- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-1588-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09535-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- A. K., L. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T&A idėja“ ieškinį atsakovams A. K. ir L. K. dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 27 627,92 Eur skolą už atliktus rangos darbus, 996,22 Eur delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, taip pat turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas juos ir (ar) trečiuosius asmenis, neperžengiant 28 624,14 Eur ribos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismo motyvai: Nurodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma – 28 624,14 Eur, ieškovės teigimu, yra didelė, atsakovas nemoka net neginčijamos skolos dalies, galbūt turi finansinių sunkumų, gali kilti teismo sprendimo įvykdymo grėsmė. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, todėl pirmiausia areštuotini atsakovams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji, kilnojamieji daiktai ir (ar) turtinės teisės, esantys pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant – piniginės lėšos. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, neperžengiant ieškinio sumos ribų – 28 624,14 Eur. Nurodė, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepranešta atsakovams, kadangi yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai A. K. ir L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės 2017 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo. Atskirojo skundo argumentai: Nurodė, kad teismas tenkindamas ieškovės prašymą atsižvelgė į didelę ieškinio sumą ir tai vertino kaip galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui. Jų pateikti duomenys, t. y. pažymos iš Nekilnojamojo turto registro, pažymos apie kredito likučius ir mokėtinas mėnesines įmokas, patvirtina, jog jiems nuosavybės teise priklauso turto už 207 700,00 Eur, kredito likutis tik 36 965,37 Eur, gaunamos mėnesinės pajamos yra 2 873,36 Eur, o mėnesinės įmokos kreditoriams – 188,50 Eur. Šie duomenys paneigia grėsmę galbūt būsimo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad realus įskolinimas ieškovei yra tik 627,89 Eur, kurio jie nesumokėjo dėl nustatytų statybos darbų defektų, o ne dėl piktybiško vengimo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovei skirtas 2016 m. spalio 27 d. raštas apie atliktus mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2017 m. liepos 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovams A. K. ir L. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ir (ar) pas trečiuosius asmenis, neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų –28 624,14 Eur sumos. Apeliantai A. K. ir L. K. su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutiko nurodydami, kad atsižvelgus į jų finansinę padėtį ir mažą ginčo sumą (jų nuomone, nesumokėta suma ieškovei yra 627,89 Eur), nėra pagrindo manyti, jog yra apskritai grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.Teismų praktikoje preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas tada, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se (pats savaime) nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1456-196/2016).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis) ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais bus siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai). Iš 2017 m. liepos 14 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. buvo 1 993,74 Eur (į rankas). Atsakovė L. K. šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Iš 2017 m. birželio 26 d. išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog atsakovams nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22 100,00 Eur, nuo 2016 m. spalio 27 d. atsakovui A. K. priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70 900,00 Eur, adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas įkeistas bankui. Iš 2017 m. birželio 23 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. 44796 VAT_2017 JGI KLAI matyti, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė: namo – 118 000,00 Eur, žemės sklypo – 32 000,00 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21 722,00 Eur. Šis turtas įkeistas 2003 m. balandžio 29 d. Iš turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad šio buto vertė 2016 m. balandžio 8 d. buvo 57 700,00 Eur. Iš pateikto išrašo iš banko matyti, jog atsakovas būsto paskolos pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito sutartį liko neišmokėjęs 7 273,82 Eur ir kita mokėtina suma – 64,23 Eur. Pagal būsto kredito sutartį Nr. BK1612051S atsakovai skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo skolingi 9 879,88 Eur, mokėtina mėnesinė suma – 41,35 Eur. Pagal būsto kredito sutartį Nr. BK1612051S atsakovai skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo skolingi 19 811,67 Eur, mokėtina mėnesinė įmoka – 82,92 Eur. Vertinant pateiktus duomenis matyti, kad atsakovams priklauso turtas, kurio vertė 207 700,00 Eur, kreditiniai įsipareigojimai – 36 965,37 Eur, mėnesinė įmoka kreditoriams – 188,50 Eur, atsakovo gaunamos pajamos – 1 993,74 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kitų bylų, kuriose A. K. ir L. K. būtų atsakovai (skolininkai), nėra. Taigi, atsižvelgus į šiuos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl atsakovų turtinės padėties kyla grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovė teismui duomenų, kad atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrindžiančioms sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., ketinimas perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymo ir kt. aplinkybes), neribojama ieškovės teisė kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.