- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1099-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09535-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“
- Atsakovas
- A. K., L. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“ ir atsakovų A. K. ir L. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“ ieškinį atsakovams A. K. ir L. K., trečiasis asmuo A. K., dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo ir atsakovo A. K. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T&A idėja“ ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir L. K. 27 627,92 Eur skolos už atliktus rangos darbus, 996,22 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad ieškovė UAB „T&A idėja“ ir atsakovas A. K. 2016 m. balandžio 23 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2016/04/22/01 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 48 039,42 Eur atlikti vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje – Sutarties 1 priede. Ieškovė vykdydama Sutartį atliko rangos darbų už 45 627,89 Eur, neatliko atsakovo pageidavimu Sutarties lokalinės sąmatos paskutinėse dvejose pozicijose nurodytų darbų už 2 214,05 Eur (plėvelinės izoliacijos įrengimo ir stogų grebėstavimo), nes šiems darbams atlikti atsakovas pasirinko kitus rangovus. Ieškovė atsakovo pageidavimu atliko papildomus darbus už 4 370,52 Eur. Atsakovui nepagrįstai atsisakius pasirašyti ieškovės atliktų darbų aktus, kurių suma 49 972,92 Eur, atsakovai turi sumokėti ieškovei už akte nurodytus ir faktiškai atliktus statybos darbus (CK 6.655 straipsnis). Antstoliui 2016 m. spalio 14 d. konstatavus faktines aplinkybes, ieškovė, kaip ir numatyta Sutarties 4 p., atliktų darbų aktų pagrindu išrašė ir perdavė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 49 672,92 Eur sumai, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tuo įvykdydama Sutarties 4.2, 6.2 punktų sąlygas, atsakovas pagal Sutarties 6.3 punktą turėjo atsiskaityti per 15 dienų po sąskaitos išrašymo dienos, t. y. iki 2016 m. spalio 29 d., tačiau iki šiol to nepadarė; ieškovei atlikus rangos darbų už 49 672,92 Eur, o atsakovams sumokėjus už juos 22 000 Eur, atsakovai liko skolingi ieškovei 27 672,92 Eur. Įvertinus tai, kad Sutartis buvo sudaryta A. K. šeimos interesais, sumokėti už atliktus darbus yra bendra sutuoktinių prievolė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutartyje numatytų darbų sąmatą sudarė: statybos darbai – apie 7 000 Eur + PVM, statybinės medžiagos – apie 41 000 Eur + PVM. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad sąmatos vertė gali keistis tik raštišku šalių susitarimu, o 6 punkte – kad už atliekamus darbus atsiskaitoma, kai pašalinami statybos defektai ir sutvarkoma reikalinga dokumentacija. Mokėjimas už statybos darbus buvo atliekamas tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais. Pirmasis 1 000 Eur pavedimas atliktas 2016 m. gegužės 5 d. ieškovei atlikus dalį rangos darbų bei 2016 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu pateikus atliktų darbų aktą, ieškovės vadovas paprašė dalį pinigų sumokėti grynaisiais. 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. birželio 10 d. bankiniais pavedimais atsakovas sumokėjo 9 000 Eur, o 2016 m. birželio 8 d. ieškovės vadovas T. J. atvyko į atsakovo A. K. darbovietę, kurioje T. J. buvo perduota 11 000 Eur grynaisiais. Grynųjų pinigų perdavimo metu T. J. kasos pajamų orderio neišrašė, bet žadėjo tai padaryti vėliau. 2016 m. liepos 28 d. ieškovės vadovas paprašė avansinio mokėjimo grynaisiais – 15 000 Eur. 2016 m. liepos 29 d. atsakovas atliko 3 000 Eur bankinį pavedimą, taip pat perdavė 12 000 Eur grynaisiais T. J. jo paties automobilyje. Taip pat 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. spalio 23 d. ir 2016 m. spalio 24 d. bankiniais pavedimais po 3 000 Eur atsakovai sumokėjo ieškovei 9 000 Eur. Taigi pagal šalių sudarytą rangos sutartį atsakovai ieškovei sumokėjo 45 000 Eur, o neapmokėtos skolos likutis – 627,89 Eur – buvo užlaikytas, iki bus pašalinti likę statybos darbų defektai. Mokėjimas už papildomai atliktus darbus taip pat buvo sustabdytas, iki rangovas pateiks detalizuotą sąmatą. Nurodo, kad papildoma darbų kaina ieškovės yra nurodyta vienašališkai nesuderinus su atsakovais (kaip tai ir numatyta Rangos sutarties 7.8 punkte)
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. K. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 8 603,97 Eur nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, atlikusi statybos darbus, nepašalino trūkumų bei pakeitė (supaprastino) namo projekte numatytus atitinkamus statybos darbus. Perdangoje neįrengta ventiliacinė kanalo anga. Ieškovė atsisakė ištaisyti akivaizdų savo darbo broką (perdangos betonavimo metu nepaliko angos ventiliacinei angai iš virtuvės zonos), todėl atsakovas privalėjo atlikti darbus savo lėšomis. Statybos proceso metu ieškovė, įvertinusi stogo karnizo gelžbetoninę konstrukciją, paprašė pakeisti ją į paprastesnę medinę konstrukciją. Pasitaręs su projekto vadovu, atsakovas tokį žodinį sutikimą davė, tačiau sutartas pakeitimas sumažino pastato priešgaisrinę saugą ir konstrukcijos ilgaamžiškumą, todėl buvo sutarta dėl atitinkamos statybos darbų kainos perskaičiavimo. Ieškovė tokio kainos perskaičiavimo nepateikė, todėl kainų skirtumas, kurį privalo atlyginti ieškovė, yra 2 739,10 Eur. Pakeisti stogo medinių konstrukcijų medienos ruošinių skerspjūviai. Ieškovė, nesuderinusi su atsakovu, savavališkai atliko konstrukcinės dalies pakeitimus, susijusius su stogo medine konstrukcija, t. y. vietoje vientiso medienos masyvo gegnių ar sijų jos buvo pagamintos iš atskirų dviejų ar keturių mažesnio skerspjūvio medienos gaminių, kurie buvo sujungti vinimis, medsraigčiais ar varžtais. Antro aukšto medinės perdangos konstrukcijų skerspjūvis projekte numatytas: aukštis 200 mm, o plotis 100 mm (ar 200 mm), o ieškovė savavališkai pakeitė konstrukcijos plotį į 2 vnt. po 50 mm (ar 4 vnt. po 50 mm). Taip pat susilpnintos šlaitinio stogo medinės konstrukcijos. Ieškovė žadėjo kainą perskaičiuoti, tačiau jos neperskaičiavo. Atsakovo užklausta statybinės medienos ruošinius gaminanti įmonė UAB „Klaipėdos apdaila“ savo pasiūlyme nurodė, kad pagal projekte nurodytą specifikaciją medienos kaina būtų 4 020,83 Eur su PVM, o faktiškai supjautos konstrukcinės medienos kaina būtų 3 455,76 Eur su PVM. Kainų skirtumas sudaro 565,07 Eur su PVM. Sumontuota neimpregnuota mediena – medinės konstrukcijos turi būti padengtos antiseptiku ir ugniai atsparios. Medienos impregnavimo kaina, pagal pateiktą pasiūlymą, sudaro 1 210 Eur su PVM; neatlikti kamino konstrukcijos tvirtinimo darbai, numatomų atlikti kamino tvirtinimo darbų kaina sudaro 199,65 Eur su PVM; neperduota atliktų darbų techninė dokumentacija bei neįforminti statybos metu padaryti pakeitimai. Ieškovė jokių projektinių keitimų neįformino ir dokumentacijos, kaip to reikalauja statybos techniniai reglamentai, iki šiol neperdavė. Projekto dalies korektūra pagal atsakymą į užklausą kainuotų 3 000 Eur plius PVM, iš viso 3 630 Eur; neužpildyti mūro vertikalių siūlių tarpai. Ieškovė nepašalino atsakovo nurodyto trūkumo – neužpildė prasišviečiančių tarpų blokelių mūre, t. y. silikatinių blokelių vertikalios siūlės neužpildytos skiediniu. Kadangi ieškovė atsisakė atlikti dalies išorės sienų ir pertvarų vertikalių siūlių užpildymą, prieš atliekant kitus statybos darbus, šiuos darbus atsakovas buvo priverstas atlikti savo jėgomis. Skaičiuojant vienos valandos darbo kainą (su visomis pridėtinėmis išlaidomis) po 10 eurų, atsakovo atlikto darbo kaina sudaro 160 Eur plius PVM, iš viso 193,60 Eur. Iš viso ieškovė neatliko darbų ir sumažino atliktų darbų vertę bendra 8 603,97 Eur suma (66,55 + 1210 + 199,65 + 193,60 + 3630 + 2739,10 + 565,07). Šią pinigų sumą, kaip nuostolių atlyginimą, ieškovė privalo sumokėti atsakovui.
Atsiliepimas
4. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, jį prašo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo priekaištai dėl ventiliacinės angos yra nepagrįsti, kadangi šios angos įrengimas atsakovo pateiktoje projektinėje dokumentacijoje nebuvo numatytas. Dėl stogo karnizo gelžbetoninės konstrukcijos pakeitimo teigia, kad šį pakeitimą įvertino ir projekto konstruktorius, tam pritarė, nematė jokių grėsmių, kad toks sprendinys sumažins pastato priešgaisrinę saugą ir konstrukcijos ilgaamžiškumą. Stogo gelžbetoninės konstrukcijos mazgo įrengimas net nebuvo skaičiuotas ir įtrauktas į lokalinę sąmatą. Derinant būsimų atliekamų darbų kainą rangovas nevertino stogo karnizo gelžbetoninės konstrukcijos, nes tiek atsakovas, tiek objekto techninis prižiūrėtojas tokio sudėtingo ir brangaus sprendimo nenorėjo, todėl nuo pat pradžių buvo derintas mazgo paprastesnės konstrukcijos sprendinys, kuris galutinai buvo suderintas ir patvirtintas šalių elektroninio susirašinėjimo metu. Dėl stogo medinių konstrukcijų medienos ruošinių skerspjūvių pakeitimo nurodo, kad ieškovė savavališkai neatliko atsakovo nurodytų veiksmų, atsakovas pritarė šiems pakeitimams. 2016 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas atsiuntė ieškovui el. laišką, tema „Pastabos“, kuriame nurodė, jog pritaria, kad projekte numatytos 100x200 mm skerspjūvio sijos būtų pakeistos į dvi 50x200 mm sijas, nurodė jų montavimo būdą. Šlaitinio stogo medinės konstrukcijos nebuvo susilpnintos, kai pažeisdama projekte nurodytų medinių ruošinių skerspjūvį, kur plotis nurodomas 80 ar 60 mm, ieškovė faktiškai pakeitė į 50 mm. Pakeitus plotį buvo pakeistas profilio aukštis iš 200 mm į 240 mm. Pakeistų profilių į aukštesnius ir truputį siauresnius geometrinės charakteristikos momento lenkimo plokštumoje yra analogiškos ar net stipresnės nei projekte nurodytų profilių. Taigi faktinė stogo konstrukcija, priešingai, nei teigia atsakovas, yra stipresnė, nei numatyta projekte. Dėl medinių konstrukcijų impregnavimo su atsakovu nebuvo tartasi ir šie darbai nebuvo įtraukti į lokalinę sąmatą; kamino konstrukcijos tvirtinimo darbai yra atlikti. Dėl techninės dokumentacijos ieškovė teigia, kad atsakovas nenurodė, kokios konkrečiai dokumentacijos atsakovui trūksta, be to, visi sprendinių pakeitimai buvo suderinti tiek su atsakovu, tiek su techniniu prižiūrėtoju, tiek su projektuotoju, atsakovas ne tik tam pritarė, bet praktiškai pats tuos pakeitimus ir prašė atlikti. Dėl šių priežasčių, nesant ieškovės kaltės ir deliktinės atsakomybės, ji neturi atsakovui atlyginti projekto korektūros išlaidų pagal faktiškai atliktus rangos darbus. Be to, ieškovė tokių darbų neįsipareigojo atlikti ir pagal Sutartį. Mano, kad M. U. pasiūlymas atlikti projekto dalies korektūrą už 3 000 Eur be PVM visiškai neatitinka rinkos kainų ir kaina yra aukštesnė kelis kartus. Dėl plyšių mūro sienose ir pertvarose užtaisymo nurodo, kad antstoliui 2016 m. spalio 14 d. konstatuojant faktines aplinkybes apie ieškovės atliktus ir perduodamus statybos darbus dalyvavo atsakovas, kuris išsakė pretenzijas dėl neužtaisytų plyšių, rodė vietas, kuriose, jo manymu, yra plyšiai, tačiau šie priekaištai nepasitvirtino. Be to, atsakovas šiuos darbus atliko pats, o kainą skaičiuoja su PVM, nors nėra jo mokėtojas. Ieškovės nuomone, yra praleistas ieškinio senaties terminas, nurodė, kad atsakovas apie jo nurodomus darbų trūkumus žinojo arba turėjo sužinoti vėliausiai 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, apie tai, kad ieškovė atsakovo nurodomų rangos darbų trūkumų nepripažino ir nedavė jokio pagrindo manyti, kad tuos trūkumus ištaisys, atsakovui tapo aišku ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d., kai ieškovė pranešė apie organizuojamą vienašališką rangos darbų perdavimą. Taigi atsakovas dėl teisminės gynybos dėl rangos darbų trūkumų galėjo kreiptis ne vėliau kaip 2017 m. spalio 6 d., tačiau priešieškinį šioje byloje pareiškė tik 2017 m. lapkričio 6 d.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės UAB „T&A idėja“ ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismo motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad jog ieškovė įrodė prievolės atsiradimo pagrindą. Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, jog atsakovas jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio 23 000 Eur mokėjimą grynaisiais pinigais ieškovei, neturi, atsakovui negalint paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių, tik motyvuojant sunkia tuo metu diagnozuota liga (operacija, stresas), kuri nesutrukdė eiti labai atsakingų pareigų, atsakovo elgesį vertinant kaip neatitinkantį bonus pater familias standartų, atsižvelgus į liudytojo A. U. teiginius, jog T. J. ne „aferistas“, įmonės buhalterija tvarkinga, įvertinus liudytojo M. P. parodymus, kad su T. J. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, T. išrašydavo kasos pajamų orderį ir sąskaitą, jokių pretenzijų nebuvo; atsižvelgus į turto deklaracijas, iš kurių matyti, kad 2016 metais piniginių lėšų suma sumažėjo 26 500 Eur (ne 45 000 Eur), ir kitus įrodymus, galima manyti, jog atsakovai A. ir L. K. ne iki galo atsiskaitė su ieškove, bankiniais pavedimais yra sumokėję tik 22 000 Eur, todėl liko skolingi likusią sumą už faktiškai atliktus rangos darbus.
5.2. Nurodė, kad atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai faktiškai patyrė kokių nors išlaidų (nuostolių), šalindami ieškovės darbų trūkumus, t. y. kad dėl galbūt nustatytų trūkumų buvo kreiptasi į trečiuosius asmenis, kuriems už trūkumų pašalinimą buvo sumokėta.
5.3. Nurodė, kad priešieškinis pateiktas daugiau kaip po metų nuo galutinio darbų perdavimo dėl 199,65 Eur už kamino tvirtinimą ir dėl 1 210 Eur už medienos impregnavimą, todėl nesant teismui pateiktų duomenų apie faktiškai patirtas išlaidas, tvirtinant kaminą ar impregnuojant medieną, ši priešieškinio dalis atmestina. Ieškovės prašymu reikalavimai atmestini ir dėl ieškinio senaties.
5.4. Nurodė, kad dėl 2 739,10 Eur dėl stogo karnizo gelžbetoninės konstrukcijos pakeitimo medine ir dėl 565,07 Eur dėl stogo medinių konstrukcijų medienos ruošinių skerspjūvių pakeitimo buvo gautas užsakovo, techninę priežiūrą vykdančio asmens, projektuotojo pritarimas. Todėl nėra aišku, kodėl šie asmenys iš viso davė sutikimą dėl pakeitimo, dėl kurio, jų teigimu, mažėja pastato saugumas ir ilgaamžiškumas. Taip pat Sutarties 2.5 punkte buvo numatyta, kad rangovas įsipareigoja koreguoti sutartinę kainą tik tuo atveju, jei užsakovas pakeis projektą raštiškai pranešęs apie pasikeitimą, t. y. užsakovui, o ne rangovui buvo suteikta teisė keisti projektą ir raštu apie tai informavus rangovą reikalauti sutarties kainos peržiūrėjimo, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių perskaičiavimą.
5.5. Nurodė, kad dėl 3 630 Eur už projekto korektūrą priešieškinis tenkintinas iš dalies, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė pakeitė projektą, todėl įvertinus ieškovės pateiktus duomenis apie projekto korektūros atlikimą už 700 Eur plius PVM, įvertinus M. U. pateiktą pasiūlymą dėl keturių, o ne dviejų projekto pakeitimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 847 Eur už projektinių keitimų įforminimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
6. Ieškovė UAB „T&A idėja“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „T&A idėja" atsakovui A. K. priteistas 847 Eur nuostolių atlyginimas už projektinių keitimų įforminimą ir 19,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad šalys sudarė ne objektinę rangos sutartį, o taip vadinamą sąmatinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ne viso statinio, o atskirų statybos rūšių rangos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje. Ieškovė neprisiėmė pareigos atlikti projekto korektūras, nes Sutarties 7.7 p. ieškovė (rangovas) tik įsipareigojo perduoti atsakovui (užsakovui) tvarkingai įformintas atliktų darbų techninės dokumentacijos bylas, statybos metu padarytus pakeitimus ir kitą išpildomąją dokumentaciją.
6.2. Nurodo, kad atsakovas per visą procesą taip ir nenurodė, kokios rūšies ir apimties turi būti atlikta projekto korektūra, jau nekalbant apie tai, kad atsakovas neįrodė, jog dėl sprendinių pakeitimo būtina atlikti projekto korektūrą ir jis dėl to patirs išlaidų.
6.3. Nurodo, kad sprendinių pakeitimai buvo suderinti tiek su atsakovu, tiek su techniniu prižiūrėtoju, tiek su projektuotoju M. U., atsakovas tam raštu pritarė ir su jais sutiko, dėl to ieškovė neturi atlyginti projekto korektūros išlaidų.
7. Atsakovai A. K. ir L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad atsakovas neturi rašytinių įrodymų apie grynųjų pinigų (23 000 Eur) perdavimą, tačiau tai, kad su ieškove buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, įrodo šios aplinkybės: 1) pagal sutarties 6.3 punktą atsakovai mokėjimus privalėjo atlikti kas mėnesį, tačiau ieškovei už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius atsakovai bankiniu pavedimu sumokėjo tik 3 000 eurų (2016-07-29 bankinis pavedimas), nors nuo 2016-06-02 iki 2016-09-05 ieškovė darbų atliko už 28 064,74 euro; 2) atsakovų pateiktos metinės šeimos turto deklaracijos įrodo, jog atsakovai 2015 metais turėjo 25 000 Eur grynųjų pinigų (2016 metų deklaracija), o 2016 metais tik 10 000 Eur (2017 metų deklaracija); 3) atsakovo tėvas paliudijo, jog 2016 m. liepos mėnesį sūnui (atsakovui A. K.) atvežė ir padavė 10 000 Eur, kurių sūnus prašė statyboms; 4) liudytojas M. P. paliudijo, jog 2016 metų rudenį ėjo pas ieškovės vadovą T. J. su rašytiniu dokumentu apie tai, jog atsakovas perdavė T. J. 23 000 Eur grynaisiais. T. J., susipažinęs su M. P. pateiktu dokumentu apie atliktus mokėjimus grynaisiais, nepaneigė jam (M. P.) to fakto, kad gavo grynaisiais pinigais už atliktus statybos darbus statant A. K. gyvenamąjį namą; 5) liudytojas A. U. paliudijo, jog 2016 metų rudenį ėjo pas T. J., siekdamas išspręsti atsakovo ir ieškovės vadovo konfliktą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais; 6) Ieškovės vadovo T. J. prieštaringi paaiškinimai įrodo faktą, jog T. J. slepia aplinkybes apie grynųjų pinigų gavimą; 7) atsakovui 2016-10-28 registruotąja siunta pateikus ieškovei raštą apie tai, jog iš viso ieškovei yra sumokėjęs 45 000 Eur, o 23 000 Eur grynaisiais, ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo apie gautus pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys susitarė įrengti laiptus už 1200 Eur be PVM. Dėl laiptų įrengimo šalys susirašinėjo, tačiau laiptus realiai įrengė ne ieškovė, o UAB „Archiprojektas“ direktorius S. K. kartu su pagalbiniu darbuotoju.
7.3. Nurodo, kad ventiliacinių kanalų mūrijimo kaina – 2 593,03 Eur nustatyta vienašališkai ir neatitinka jokių šalių susitarimų.
7.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinį, konstatavo, jog ieškovas neįvykdė visų savo įsipareigojimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovai ne laiku atsiskaitė, kartu nebuvo teisinio pagrindo priteisti 996,22 Eur delspinigių.
7.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys nevykdė Sutarties 12.4 punkto, t. y. nesikreipė į ekspertą ir priešieškinio reikalavimai pateikti praėjus vieneriems metams, yra nepagrįsta, nes Sutarties 12.4 punktas taikomas tik ikiteisminio ginčo metu, o ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.
7.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra duomenų apie patirtas išlaidas dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo.
7.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys dėl sutartinės kainos mažinimo keičiant projektą nesitarė, yra visiškai nepagrįsta, nes pakeitus projektą ieškovė itin daug sutaupė. Atsakovas pripažįsta faktą, jog medžiagų pakeitimas buvo derintas, tačiau buvo sutarta, kad, panaudojus pigesnes medžiagas, bus sumažinta atitinkama darbų kaina.
7.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino projekto pakeitimo kainą iki 847 Eur, nes ieškovė privalo atlyginti visas išlaidas, susijusias su būsimu projekto pakeitimu.
7.9. Prašo pridėti naujus įrodymus: 2016-06-15–2016-06-20 elektroninio susirašinėjimo su S. K. duomenis, kurie įrodo, kad realiai dėl laiptų įrengimo buvo derinta būtent su UAB „Archiprojektas“ direktoriumi S. K..
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „T&A idėja“ pateikė atsiliepimą į atsakovo A. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ieškovei 500 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais bankiniu pavedimu ieškovei sumokėjo tik 3 000 Eur, nors rangos darbų atlikta už didesnę nei 28 000 Eur kainą, kas esą pavirtina atsiskaitymą grynaisiais pinigais, yra melaginga, nes atsakovas bankiniais pavedimais ieškovei laikotarpiu nuo 2016-05-05 iki 2016-07-29 iš viso sumokėjo ne 3 000 Eur, bet 13 000 Eur.
8.2. Nurodo, kad atsakovo deklaracijoje nurodyta turima grynųjų pinigų suma ne banke savaime negali pagrįsti jos dydžio nei juolab tokių pinigų panaudojimo fakto, nes šią sumą atsakovas gali įrašyti be jokio objektyvaus pagrindimo.
8.3. Nurodo, kad atsakovo deklaracija mokesčių inspekcijai pateikta 2017-05-15, o ginčas tarp šalių kilo gerokai anksčiau – vėliausiai 2016-10-14, kai ieškovė suprato, kad atsakovas tyčia vengia priimti atliktus darbus ir atsiskaityti už juos, pasitelkė antstolį ginčo objekte konstatuoti faktines aplinkybes apie atliktus rangos darbus.
8.4. Nurodo, kad ieškovė teismo posėdžio metu kategoriškai paneigė, kad liudytojas M. P. buvo atėjęs su „išklotine“, o jo vizito tikslas buvo ne sutaikyti šalis, kaip teigia liudytojas, o perduoti užmaskuotą grasinimą.
8.5. Nurodo, kad net ir atsakovo iniciatyva kviesti ir bylos baigtimi suinteresuoti liudytojai ieškovės direktorių apibūdino kaip sąžiningą asmenį, tvarkingai tvarkantį buhalterinę apskaitą.
8.6. Nurodo, kad ne ieškovė 7 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų dėl neva esamo įsiskolinimo išsireikalavimo, o atsakovas vėliausiai 2016-10-21 supratęs, kad yra ieškovės apgautas stambiu mastu, nesiėmė jokių priemonių šiai aplinkybei įrodyti, net nesikreipė į policiją, o gynė savo teises praėjus daugiau kaip metams – 2017-11-04 pateikdamas šioje byloje priešieškinį.
8.7. Nurodo, kad atsakovas yra smulkmeniškas ir priekabus, teikė pastabas net dėl darbininkų statybvietėje paliktų nuorūkų, o kad negavo apskaitos dokumentų dėl 23 000 Eur sumos, ieškovei priminti pamiršo net keliolika mėnesių.
8.8. Nurodo, kad atsakovas pareikšdamas, kad šalys dėl papildomų darbų nepasirašė jokio susitarimo ir kainos iki galo nesuderino ir dėl to teismas nepagrįstai iš jo priteisė 1 452 Eur, nesilaiko CPK 312 str. nustatyto draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas.
8.9. Nurodo, kad atsakovas pripažino faktą, kad laiptai buvo įrengti, kad jis gavo naudą, tačiau nepateikė jokio įrodymo ir skunde net neteigia, kad jis už laiptų įrengimą atsiskaitė ar ketina atsiskaityti su juos įrengusia rangove UAB „Archiprojektas“. Iš tiesų, UAB „Archiprojektas“ atliko ne visą, bet dalinį laiptų įrengimą ir už tai ieškovė šiai rangovei sumokėjo 1 100 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino ieškinį priteisdamas 1 452 Eur.
8.10. Nurodo, kad atsakovui tapo aišku ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d., kai ieškovė pranešė apie organizuojamą vienašališką rangos darbų perdavimą, kuris buvo realizuotas antstoliui 2017-10-14 konstatuojant faktines aplinkybes, kad ieškovė atsakovo nurodomų rangos darbų trūkumų nepripažino ir nedavė jokio pagrindo manyti, kad tuos trūkumus ištaisys.
9. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „T&A idėja“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji, atlikusi tik dalį gyvenamojo namo statybos darbų, neprivalo atlikti projekto korektūros, nes ieškovė, atlikdama statybos darbus, iš esmės pakeitė projektą. Visi pakeitimai buvo padaryti ieškovės ir ji privalo, vadovaujantis šalių pasirašytos Rangos sutarties 7.7 punktu, tinkamai pakeitimus įforminti.
9.2. Nurodo, kad pagal perdavimo–priėmimo aktą ieškovė neperdavė atliktų statybos darbų pakeitimų ir būtinos išpildomosios dokumentacijos, o dalies dokumentų perdavimas negali būti traktuojamas kaip tinkamas sutartyje nurodytų įsipareigojimų įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo ir iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinis dėl atlyginimo už statybos broko ištaisymo darbus priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „T&A idėja“ su atsakovu A. K. 2016 m. balandžio 22 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 48 039,42 Eur atlikti vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje – Sutarties 1 priede (e. b. l. 6–11). 2016 m. rugpjūčio 29 d. el. laišku A. N. išsiuntė ieškovei 2016 m. rugpjūčio 25 d. data surašytą patikrinimo aktą, kuriame buvo nurodyti esantys atliktų darbų trūkumai (e. b. l. 14–15). 2016 m. rugsėjo 2 d. A. N. el. laiške T. J. nurodyta, kad pastebėtas dar vienas ryškus gelžbetoninės perdangos briaunos išsikišimas iš bendros fasado plokštumos; paprašyta užbaigti pertvarų mūrą silikatiniais blokeliais iki medinių sijų apačios; neužtaisyti mūro plyšiai patalpų kampuose; katilinės patalpos lango angos apačia labai nukrypusi nuo horizonto; užbaigti ventiliacijos kanalų mūrą iki projektinio aukščio; prie keturių pagrindinių gegnių (įstrižų) jų galuose pritvirtinti po dvi papildomas gegnes; suvirtinti kaminą bei ventiliacinius kanalus prie medinių gegnių; užpildyti statybos darbų žurnalą, pateikti panaudotų medžiagų atitikties deklaracijas (II tomas, e. b. l. 43–44). 2016 m. rugsėjo 5 d. atsakovui buvo išsiųsti 3 atliktų darbų aktai (e. b. l. 16). 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakovas A. K. ieškovei nusiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad statybos prižiūrėtojui grįžus po atostogų sutikrins apmokėti pateiktus darbų kiekius, patikrins, kaip pašalinti defektai (e. b. l. 17). 2016 m. spalio 6 d. raštu dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo ieškovė nurodė, jog organizuoja atliktų rangos darbų perdavimą 2016 m. spalio 14 d. 10 val. Sutarties objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui neatvykus priimti perduodamų statybos darbų, statybos darbų perdavimas bus įformintas vienašališkai sudarytu rangos darbų priėmimo–perdavimo aktu (e. b. l. 18). Antstolis A. S. 2016 m. spalio 14 d. konstatavo faktines aplinkybes – atliktų rangos darbų perdavimą; A. K. atsisakė pasirašyti apie dokumentų gavimą, motyvuodamas tuo, kad nori pasitarti su teisininkais; A. K. nurodė, kad statinyje trūksta skylės tarp pirmo ir antro aukšto, per blokelių tarpus skverbiasi šviesa, į tai ieškovės atstovas T. J. atsakė, kad papildoma skylė nėra numatyta projekte, o su pretenzija dėl tarpo tarp blokelių nesutinka (e. b. l. 18–23). Kitų trūkumų, priekaištų dėl darbų kokybės, atliktų darbų kiekio ir kainos nebuvo pareikšta. 2016 m. spalio 14 d. baigiamajame atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad rangovas iki baigiamojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos įvykdė visus savo įsipareigojimus, perdavė visus atliktus darbus, užsakovas priėmė visus atliktus darbus, kurie buvo numatyti statybos rangos sutartyje ir jos prieduose ir kuriuos privalėjo įvykdyti iki šio akto pasirašymo dienos, išskyrus nurodytus šio akto pastabose, rangovas perdavė, o užsakovas priėmė gaminių / dirbinių / įrenginių garantinius pasus / garantijas. Pateiktame akte jokių pastabų nenurodoma (e. b. l. 31). Pateiktuose atliktų darbų aktų egzemplioriuose įrašytos žymos apie atsakovo atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą, nurodyta, dėl ko šie atliktų darbų aktai yra sudaryti vienašališkai (e. b. l. 32–37). Iš pateikto 2016 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 235 matyti, kad atsakovas ieškovei mokėjimo pavedimu pervedė 1 000 Eur; 2016 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 239 pervedė 3 000 Eur; 2016 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 240 pervedė 3 000 Eur; 2016 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 241 pervedė 3 000 Eur; 2016 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 244 pervedė 3 000 Eur; 2016 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 252 pervedė 3 000 Eur; 2016 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 253 pervedė 3 000 Eur; 2016 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 254 pervedė 3 000 Eur (e. b. l. 38-45). 2016 m. spalio 19 d. atsakovo A. K. rašte dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo ir atsiskaitymo tvarkos, adresuotame T. J., nurodyta, kad neištaisyti šie defektai: neišgręžta anga perdangoje dėl antros ventiliacinės angos virtuvėje; neužtaisytos vertikalios siūlės išorės sienų mūre. Nurodė, kad visus darbus priims tik tada, kai bus pašalinti nurodyti trūkumai, galutinį atsiskaitymą norės atlikti bankiniu pavedimu. Rašte nurodyta, jog „dalį sutartyje numatytos sumos sumokėjo bankiniais pavedimais bei grynaisiais pinigais, už kuriuos nebuvo išrašytas kasos pajamų orderis“ (e. b. l. 46–47). 2017 m. spalio 21 d. ieškovė pateikė pretenziją, kur nurodė, kad trūkumų netaisys, faktinių aplinkybių konstatavimo metu vienašališkai buvo perduoti sudaryti ir pasirašyti atliktų darbų aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai; atsakovas paragintas iki 2016 m. spalio 28 d. sumokėti likusią 36 672,92 Eur sumą už atliktus rangos darbus, nes atsakovas grynųjų pinigų nemokėjo (e. b. l. 48). 2016 m. spalio 27 d. A. K. rašte ieškovei dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iki 2016 m. spalio 27 d. rangovui pagal Sutartį yra sumokėta 45 000 Eur, sutartinės kainos likutis 627,89 Eur, kuris paliekamas nurodytiems defektams likviduoti (II tomas e. b. l. 45–46). Atsakovas pateikė duomenis, kad gelžbetoninio karnizo įrengimo kaina 3 518,68 Eur (III tomas, e. b. l. 141), medinių karnizų konstrukcijos kaina 779,58 Eur (III tomas, e. b. l. 142), skylių gelžbetoninės perdangos gręžimo kaina 55 Eur (1 vnt.) plius PVM, iš viso 66,55 Eur (III tomas, e. b. l. 143); kamino tvirtinimo konstrukcijos montavimo kaina 199,65 Eur (III tomas, e. b. l. 144), siūlių mūrinėse sienose ir pertvarose užtaisymas kainuoja 160 Eur + PVM, iš viso 193,60 Eur (III tomas, e. b. l. 145). Lietuvos savanorių gaisrininkų draugijos pasiūlyme dėl medinės stogo konstrukcijos impregnavimo nurodyta, kad bendra pasiūlymo kaina sudaro 1 000 Eur + PVM, iš viso 1 210 Eur (III tomas, e. b. l. 147). „Klaipėdos apdailos“ pasiūlyme dėl statybinės medienos pjaustinių nurodyta, kad pagal projekte nurodytą specifikaciją medienos kaina būtų 4 020,83 euro su PVM, o pagal faktiškai supjautos konstrukcinės medienos kiekį kaina būtų 3 455,76 euro su PVM (III tomas, e. b. l. 148). SKP biuro rašte dėl techninės projekto konstrukcinės dalies kainos nurodyta, kad techninio projekto konstrukcinę dalį parengtų už 700 Eur + PVM (IV tomas, e. b. l. 8). Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimų už jas dokumentų matyti atsakovo gyvenamojo namo rangos darbams atlikti naudotų medžiagų, paslaugų pirkimo kainos (IV tomas, e. b. l. 62–100).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
14. Ieškovė skundžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „T&A idėja“ atsakovui A. K. priteistas 847 Eur nuostolių atlyginimas už projektinių keitimų įforminimą. Nurodo, kad šalys sudarė ne objektinę rangos sutartį, o taip vadinamą sąmatinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ne viso statinio, o atskirų statybos rūšių rangos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje. Ieškovė neprisiėmė pareigos atlikti projekto korektūras, nes pagal Sutarties 7.7 p. ieškovė (rangovas) tik įsipareigojo perduoti atsakovui (užsakovui) tvarkingai įformintas atliktų darbų techninės dokumentacijos bylas, statybos metu padarytus pakeitimus ir kitą išpildomąją dokumentaciją.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas, sutinka su ieškovės argumentu, kad šalys sudarė sąmatinę rangos sutartį, o ne objektinę. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo už 48 039,42 Eur kainą atlikti vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje – Sutarties 1 priede. Tai yra ieškovė įsipareigojo atlikti ne viso statinio, o atskirų statybos rūšių rangos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje. Kadangi iškovė atliko ne viso namo, o tik kai kuriuos namo rangos darbus, kitus darbus atliko kiti atsakovo samdyti rangovai, todėl įsipareigojimo atlikti viso projekto korektūras ieškovė negalėjo prisiimti, o remiantis šalių sudarytos Sutarties 7.7 punktu ieškovė (rangovas) tik įsipareigojo perduoti atsakovui (užsakovui) tvarkingai įformintas atliktų darbų techninės dokumentacijos bylas, statybos metu padarytus pakeitimus ir kitą išpildomąją dokumentaciją. Atsakovo teiginys, kad ieškovė pagal Sutartį neįformino projektinių sprendinių ir jų neperdavė atsakovui, yra paneigiamas 2016-10-18 antstolio sudarytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018-10-14 ieškovė atsakovui perdavė atliktus statybos rangos darbus, išpildomąją dokumentaciją, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti apie jų gavimą argumentuodamas, kad nori pasitarti su teisininkais. Tai patvirtina, kad po to, kai ieškovė atliko visus pagal sutartį numatytus ir papildomus darbus, atsakovui perdavė visų atliktų rangos darbų išpildomąją dokumentaciją ir tuo įvykdė Sutarties 7.7 p.
16. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pripažinti pagrįstais du iš keturių atsakovo nurodytų sprendinių pakeitimų, dėl kurių reikalinga projekto dalies korektūra: gelžbetoninio monolitinio karnizo pakeitimo į medinį bei stogo medinių konstrukcijų medienos ruošinių skerspjūvių pakeitimo. Šios teismo išvados padarytos nepagrįstai, nes pagal Sutarties 7.6 p. keičiant projektinį sprendinį reikalingas rašytinis užsakovo sutikimas, o ne vien tik jo pageidavimas ar sumanymas, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Keičiant rangos darbų sprendinius visais atvejais abi šalys turi laikytis Sutarties 7.6 p. nuostatos. Dėl gelžbetoninio karnizo pakeitimo mediniu atsakovas A. K. davė sutikimą 2016-06-28 el. laiške, rašydamas ieškovei ir savo techniniam prižiūrėtojui A. N.: „Dėl medinio karnizo sprendinio, Martynas neprieštarauja, sutinku ir aš.“ Dėl pakeisto medienos skerspjūvio atsakovas taip pat pritarė raštu: 2016-08-09 atsakovas atsiuntė ieškovui el. laišką, tema „Pastabos“, kuriame nurodė, jog toleruoja, kad projekte numatytos 100x200 mm skerspjūvio sijos būtų pakeistos į dvi 50x200 mm sijas, ir nurodo jų montavimo būdą. Taigi anksčiau nurodytų sprendinių pakeitimai buvo suderinti tiek su atsakovu, tiek su techniniu prižiūrėtoju, tiek su projektuotoju M. U., atsakovas tam raštu pritarė ir su jais sutiko. Sutiktina ir su ieškovės argumentu, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl sprendinių pakeitimo apskritai būtina atlikti projekto korektūrą ir kad atsakovas dėl to patyrė ar patirs išlaidų.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne dėl bet kokio projektinio sprendinio keitimo būtina atlikti projekto korektūrą. STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo 42 p. nurodyta, kad projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengdamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us). Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nurodytus esminius statinių reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. 43 p. nurodyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Tai reiškia, kad projekto korektūra privaloma tik tuomet, kai keičiami esminiai projekto sprendiniai. Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu matyti, kad dėl atsakovo nurodytų projektinių sprendinių projekto korektūra nėra privaloma.
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad antstolis 2016-10-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, kad ieškovė Sutarties 7.7 punktą įvykdė perduodama atsakovui visą išpildomąją dokumentaciją, į tai, kad atsakovo nurodytų projektinių sprendinių projekto korektūra nėra privaloma, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokią projekto korektūrą apskritai atliko ir dėl to patyrė išlaidų, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo dėl būsimos projekto korektūros negali būti tenkinamas, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, o Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovės UAB „T&A idėja“ atsakovui A. K. priteistas 847 Eur nuostolių atlyginimas už projektinių keitimų įforminimą, naikintina.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo
19. Atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: du 2016-06-20 el. laiškus, vieną 2016-06-17 el. laišką ir vieną 2016-06-15 el. laišką. Nurodė, kad šis elektroninis susirašinėjimas su S. K. įrodo, jog realiai dėl laiptų įrengimo buvo derėtasi būtent su UAB „Archiprojektas“ direktoriumi S. K.. Nurodė, kad ieškovė tyčia nuslėpė faktą, jog laiptų ji neįrenginėjo, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų ieškovei 1 452 Eur už laiptų įrengimą pagal ieškovės reikalavimą, buvo suklaidintas iš esmės.
20. Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
21. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
22. Atsakovai, kartu su apeliaciniu skundu pateikę naujus įrodymus, nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį ar tuo labiau teikiant priešieškinį. El. susirašinėjimo, kuris jau egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikimas tik po nepalankaus atsakovams teismo sprendimo priėmimo kelia abejonių dėl atsakovų sąžiningumo ir rungtyniškumo principo laikymosi, kadangi šiuos įrodymus atsakovai galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, šiuos naujus įrodymus priimti atsisakytina ir jie apeliacinės instancijos teismo nevertintini.
23. Atsakovai nurodo, kad nors ir neturi rašytinių įrodymų apie grynųjų pinigų (23 000 Eur) perdavimą, tačiau tai, kad su ieškove buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, įrodo šios aplinkybės: 1) pagal Sutarties 6.3 punktą atsakovai mokėjimus privalėjo atlikti kas mėnesį, tačiau ieškovei už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius atsakovai bankiniu pavedimu sumokėjo tik 3 000 eurų (2016-07-29 bankinis pavedimas), nors nuo 2016-06-02 iki 2016-09-05 ieškovė darbų atliko už 28 064,74 Eur; 2) atsakovų pateiktos metinės šeimos turto deklaracijos įrodo, jog atsakovai 2015 metais turėjo 25 000 Eur grynųjų pinigų (2016 metų deklaracija), o 2016 metais tik 10 000 Eur (2017 metų deklaracija); 3) atsakovo tėvas paliudijo, jog 2016 m. liepos mėnesį sūnui (atsakovui A. K.) atvežė ir padavė 10 000 Eur, kurių sūnus prašė statyboms; 4) liudytojas M. P. paliudijo, jog 2016 metų rudenį ėjo pas ieškovės vadovą T. J. su rašytiniu dokumentu apie tai, jog atsakovas perdavė T. J. 23 000 Eur grynaisiais. T. J., susipažinęs su M. P. pateiktu dokumentu apie atliktus mokėjimus grynaisiais, nepaneigė jam (M. P.) to fakto, kad gavo grynaisiais pinigais už atliktus statybos darbus statant A. K. gyvenamąjį namą; 5) liudytojas A. U. paliudijo, jog 2016 metų rudenį ėjo pas T. J., siekdamas išspręsti atsakovo ir ieškovės vadovo konfliktą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais; 6) ieškovės vadovo T. J. prieštaringi paaiškinimai įrodo faktą, jog T. J. slepia aplinkybes apie grynųjų pinigų gavimą; 7) atsakovui 2016-10-28 registruotąja siunta pateikus ieškovei raštą apie tai, jog iš viso ieškovei yra sumokėjęs 45 000 Eur, o 23 000 Eur grynaisiais, ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo apie gautus pinigus.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nurodoma aplinkybė, kad jie per 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesius bankiniu pavedimu ieškovei sumokėjo tik 3 000 Eur, nors rangos darbų atlikta už 28 064,74 Eur, kas esą patvirtina atsiskaitymą grynaisiais pinigais, yra nepagrįsta, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas bankiniais pavedimais ieškovei 2016-05-05 sumokėjo 1 000 Eur, 2016-06-08 – 3 000 Eur, 2016-06-09 – 3 000 Eur, 2016-06-10 – 3 000 Eur ir 2016-07-29 – 3 000 Eur, taigi, iš viso ieškovei nuo 2016-05-05 iki 2016-07-29 yra sumokėta ne 3 000 Eur, bet 13 000 Eur. Be to, atsakovai nepagrįstai interpretuoja Sutarties 6.3 p. nuostatą, pagal kurią atsakovai esą turėjo mokėti kas mėnesį. Pagal šį Sutarties punktą ieškovė gali išrašyti sąskaitą rangos darbams apmokėti tik pasirašytos pažymos F-3 pagrindu, kuri teikiama tik kartu su atliktų darbų aktu (Sutarties 4.3 p.). Taigi, atsakovų pareiga atsiskaityti su ieškove buvo siejama ne su kalendorine data, o tik su atsakovų priimtais atliktais rangos darbais, todėl atsakovų argumentai, kad didelis skirtumas tarp sumokėtos už rangos darbus sumos ir atliktų rangos darbų sumos patvirtina buvus atsiskaitymą grynaisiais, laikytini visiškai nepagrįstais.
25. Atsakovai nurodo, kad jų pateiktos metinės šeimos turto deklaracijos įrodo, jog atsakovai 2015 metais turėjo 25 000 Eur grynųjų pinigų, o 2016 metais tik 10 000 Eur. Kadangi jos mokesčių inspekcijai pateiktos iki šio ginčo pradžios, tai esą įrodo, kad ne mažiau nei 15 000 Eur buvo panaudota namo statyboms. Toks apeliantų argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi metinė šeimos turto deklaracija už 2016 m. pateikta tik 2017-05-15, o remiantis bylos duomenimis matyti, kad ginčas tarp šalių kilo jau gerokai anksčiau, nes jau 2016-10-14 ieškovė pasitelkė antstolį ginčo objekte konstatuoti faktines aplinkybes apie atliktus rangos darbus, o 2016-10-21 el. laiške ieškovė neigė atsakovo atsiskaitymą grynaisiais pinigais, tai įrodo, kad šalims taikiai išspręsti ginčo jau tuo metu nepavyko. Todėl minėtoje deklaracijoje nurodyta pinigų suma, kuri nėra laikoma kredito įstaigoje, savaime negali pagrįsti nei jos dydžio, nei tuo labiau tokių pinigų panaudojimo fakto ir todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu siekiant pagrįsti grynųjų pinigų perdavimą ieškovei.
26. Atsakovų teiginiai, kad atsakovo tėvas paliudijo, jog 2016 m. liepos mėnesį sūnui (atsakovui A. K.) atvežė ir padavė 10 000 Eur, kurių sūnus prašė statyboms, ir tai esą pavirtina atsiskaitymą grynaisiais pinigais, laikytini nepagrįstais, kadangi nėra pateikta jokių šių pinigų kilmę pagrindžiančių įrodymų – byloje yra tik atsakovo tėvo pajamų deklaracija už 2008 metus, tačiau liudytojas teigė, kad pinigus davė 2016 metais. Duomenų, kad 2016 m. liepos mėnesį atsakovo tėvas būtų disponavęs tokia pinigų suma, ją paėmęs iš banko ar pan., nėra.
27. Atsakovai nurodo, kad liudytojas M. P. paliudijo, jog 2016 metų rudenį ėjo pas ieškovės vadovą T. J. su rašytiniu dokumentu apie tai, jog atsakovas perdavė T. J. 23 000 Eur grynaisiais. Ieškovės vadovas, susipažinęs su M. P. pateiktu dokumentu apie atliktus mokėjimus grynaisiais, nepaneigė jam (M. P.) to fakto, kad gavo užmokestį grynaisiais pinigais už atliktus statybos darbus statant A. K. gyvenamąjį namą. Liudytojas A. U. paliudijo, jog 2016 metų rudenį ėjo pas T. J., siekdamas išspręsti atsakovo ir ieškovės vadovo konfliktą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų argumentai, kad liudytojų parodymai įrodo grynųjų pinigų perdavimo faktą, laikytini nepagrįstais, kadangi išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus matyti, kad 2017-12-07 teismo posėdžio metu liudytojas M. P. paliudijo, jog atsakovo prašymu ėjo pas ieškovės direktorių norėdamas juos sutaikyti, kad jie susitartų. Rodė T. J. atsakovo atsiųstą jam išklotinę apie mokėjimus (kaip vėliau paaiškino, išklotine jis laikė atsakovo 2017-10-27 raštą), į ką T. J. atsakė, kad su išklotine sutinka, ir pasiūlė jam nesikišti ne į savo reikalus. Tačiau to paties posėdžio metu T. J. kategoriškai paneigė, kad liudytojas buvo atėjęs su išklotine ir jam ją rodė. Liudytojas M. P. paliudijo, kad anksčiau minėtą išklotinę atsakovas jam persiuntė el. paštu 2016 metų rudenį, ir patvirtino galintis pateikti šį susirašinėjimą, tačiau teismui šį susirašinėjimą pateikė atsakovas. Iš šio pateikto el. laiško turinio matyti, kad atsakovas persiuntė liudytojui M. P. išklotinę ne 2016 m. rudenį, o 2017-12-11, t. y. tik po 2017-12-07 M. P. apklausos teisme (žr. laiško laukelį „Jūs persiuntėte šį laišką 2017.12.11 8.54“). Pažymėtina ir tai, kad liudytojas M. P. paliudijo, jog yra atsakovo A. K. pavaldinys, t. y. juos sieja tarnybinio pavaldumo santykiai, todėl jo parodymai, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą objektyvų prieštaravimą bylos duomenims, negali būti vertinami kaip patikimi ir pakankami pripažinti faktą apie grynųjų pinigų perdavimą. Kita vertus M. P. teisme paliudijo, kad ieškovė jam pačiam statė namą, jis liko patenkintas darbais, todėl ieškovę kaip gerą rangovę ir rekomendavo atsakovui. Be to, paaiškino, kad yra ieškovei davęs grynųjų pinigų atsiskaitydamas už rangos darbus, tačiau ieškovė visuomet išrašydavo kasos pajamų orderį. Taigi, grynųjų pinigų mokėjimo atvejais ieškovė išrašydavo tokias finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, kas prieštarauja atsakovo paiškinimams. Be to, net ir atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas A. U. ieškovės vadovą apibūdino kaip sąžiningą žmogų, tvarkingai tvarkantį buhalterinę apskaitą.
29. Atsakovai nurodo, kad 2016-10-28 registruotąja siunta pateikus ieškovei raštą apie tai, jog iš viso ieškovei yra sumokėta 45 000 Eur, o iš jų 23 000 Eur grynaisiais pinigais, ieškovė esą nepateikė jokio paaiškinimo apie gautus pinigus ir net 7 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų dėl esamo įsiskolinimo išsireikalavimo. Tokie atsakovų argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovė dar 2016-10-21 rašte, atsakydama į atsakovo pretenziją, nurodė: „Taip pat pareiškiame, kad pretenzijoje nurodytą teiginį, kad pagal Sutartį mums esate sumokėjęs dalį kainos grynais pinigais, už kuriuos dar nesame išrašę kasos pajamų orderio, laikome neatitinkančiu tikrovės ir kategoriškai su tuo nesutinkame“. Pažymėtina, kad atsakovas gavęs ieškovės 2016-10-21 laišką ir supratęs, kad yra ieškovės apgautas, nesiėmė jokių priemonių šiai aplinkybei įrodyti, nesikreipė į policiją, o gynė savo teises tik praėjus daugiau kaip metams – 2017-11-04 pateikė šioje byloje priešieškinį. Toks atsakovo pasyvumas kelia pagrįstų abejonių dėl grynųjų pinigų perdavimo.
30. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys susitarė įrengti laiptus už 1 200 Eur be PVM, nes dėl laiptų įrengimo šalys susirašinėjo, tačiau laiptus realiai įrengė ne ieškovė, o UAB „Archiprojektas“ direktorius S. K. kartu su pagalbiniu darbuotoju. Taip pat nurodo, kad ventiliacinių kanalų mūrijimo kaina – 2 593,03 Eur nustatyta vienašališkai ir neatitinka jokių šalių susitarimų.
31. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).
32. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
33. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją, kas reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti; į tai, kad atsakovai viso proceso metu nekėlė klausimo dėl atliktų papildomų darbų už 4 045 Eur sumą kokybės, jų masto ir pan., tačiau tik teikdami apeliacinį skundą nurodė, kad šalys dėl papildomų darbų nepasirašė jokio susitarimo ir kainos iki galo nesuderino, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 1 452 Eur; teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinį skundą grindžiantis naujas reikalavimas prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl teisėjų kolegija dėl apeliaciniame skunde naujai suformuluoto priešieškinio reikalavimo nepasisako.
34. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys nevykdė Sutarties 12.4 punkto, t. y. nesikreipė į ekspertą ir priešieškinio reikalavimai pateikti praėjus vieneriems metams, yra nepagrįsta, nes Sutarties 12.4 punktas taikomas tik ikiteisminio ginčo metu, o, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.
35. CK 6.666 str. 3 d. nustatyta, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. CK 6.667 str. 1 d. nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1. 127 str.).
36. Atsakovai teigia, kad ieškinio senaties pradžia turėjo būti nustatyta nuo 2016-11-07, t. y. 10 kalendorinių dienų po 2016-10-28 išsiųstos pretenzijos. Su tokia atsakovų pozicija teisėjų kolegija negali sutikti. Minėtoje pretenzijoje atsakovai nurodo atsiskaitymo už rangos darbus aplinkybes, pareiškia, kad sustabdo mokėjimus. Ši atsakovų pretenzija buvo atsakymas į 2016-10-21 ieškovės kategorišką reikalavimą atsiskaityti, todėl šis atsakovų raštas negali būti laikomas atskaitos tašku ieškinio senaties terminui skaičiuoti.
37. Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad apie tai, jog ieškovė atsakovo nurodomų rangos darbų trūkumų nepripažino ir nesuteikė pagrindo manyti, kad tuos trūkumus ištaisys, atsakovams tapo aišku ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d., kai ieškovė pranešė apie organizuojamą vienašališką rangos darbų perdavimą, kuris buvo realizuotas antstoliui 2017-10-14 konstatuojant faktines aplinkybes. Taigi atsakovai teisminės gynybos dėl rangos darbų trūkumų galėjo kreiptis ne vėliau kaip 2017 m. spalio 6 d. Be to, atsakovų techninis prižiūrėtojas A. N. teismo posėdžio metu į klausimą, kada jis suprato, kad ieškovė netaisys rangos darbų trūkumų, atsakė: „Kai Ieškovė pasikvietė antstolį supratau, kad neatliks ir netaisys trūkumų.“ Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai praleido ieškinio senaties terminą, neprašė jo atnaujinti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją ieškovės prašymu taikė.
38. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinį, konstatavo, jog ieškovas neįvykdė visų savo įsipareigojimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovai ne laiku atsiskaitė, kartu nebuvo teisinio pagrindo priteisti 996,22 Eur delspinigių, taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino projekto pakeitimo kainą iki 847 Eur, nes ieškovė privalo atlyginti visas išlaidas, susijusias su būsimu projekto pakeitimu. Šie atsakovų argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, jau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl būsimo projekto pakeitimo ir priteisė atsakovams iš ieškovės 847 Eur, todėl papildomai šioje nutarties dalyje dėl anksčiau minėtų atsakovų apeliacinio skundo argumentų motyvų nebekartoja.
39. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra duomenų apie patirtas išlaidas dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo (kadangi kartu su priešieškiniu atsakovas teismui pateikė nepriklausomo statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. D. apskaičiavimus, kiek kainuoja atitinkamo trūkumo pašalinimas, taip pat Lietuvos savanorių gaisrininkų draugijos pasiūlymą, kiek kainuotų medienos impregnavimas, ir UAB „Klaipėdos apdaila“ pasiūlymą dėl pjautinės medienos įkainių).
40. Tokie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nurodyti trečiųjų asmenų preliminarūs apskaičiavimai, kiek kainuotų atitinkamo trūkumo šalinimas, nėra įrodymai, patvirtinantys faktiškai patirtas išlaidas dėl trūkumų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai faktiškai patyrė kokių nors išlaidų (nuostolių), šalindami atsakovų nurodytus ieškovės trūkumus, t. y. kad dėl galbūt nustatytų trūkumų buvo kreiptasi į trečiuosius asmenis, kuriems už trūkumų pašalinimą buvo sumokėta.
41. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys dėl sutartinės kainos mažinimo keičiant projektą nesitarė, yra visiškai nepagrįsta, nes pakeitus projektą ieškovė itin daug sutaupė. Atsakovai pripažįsta faktą, jog medžiagų pakeitimas buvo derintas, tačiau buvo sutarta, kad, panaudojus pigesnes medžiagas, bus sumažinta atitinkama darbų kaina.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovų teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi vadovaudamasis šalių sudaryta sutartimi ir jos priedu – lokaline sąmata pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys Sutartimi susitarė dėl darbų kainos keitimo: 2016-04-22 Sutarties 2.5 punkte buvo numatyta, kad rangovas įsipareigoja koreguoti sutartinę kainą tik tuo atveju, jei užsakovas pakeis projektą raštiškai pranešęs apie pasikeitimą, t. y. užsakovui, o ne rangovui buvo suteikta teisė keisti projektą ir raštu apie tai informavus rangovą reikalauti sutarties kainos peržiūrėjimo, todėl laikytina, jog šalys dėl sutartinės kainos mažinimo keičiant projektą nesitarė.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovų apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, teisinį reglamentavimą, į tai, kad antstolis 2016-10-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, kad ieškovė Sutarties 7.7 punktą įvykdė perduodama atsakovui visą išpildomąją dokumentaciją, į tai, kad atsakovo nurodytų projektinių sprendinių projekto korektūra nėra privaloma, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokią projekto korektūrą apskritai atliko ir dėl to patyrė išlaidų, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus šioje sprendimo dalyje, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas ir priimto procesinio sprendimo dalis dėl iš dalies patenkinto priešieškinio naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iš dalies patenkinto priešieškinio naikintina, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Sprendimo dalis, kuria atsakovui A. K. priteista 19,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, naikintina (CPK 93 str. 5 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo surašymu, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą surašymu, ir 19 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir patenkinus ieškovės apeliacinį skundą priteistina 819 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovų priešieškinis ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“ atsakovui A. K. priteista 847 Eur už projektinių keitimų įforminimą bei 19,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „T&A idėja“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), 819 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.