Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam E. K. taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu terminas 3 mėnesiams, t. y. nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. spalio 13 d. apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su motina A. K. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai keturis kartus į kairės rankos žastą, po ko apkabinęs iš priekio ties krūtine pradėjo stipriai spausti, dėl ko nukentėjusiajai pradėjo trūkti oro, tęsiantis konfliktui, dešine ranka suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos dilbio, nukentėjusiajai jį atstūmus, jis kojos pėda užlipo jai ant kairės kojos pėdos, vėliau dešine koja spyrė jai į kairės kojos pėdos pirštus, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, E. K. kaltinamas tuo, kad jis, 2024 m. lapkričio 10 d. apie 08.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto su motina A. K. metu, tyčia abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajai A. K. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. K. nuo 2024 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. K., nustatant įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 300 metrų atstumu bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji, dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2025 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. K., terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d., įpareigojant kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. K., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 300 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. K., taip pat nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu kaltinamasis E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį dėl jam paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neproporcinga ir pažeidžianti kaltinamojo teises. Visų pirma, apylinkės teismas pratęsdamas kardomosios priemonės terminą vadovavosi prielaidomis, kad neva kaltinamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją ar padaryti nusikalstamą veiką. Vis dėlto, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie tokią teismo išvadą patvirtintų. Antra, nukentėjusioji A. K. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog nejaučia jokio pavojaus ir savanoriškai prašo panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę. Pažymėtina ir tai, kad 2025 m. sausio 28 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Taigi, apylinkės teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju kaltinamajam negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių ir tokiu būdu pažeidė proporcingumo principą.

5.2. Nesutinkama su apylinkės teismo teiginiu, kad E. K. 2015 m. teistas Danijos Karalystėje už nesunkų kūno sužalojimą. Ši aplinkybė neįrodo kaltinamojo pavojingumo, kadangi tai buvo vienkartinio pobūdžio, mažo pavojingumo epizodas, neturėjęs teisinių pasekmių. Be to, apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, vadovavosi policijos pareigūnų iškvietimais. Vis dėlto, nors yra užfiksuoti pranešimai policijos pareigūnams, tačiau nei vienas iš jų nesibaigė teismo priimtu nuosprendžiu, o dalis jų net neperžengė ikiteisminio tyrimo ribų. Taigi, tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad teismo taikytas draudimas lankytis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje riboja E. K. konstitucines teises, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 ir 23 straipsnius, kurie garantuoja teisę į privatų gyvenimą ir laisvą gyvenamosios vietos pasirinkimą. Kaltinamojo asmeninė ir socialinė padėtis rodo, jog jis yra socialiai integruotas, savarankiškas, ekonomiškai aktyvus ir neturintis jokio pavojingumo požymių, jis studijuoja, dirba, neturi priklausomybių, nėra baustas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, kadangi jis parodymus davė, kai jam nebuvo paskirtas gynėjas.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su kaltinamojo E. K. skunde išdėstytais argumentais, įvertinęs pateiktą skundo nagrinėjimui bylos medžiagą bei patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei 300 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K., taip pat nesilankyti nutartyje nurodytoje vietoje, terminą. Skundžiama nutartimi nustatytos kardomosios priemonės sąlygos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje numatytiems kardomųjų priemonių tikslams, 132¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintai analizuojamos priemonės paskirčiai bei BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad kaltinamasis nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, nereiškia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, aukštesniajam teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios A. K. ir liudytojų parodymuose, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse, kitų objektų apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymima, kad taikant kardomąsias priemones šių duomenų neturi būti tiek, kad pakaktų priimti apkaltinamąjį nuosprendį – jų turi pakakti įtarimui (kaltinimui) dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju tokių duomenų visiškai pakanka: iš aukščiau išvardintų ir baudžiamojoje byloje esančių kitų duomenų galima spręsti, kad kaltinamasis galimai atliko nusikalstamus veiksmus. Vis tik, teisėjų kolegija šių duomenų neanalizuoja ir detaliai nenagrinėja pažymėdama, kad aukščiau išvardinti duomenys sudaro realų pagrindą manyti, kad pranešimas apie įtarimą E. K. bei kaltinamasis aktas jo atžvilgiu yra surašyti pagrįstai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.

9. BPK 132¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Šios kardomosios priemonės paskirtis yra apsaugoti nukentėjusiuosius nuo galimų naujų nusikalstamų veikų bei neteisėto kaltinamojo poveikio. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, siekia užkirsti kelią bet kokios formos smurtui šeimoje (nuo smurto šeimoje apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis), taip pat siekia užtikrinti, kad tokios situacijos visuomenėje nebūtų toleruojamos.

10. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo (termino pratęsimo) klausimą, privalo atsižvelgti ne tik į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), bet ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Šio principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

11. Nagrinėjamu atveju E. K. yra kaltinamas padaręs dvi tyčines smurtinio pobūdžio veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad E. K. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, t. y. jis kaltinamas tuo, kad, bute, kuriame gyveno kartu su motina, žodinių konfliktų metu panaudojo fizinį smurtą A. K. atžvilgiu. Taigi, nukentėjusiosios saugumo užtikrinimas yra svarbi sąlyga netrukdomam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgiama ir į tai, kad nors E. K. teigimu, apylinkės teismo išvada dėl jo teistumo 2015 m. Danijos Karalystėje už nesunkų kūno sužalojimą yra nepagrįsta, vis dėlto, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu. Visų pirma, kaltinamasis 2025 m. gegužės 19 d. skundą nagrinėjančiam teismui pateikė papildomus dokumentus, tame tarpe ir dalies dokumentų vertimą iš danų kalbos, kuris anot kaltinamojo rodo, jog analogiškoje situacijoje Danijos Respublikoje toks žodinis konfliktas nebuvo vertinamas kaip smurtinė ar pavojinga nusikalstama veika. Tačiau tokie jo pateikti dokumentai vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad nors E. K. pateikė dalį dokumentų, kurie išversti iš danų kalbos, tačiau originalių dokumentų, kuriuos sugretinus būtų galima spręsti apie išverstų dokumentų atitikmenį originaliems, aukštesniajam teismui nepateikė. Šiuo atveju, įvertinus pateiktą dokumentų vertimą, matyti, jog tekstas buvo išverstas dalimis. Kita vertus, iš pateiktų dokumentų matyti, jog kaltinamasis nurodytoje situacijoje buvo išteisintas, tačiau dalyje „teismo motyvai ir sprendimas“ nurodyta, jog teismas laikė įrodyta, kad kaltinamasis E. K. kumščiu smogė kitam asmeniui, jis pripažintas kaltu pagal Danijos baudžiamojo kodekso 244 straipsnį, tačiau nustačius lengvinančias aplinkybes, kaltinamajam paskirta bausmė turėtų būti panaikinta. Taigi, kaltinamojo pateikti dokumentai nepaneigia fakto, jog Danijos Respublikoje įvykio metu jis sudavė kumščiu kitam asmeniui, priešingai, tai patvirtina, jog kaltinamasis linkęs daryti smurtinio pobūdžio veiksmus. Antra, nors žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad E. K. Danijos Respublikoje buvo teistas 2015 m., tačiau iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. K. Danijos Repsublikoje buvo teistas 2016 m. kovo 31 d. už nesunkaus kūno sužalojimą, jam paskirta sankcija, kuri pagal registro duomenis buvo netaikyta arba atidėta (2 t., b. l. 118–127). Taigi, nors žemesnysis teismas padarė rašymo apsirikimą, tačiau tai savaime nepaneigia fakto, jog E. K. Danijos Respublikoje buvo pripažintas kaltu už nesunkų kito asmens kūno sužalojimą. Trečia, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-3343-1055/2024 E. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Be kita ko, minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. K. smurtiniai veiksmai buvo atlikti taip pat prieš nukentėjusiąją A. K.. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kaltinamasis skunde akcentuoja, jog nukentėjusioji A. K. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog nejaučia jokio pavojaus ir savanoriškai prašo panaikinti E. K. taikomą kardomąją priemonę. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. adresu (duomenys neskelbtini), be nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, yra užregistruota 15 iškvietimų dėl kaltinamojo smurtinio elgesio. Nors kaltinamojo teigimu, užfiksuoti pranešimai reikšmės neturi, t. y. nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nebuvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau tai savaime nepaneigia aplinkybės, jog visus tuos atvejus nukentėjusioji jautė pavojų ir kvietėsi pagalbą. Antai, iš A. K. parodymų matyti, kad baudžiamojoje byloje antroji E. K. inkriminuojama nusikalstama veika galimai buvo įvykdyta jam siekiant, kad nukentėjusioji atsiimtų savo pareiškimą dėl pirmosios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo. 2024 m. lapkričio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad E. K. jai nepagarbiu ir agresyviu tonu pradėjo dėstyti savo reikalavimus, kad ji atsiimtų savo pareiškimą už smurtą artimoje aplinkoje, kuris buvo ankščiau. Ji atsistojo ir nieko nesakydama norėjo išeiti į darbą, tačiau jis atsistojo tarpduryje ir jos neišleido išeiti. Ji norėjo eiti į darbą, tačiau jis suėmė ją abejomis rankomis už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Ji pajuto fizinį skausmą. Jis jai pasakė, kad jeigu ji E. K. nuteis, tai jis ją papjaus (1 t., b. l. 34–37). Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju iš tikrųjų egzistuoja didelė rizika, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir gyvendamas kartu su nukentėjusiąja ar bendraudamas su ja, gali bandyti ją neteisėtai paveikti, naudoti prieš ją psichinį ir fizinį smurtą. Aukštesniojo teismo vertinimu, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios sveikatą ir gyvybę bei užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu ir nebendrauti bei neieškoti ryšių, taip pat nesilankyti nustatytoje vietoje, E. K. yra taikoma pagrįstai.

12. Pažymėtina, kad taikoma kardomoji priemonė yra adekvati ir proporcinga E. K. galimai padarytoms nusikalstamoms veikoms ir baudžiamojo proceso siekiamų tikslų įgyvendinimui. Šiuo atveju, baudžiamoji byla perduota teismui, jos nagrinėjimas dar nėra pradėtas, proceso dalyviai nėra apklausti, todėl paskirtos kardomosios priemonės panaikinti ar keisti jos sąlygų nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, galimai padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir pobūdį bei tai, jog nukentėjusiosios A. K., t. y. kaltinamojo motinos atžvilgiu nusikalstami veiksmai galimai atlikti artimoje aplinkoje ir jie galimai nėra vienkartinio pobūdžio, sprendžia, kad kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės su nustatytomis sąlygomis termino pratęsimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant eliminuoti galimų naujų nusikalstamų veikų riziką, užtikrinti BPK 119 straipsnio paskirtį bei tuo pačiu nukentėjusios interesus, ir nepagrįstai nevaržo kaltinamojo teisių. Šiuo metu E. K. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, o skunde išdėstyti E. K. argumentai, kad kardomosios priemonės taikymas pažeidžia jo teises į privatų gyvenimą ir laisvą gyvenamosios vietos pasirinkimą, negali būti vertinami kaip išimtiniai ir prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys E. K. taikomos kardomosios priemonės panaikinimą. Sutinkama, kad kardomoji priemonė varžo kaltinamojo teises, apsunkina jo gyvenimą, tačiau E. K. skunde nepateikė reikšmingų argumentų, kurie leistų manyti, kad kardomoji priemonė neproporcingai varžytų jo teises.

13. Be kita ko, Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gegužės 19 d., 2025 m. gegužės 23 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. buvo gauti E. K. papildomai pateikti dokumentai, t. y. 2025 m. gegužės 8 d. pareiškimas dėl kardomosios priemonės, kuris adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2025 m. gegužės 9 d. pareiškimas dėl parodymų ir teisinės pozicijos, kuris taip pat buvo adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, dokumentų vertimas iš danų kalbos (past. anksčiau aptarti šioje nutartyje), sąskaitos faktūros už vertimo paslaugas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties kopija dėl gynėjos advokatės D. K. paskyrimo ginti E. K., prašymas dėl procesinių teisių pažeidimo, neteisėtai gautų įrodymų nepripažinimo, baudžiamojo įsakymo netaikymo ir bylos nutraukimo, kuris adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, papildoma pozicija dėl rašytinio teismo posėdžio, 2025 m. gegužės 12 d. kaltinamojo pozicija, paaiškinimai dėl nepagrįsto socialinio vertinimo ir baudžiamojo įsakymo pobūdžio bei 2025 m. gegužės 28 d. skundas dėl įrodymų neleistinumo ir pažeistos teisės į gynybą. Vis dėlto, kaltinamojo pateikti papildomi dokumentai nėra susijęs su aukštesniojo teismo nagrinėjamu skundu dėl taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo, todėl nenagrinėjami. Pažymėtina, kad kaltinamasis E. K. turi teisę prašymus ar papildomus dokumentus teikti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti kaltinamojo E. K. skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.