Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-23 · Civilinė byla Nr. 2A-511-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-23
Bylos Nr.
2A-511-230/2013
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00233-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
S.P.
Ieškovas
G. Š.
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-511-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00233-2011-9
Pirmosios instancijos teisėjas Ričardas Juodis
Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 30.9.1; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S.P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-548/2012 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui S. P. dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo bei atsakovo S. P. patikslintą priešieškinį ieškovei G. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovė naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis šifrais 12-5/13,53 kv. m, 12-6/7,96 kv. m, ½ dalimi 12-1/14,30 kv. m, 1/2 dalimi 12-4/2,55 kv. m, ½ dalimi 12-3/1,14 kv. m, 12-2/0,79 kv. m, ½ dalimi 12-9/10,28 kv. m, 12-10/2,29 kv. m, kas sudaro 38,71 kv. m arba 0,49 idealiąsias dalis viso buto ploto; atsakovas naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis šifrais 12-7/9,42 kv. m, 12-8/16,62 kv. m, ½ dalimi 12-1/14,30 kv. m, ½ dalimi 12-4/2,55 kv. m, ½ dalimi 12-3/1,14 kv. m, ½ dalimi 12-9/10,28 kv. m, kas sudaro 40,17 kv. m arba 0,51 idealiąsias dalis viso buto ploto bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas 78,88 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis šio buto. Kadangi bute gyvena ir juo faktiškai naudojasi atsakovas su šeima, tai ji, įgijusi nuosavybės teises į 1/2 dalį šio buto, juo negali naudotis. Nurodė, kad parengė buto dalių paskaičiavimo projektą ir jį nusiuntė atsakovui, norėdama susitarti dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, tačiau susitarti nepavyko.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo prašomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas, t. y. bendrą turtą - keturių kambarių butą padalijant į du atskirus butus, iš esmės pažeidžia jos teises. Ji nesiekia atsidalinti savo dalies natūra, nes mano, kad to negalima padaryti nepažeidžiant kito bendraturčio teisių ir be neproporcingos žalos turtui. Šiuo metu ieškovė naudojasi dviem 21,49 kv. m ploto gyvenamaisiais kambariais, o pagal atsakovo projektą jai tektų naudotis tik 13,53 kv. m ploto gyvenamuoju kambariu su neproporcingai dideliu koridorių plotu, o tai iš esmės pažeidžia jos teisę į nuosavybę, nes ji netenka daugiau kaip trečdalio jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto. Atsakovo pateiktuose projekto sprendiniuose numatoma įrengti virtuvę patalpoje A4, dėl ko būtina nuvesti vėdinimo kanalą iš virtuvės patalpos į vonios patalpą, atvesti vandentiekį ir nuotekas į patalpą A4, pastatyti santechnikos prietaisus, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie projektuose numatytų darbų kainas ir nenurodė, kad jis sutinka apmokėti visas išlaidas. Kadangi ji neturi lėšų atsakovo pateiktų projektų įgyvendinimui, o, patenkinus atsakovo reikalavimą, ji liktų be virtuvės, dujų, šildymo, atsakovo reikalavimo patenkinimas iš esmės pažeistų jos teises.

Šalies argumentai

Atsakovas patikslintu priešieškiniu teismo prašė: 1) atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrasavininkams, t. y. atsakovui ir ieškovei priklausantį butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal architekto I. P. parengtą buto padalijimo į du butus projektą tokia tvarka: butas, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais B1, B2, B3, B4, B5, bendro 39,33 kv. m ploto, bei rūsio patalpa, projekte pažymėta indeksu RB, 3,41 kv. m bendro ploto, po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; butas, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais A1, A2, A3, A4, A5, bendro 39,33 kv. m ploto, bei rūsio patalpa, projekte pažymėta indeksu AR, bendro 3,41 kv. m ploto, po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei; 2) įpareigoti ieškovę netrukdyti vykdyti kapitalinio remonto darbus, įgyvendinant atidalijimo projektą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tikslinga ne nustatyti naudojimosi tvarką minėtu butu, bet atidalyti minėtą butą, kadangi šalių santykiai konfliktiški. Todėl atsakovas kreipėsi į architektą I. P. dėl ginčo buto padalijimo į du butus ir kapitalinio remonto techninio projekto parengimo. Kadangi buto bendras buto plotas yra 78,88 kv. m, todėl laikytina, kad kiekvienos šalies idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro po 39,44 kv. m ploto (rūsio 3,54 kv. m). Pagal teismui teikiamą techninį projektą ieškovei ir atsakovui atitenka lygios dalys, kurios faktiškai atitinka idealias turto dalis. Įgyvendinus techninį projektą ir atlikus remontą, bendras patalpų ir rūsio plotas sumažėja 0,1 kv. m dėl pertvarų įrengimo. Atidalijant turtą kiekvienai šaliai tektų padaryti tam tikrus pakeitimus: atsakovui įrengti įėjimą per balkoną, atsivesti komunikacijas, san. mazgus, kur yra numatomas vonios ir tualeto bendras kambarys, o ieškovei sutvarkyti virtuvės zoną, kuri numatyta patalpoje A4. Taip pat projekte numatytas sienų užmūrijimas patalpose B1 ir B2, kur šiuo metu yra įėjimai į nurodytas patalpas, bei sienos perstūmimo darbai, atsakovas mūrijimo ir sienos perstūmimo darbus sutinka atlikti savo sąskaita. Atsakovas pateikė techninį buto padalijimo į du butus projektą, parengtą atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, laikantis norminių aktų reikalavimų. Techninis vidaus dujotiekio projektas nebuvo parengtas dėl ieškovės kaltės, nenoro ir sąmoningo kliudymo spręsti šį ginčą. Projektas faktiškai atitinka bendraturčių idealias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, jį įmanoma įgyvendinti, jis atitinka keliamus norminių aktų reikalavimus, todėl gali būti patvirtintas. Kadangi įvyks visiškas atidalijimas, bus suformuoti atskiri objektai, todėl bus pašalinti konfliktai tarp šalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovė naudojasi patalpomis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtomis šifrais 12-5/13,53 kv. m, 12-6/7,96 kv. m, 12-2/0,79 kv. m, 12-10/2,29 kv. m; atsakovas naudojasi patalpomis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtomis šifrais 12-7/9,42 kv. m, 12-8/16,62 kv. m; ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi patalpomis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtomis šifrais 12-1/14,30 kv. m, 12-4/2,55 kv. m, 12-3/1,14 kv. m, 12-9/10,28 kv. m. Priteisė ieškovei iš atsakovo 541 Lt kompensaciją už jam tenkančią naudotis didesnę buto dalį, 67,50 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt ekspertizės išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 67,50 Lt žyminio mokesčio, 2 703,42 Lt antrinės teisinės pagalbos ir ekspertizės išlaidų, 52,90 Lt pašto išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra 1/2 dalies 4 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 78,88 kv. m, gyvenamasis plotas 47,53 kv. m, savininkė pagal 2008-09-05 dovanojimo sutartį Nr. 2-5283. Atsakovas yra šio buto 1/2 dalies savininkas pagal 2006-07-20 dovanojimo sutartį Nr. 1-4576. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką vienam iš bendraturčių prašant nustatyti naudojimosi tvarką, kitam - prašant atidalinti nekilnojamąjį turtą prioritetas teiktinas atidalijimui iš bendros nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą techninį projektą, sprendė, kad nei ieškovės, nei atsakovo turto dalys nesumažėtų – tiek ieškovei, tiek atsakovui tektų vienodas patalpų plotas, t.y. 39,33 kv. m. (nors ir bendras viso buto plotas sumažėtų dėl pertvarų įrengimo). Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 196 p. patalpos, kurioje yra tualetas ir vonia, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m ir pagal 14.1 p. tokios patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Pagal atsakovo pateiktą projektą jam tenkančio san. mazgo (B5) plotas yra 2,99 kv. m, kas pažeidžia nurodytus reikalavimus. Pagal nurodyto STR 14.2 p. buto bent vieno kambario plotas turi būti 16 kv. m, pagal atsakovo pateiktą techninį projektą, ieškovei tenka 13,53 kv. m kambarys, kas pažeidžia minėtą reikalavimą, kai tuo tarpu atsakovui atitektų du kambariai, kurių vieno kambario plotas tenkina aukščiau minėtą reikalavimą, t. y. yra 16,62 kv. m. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 18 p. bute privalo būti gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui, miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis, virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niša) maistui gaminti ir laikyti, valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti. Pagal atsakovo pateiktą techninį projektą, nors atsakovei yra numatyta galimybė įsirengti virtuvę A4 anksčiau buvusiame kambaryje 12-6, tačiau įvertintina tai, jog ieškovei tektų įsirengti ne tik virtuvę, bet kartu įsirengti ir ventiliacijos, vėdinimo sistemas, vandentiekį bei tai, jog ieškovės gyvenamasis plotas sumažėtų, kadangi virtuvę pagal projektą numatyta įrengti viename iš jos gyvenamųjų kambarių, t. y. ji netektų daugiau kaip trečdalio jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto. Atsakovui tektų įsirengti įėjimą per balkoną, vonios ir tualeto bendrą kambarį. Teismas, įvertinęs, kad, padalijus 4 kambarių butą į du atskirus butus, kiekvienas iš bendrasavininkų turėtų išlaidų, kad paliečiami svarbūs interesai naudotis gyvenamuoju butu, kad buto atidalijimas pagal tokį pasiūlymą pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, o ieškovė dėl virtuvės įrengimo netektų daugiau kaip trečdalio jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto, darė išvadą, jog nėra galimybių atidalyti butą iš bendrosios nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant ieškovės teisėtų interesų. Todėl teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus. Teismas, nustatydamas naudojimosi buto patalpomis tvarką, atsižvelgė į faktinį buto patalpų naudojimą: šalys neginčijo, jog ieškovė faktiškai naudojasi kambariais, plane pažymėtais šifrais 12-5/13,53 kv. m (kambarys), 12-6/7,96 kv. m (kambarys), o kambariais, plane pažymėtais šifrais 12-7/9,42 kv. m (kambarys), 12-8/16,62 kv. m (kambarys), naudojasi atsakovas. Atsakovo teiginius, jog sienine spinta (12-2/0,79 kv. m) naudojasi jis, o ieškovė, įstatydama duris, atskyrė dalį koridoriaus (12-1/14,30 kv. m), teismas atmetė kaip neįrodytus. Teismas, vadovaudamasis teisėtumo, adekvatumo bendrosios nuosavybės dalims, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, darė išvadą, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka atitinka šiuos kriterijus, todėl jos ieškinį tenkino. Kadangi ieškovė reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos rūsiu nereiškė, ginčo dėl to bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo, teismas darė išvadą, kad šia patalpa bendraturčiai naudojasi bendru sutarimu. Kadangi pagal patvirtintą naudojimosi butu tvarką ieškovei tenka naudotis kiek mažesne buto dalimi (49/100), o atsakovui kiek didesne buto dalimi (51/100 dalimi), todėl teismas sprendė atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimą. Teismas nustatęs, kad atsakovas naudojasi 1,46 kv. m didesne buto dalimi, vadovaudamasis VĮ Registrų centras 2012-11-14 pažymoje nurodyta vidutine buto rinkos verte – 54 100 Lt, priteisė iš atsakovo ieškovei 541Lt (0,5 x 54 100Lt) – (0,49 x 54 100Lt) kompensaciją už atsakovui tenkančią naudotis didesnę buto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti, sprendimą dėl kompensacijos priteisimo panaikinti, o sprendimo dalį dėl atsakovo priešieškinio pakeisti – nurodyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jo prigimtį ir naudojimo specifiką, t. y. paskirtį, buto išplanavimą, yra nedalus daiktas, kadangi jo padalinti natūra be neproporcingos žalos paskirčiai negalima. Nurodo, jog sprendimas naikintinas, kadangi priimtas neatsižvelgus į naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo kriterijus ir taisykles. Nustatyta tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovei, objektyviai įtvirtintos prielaidos kilti konfliktinėms situacijoms, tvarka neįgyvendinama, todėl pažeistas socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, interesų pusiausvyros principas, racionalumo ir efektyvumo kriterijai, neatsižvelgta į protingumo principą. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

1) Dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo

Teismas, spręsdamas naudojimosi butu tvarkos nustatymo klausimą, neanalizavo pateiktų šalių projektų ir netyrė faktinių bylos aplinkybių, todėl pažeidė CPK 270 straipsnį. Teismas neįvertino, kad koridoriuje, šalia kambarių, kuriais naudojasi ieškovės sūnus, plane pažymėtų indeksais 12-5 ir 12-6, yra 1,08 m. pločio ir 2,97 m ilgio, bendro 3,20 kv. m. ploto, patalpa (projekte pažymėta indeksu 12.1.1), kurios bendras indeksas yra 12-1. Šią patalpą ieškovės sūnus atskyrė įstatydamas duris, todėl apeliantas į jas patekti negali, o ieškovės sūnus šia patalpa naudojasi vienas, kaip ūkine patalpa. Patalpa 12-2 yra sieninė spinta, kurią įrengė apeliantas. Patalpa 12-10 yra tamsus kambarys šalia virtuvės, kuria šalys naudojasi bendrai. Teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, nesiaiškino, nuo kada ir kokiomis patalpomis šalys faktiškai naudojasi, nesiaiškino patalpų paskirties, neanalizavo šalių pateiktų projektų ir pasiūlymų. Sprendime nenurodyti motyvai ir argumentai, kuo remdamasis teismas ieškovės pateiktą planą tvirtina, o atsakovo atmeta. Teismas neįvertino, kad ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji faktiškai naudojasi patalpomis 12-10 ir 12-2. Mano, kad teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka yra neteisėta, kadangi ja ieškovei nepagrįstai suteikiamas prioritetas, nes visomis ūkinėmis patalpomis 12-2 ir 12-10 paskirta naudotis ieškovei, o apeliantas lieka be jokios ūkinės patalpos. Ieškovė faktiškai viena naudojasi patalpos 12-1 3,20 kv. m dalimi, ten yra įstatytos durys. Teismui sprendimu paskyrus šią patalpą šalims naudotis bendrai, sprendimas faktiškai yra neįgyvendinamas ir sukuria prielaidas kilti konfliktams. Be to, teismo sprendimas prieštarauja teisingumo ir lygiateisiškumo principams, kadangi ieškovė pagal patvirtintą projektą faktiškai naudotųsi ne tokia buto dalimi, kurią teismas patvirtino (49/100), o didesne, t. y. viena naudosis patalpomis 12-5, 12-6, 12-10, 12-2, 12-1 3,20 kv. m dalimi, bei bendrai 12-1, 11,10 kv. m dalimi, 12-3, 12-4, 12-9, viso 40,31 kv. m, kas sudaro 0,51 idealiąsias dalis, o apeliantas pagal patvirtintą projektą įvertinus faktinę padėtį, naudosis 38,57 kv. m, kas sudaro 0,49 idealiąsias dalis ir objektyviai neturės teisės naudotis patalpa pažymėta indeksu 12-1 pilna apimtimi dėl ieškovės padarytų pakeitimų, t. y. įstatytų durų. Teismas pažeidė socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, kadangi neįvertino, jog apeliantui pagal patvirtiną naudojimosi butu tvarką ženkliai pablogėtų gyvenimo kokybė, jis būtų daug labiau suvaržytas. Tokia situacija atsirastų dėl to, kad apeliantas netektų teisės naudotis nei viena iš bendro naudojimosi ūkio paskirties patalpų koridoriuje ir virtuvėje (12-2, 12-10), dėl to būtų priverstas tiek kasdien nešiojamus darbo drabužius, avalynę, tiek buities daiktus laikyti gyvenamose patalpose, kai tuo tarpu ieškovė ne tik naudotųsi pačios užimta patalpos 12-1 3,20 kv. m ploto dalimi, bet ir 12-2, 12-10 patalpomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys patalpa 12-10 (tamsus kambarys) faktiškai naudojasi bendrai, ten laiko virtuvės reikmenis, o patalpa 12-2 - yra sieninė spinta, kurią apeliantas įsirengė savo lėšomis. Tuo tarpu ieškovė atitinkamai įsistatė duris patalpoje 12-1 ir atsiskyrė 3,20 kv. m koridoriaus dalį, kurią naudoja kaip spintą. Teismo patvirtinta tvarka patenkinami išimtinai tik ieškovės interesai ir visiškai neatsižvelgta į apelianto teises ir interesus, lūkesčius turto įsigijimo metu. Be to, teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, kadangi priteisė kompensaciją, kurios ieškovė neprašė.

2) Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Teismas, įvertinęs apelianto pateiktą techninį projektą, padarė išvadą, jog be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant ieškovės interesų buto padalinti į du butus negalima, tačiau teismas tokiu būdu faktiškai ginčo neišsprendė ir tuo užkirto kelią apeliantui įgyvendinti savo prioritetinę teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ateityje. Teismas nustatė, kad tarp šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, kyla nuolatiniai barniai ir nesutarimai dėl mokesčių mokėjimo, apeliantui yra nepriimtinas ieškovės šeimos asocialus gyvenimo būdas, todėl teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas apeliantui yra svarbus. Teismas, nagrinėdamas priešieškinį, turėjo tirti ne tik pateiktą techninį projektą, tačiau jį vertinti kompleksiškai kartu su į bylą pateiktu buto planu. Kadangi bute yra keturi kambariai, iš kurių tik vienas 16 kv. m (12-8), o visi kiti mažesni, todėl padalijus butą į du savarankiškus nuosavybės objektus faktiškai neįmanoma išlaikyti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 195.3 p. reikalavimo, kuris numato, kad bet kuriame bute, vienbučiame name bent vienas gyvenamasis kambarys turi būti ne mažesnis kaip 16 kv. m. Nors teismas atkreipė apelianto dėmesį į tai, kad jis gali pasirengti kitą techninį projektą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, ir kreiptis į teismą dar kartą, tačiau ši teisė realiai neįgyvendinama, ir teismas ginčo faktiškai neišsprendė. Apelianto nuomone, teismas, įvertinęs bylos duomenis, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoti, kad ginčo butas yra nedalus daiktas, kadangi jo padalinti natūra be neproporcingos žalos paskirčiai negalima, ir šiuo argumentu patikslintą priešieškinį atmesti. Tokiu atveju nebūtų suvaržyta apelianto teisė ją įgyvendinti kitais LR CK 4.80 str. 2 d. numatytais būdais.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįsti skundo argumentai dėl naudojimosi patalpomis 12-1, 12-2, 12-10, nes apeliantas netektų teisės naudotis nei viena iš bendro naudojimosi ūkio paskirties patalpų koridoriuje ir virtuvėje (12-2, 12-10). Apeliantas naudojasi didesne buto dalimi, taip pat didesniais gyvenamaisiais kambariais, nei jam priklauso nuosavybės teise, todėl apeliantas dėl teismo nustatytos naudojimosi tvarka nepatirs savo teisių suvaržymų, bet pradės naudotis ta buto dalimi, kuri jam priklauso nuosavybės teise. Apelianto argumentai dėl naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) kriterijų pažeidimo taip pat nepagrįsti, kadangi teismas paskyrė abiems šalims bendrai naudotis koridoriumi, kurio bendras plotas 14,30 kv. m, šioje patalpoje atsakovo minimų įstatytų durų nėra, o atsakovas koridoriuje turi prieškambario baldų komplektą su spinta, kurioje gali laikyti savo daiktus. Be to, apeliantas išimtinai vienas naudojasi prie kambario 12-8 esančiu balkonu, kurio plotas 4,43 kv. m., t. y. didesnis už ieškovei paskirtų naudotis patalpų 12-2 ir 12-10 bendrą plotą - 3,08 kv. m. Skundo argumentas, kad patvirtinta tvarka pažeidžia faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, yra nepagrįstas, kadangi nors teismų praktika reikalauja atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, tačiau teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 str. nurodytais principais, gali nukrypti nuo šios taisyklės. Kadangi atsakovas iki šiol naudojosi gerokai didesne buto dalimi, nei jam priklauso nuosavybės teise, todėl teismas turėjo pagrindą iš dalies pakeisti faktinę bendro daikto naudojimo tvarką. Teismas pagrįstai priteisė kompensaciją, kadangi turi teisę parinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Apeliantas prašo nustatyti, kad ginčo butas atsižvelgiant į jo prigimtų ir naudojimo specifiką, t. y. paskirtį, buto išplanavimą, yra nedalus daiktas, kadangi jo padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai negalima. Tačiau atsakovas neteikė teismui įrodymų, kad ginčo buto atidalijimas į du butus yra negalimas, jis kaip tik priešingai įrodinėjo, kad ginčo butą yra galima padalinti į du butus ir teikė tokio padalijimo projektą. Todėl teismas bylą nagrinėjo būtent paminėtose ribose, tai yra vertino, ar pagal apelianto pateiktą architekto I. P. projektą galima atidalinti butą, ir pagrįstai padarė išvadą, jog atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjamu atveju nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant ieškovės, kaip bendraturtės, teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad šalys yra 4 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 78,88 kv. m (gyvenamasis plotas 47,53 kv. m), bendraturčiai, kuriems butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį (t. 1, b. l. 6). Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką šio buto patalpomis, o atsakovas priešieškiniu - atidalyti butą į du butus pagal jo pateiktą projektą.

Dėl buto atidalijimo

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe, taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Tačiau teismas. atmesdamas atsakovo priešieškinį dėl buto atidalijimo, kartu pagrįstai padarė išvadą, kad atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo pateiktą projektą be neproporcingos žalos daikto paskirčiai yra negalima. Apeliantas šios teismo išvados iš esmės neginčija, tačiau mano, kad teismas sprendime nurodydamas, jog atsakovas parengęs kitą tinkamą projektą galėtų kreiptis į teismą dar kartą, faktiškai ginčo neišsprendė ir užkirto jam kelią įgyvendinti prioritetinę teisę atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Atsakovo nuomone, teismas įvertinęs bylos duomenis, turėjo konstatuoti, kad butas yra nedalus, nes jo apskritai negalima padalinti į du butus, kadangi jame yra tik vienas 16 kv. m ploto kambarys, kai pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 195.3 p. reikalavimą bet kuriame bute, vienbučiame name bent vienas gyvenamasis kambarys turi būti ne mažesnis kaip 16 kv. m, kas leistų apeliantui atidalinimą įgyvendinti kitais CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais (gaunant kompensaciją pinigais). Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą, kaip nepagrįstą. Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia pareikštas reikalavimas ir jo pagrindas. Atsakovas patikslintu priešieškiniu (t. 2, b. l. 3-6) prašė atidalinti butą su rūsiu pagal jo pateiktą architekto I. Pasko parengtą buto padalijimo į du butus projektą ir įpareigoti ieškovę netrukdyti vykdyti kapitalinio remonto darbus įgyvendinant šį projektą. Tai reiškia, kad atsakovas priešieškinio reikalavimu siekė atidalinti butą natūroje pagal konkretų buto atidalijimo projektą, ką teismas sprendimu ir išsprendė, t. y. atmetė patikslintą priešieškinį, nustatęs, kad toks konkretus buto atidalijimas pagal atsakovo parengtą projektą yra negalimas be neproporcingos žalos nekilnojamajam turtui. Atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo atidalinti butą kitu būdu - vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją, todėl teismas negalėjo išeiti už bylos nagrinėjimo ribų, nes CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Nagrinėjamo ginčo atveju Kodeksas tokios išimties nenumato.

Dėl naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatymo

Kadangi teismas nustatė, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, todėl pagrįstai nustatė naudojimosi buto patalpomis tvarką. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su faktiniu naudojimusi buto patalpomis, todėl pažeidė faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą. Grįsdamas šiuos argumentus, apeliantas nurodo, kad ieškovė faktiškai viena naudojasi patalpos 2-1 (koridoriaus), paskirtos šalims naudotis bendrai, 3,20 kv. m dalimi, kuri ieškovės yra atskirta įstatant duris. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė atsakovo nėra įrodyta, kadangi buto plane (t. 1, b. l. 11, 14) tokie pakeitimai nėra įregistruoti. Atsakovo pateiktas buto naudojimosi tvarkos projektas (t. 1, b. l. 32), kuriame atsakovas nurodo patalpą 12.1.1. - 3,20 kv. m, tėra projektinis pasiūlymas, tačiau nepatvirtina faktinės patalpų padėties. Kitokių įrodymų atsakovas, siekdamas pagrįsti šią aplinkybę, nėra pateikęs (CPK 178 straipsnis) Analogiškai atsakovas, teigdamas, kad 2006 m. įrengė ir vienas naudojasi patalpa - sienine spinta 12-2, šios aplinkybės nustatyta tvarka taip pat nėra įrodęs (CPK 178 straipsnis), o ieškovė teigia, kad šia spinta naudojasi būtent ji. Bylos duomenys paneigia, kad atsakovas įrengė šią patalpą, kadangi ši patalpa - sieninė spinta jau buvo 1992 m. (t. 1, b. l. 14). Atsakovas taip pat nesutinka, kad patalpa 12-10 (sandėlis prie virtuvės) būtų paskirta naudotis vien ieškovei, kadangi jis netenka galimybės pasidėti buityje naudojamų daiktų (puodų, indų, šluotų, kitų rakandų).

Pirmosios instancijos teismas naudojimosi buto patalpomis tvarką nustatė pagal ieškovės pasiūlytą projektą, remdamasis adekvatumo bendrosios nuosavybės dalims principu. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, kuris yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei naudotis yra paskirti du gyvenamieji kambariai 12-5/13,53 kv. m ir 12-6/7,96 kv., t. y. viso 21,49 kv. m gyvenamojo ploto, o atsakovui naudotis paskirti gyvenamieji kambariai 12-7/9,42 kv. m ir 12-8/16,62 kv. m, viso 26,04 kv. m gyvenamojo ploto, akivaizdu, kad jam atitenka daugiau didesnio vertingumo ploto, t. y. gyvenamojo ploto. Todėl siekiant apsaugoti ieškovės, kaip buto bendrasavininkės, interesus, pagrįstai jai paskirta naudotis patalpomis 12-2/0,79 kv. m ir 12-10/2,29 kv. m, tokiu būdu užtikrinant naudotino ploto adekvatumą jos daliai bendrojoje nuosavybėje. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovei skiriamos mažesnės vertės patalpos, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas prioritetą suteikė ieškovei, o atsakovui pagal nustatytą naudojimosi tvarką pablogėtų jo gyvenimo kokybė, nes jis netektų teisės naudotis nei viena iš bendro naudojimosi ūkio paskirties patalpų. Atsakovas, įgydamas teisę naudotis didesnio ploto vertingesnėmis patalpomis (gyvenamaisiais kambariais), turi galimybę kitokiu būdu spręsti problemą dėl buities daiktų laikymo, pvz. laikydamas daiktus virtuvėje, kuri šalims paskirta naudotis bendrai, bendro naudojimo koridoriuje ar pan. Be to, pažymėtina, kad tik atsakovas naudojasi balkonu, į kurį patenkama per jam skirtą naudotis gyvenamąjį kambarį 12-8/16,62 kv. m. Todėl negalima teigti, kad pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai.

Kadangi apeliantas be pagrindo ieškovės naudojimuisi priskiria patalpos 12-1 (koridoriaus), paskirtos šalims naudotis bendrai, 3,20 kv. m dalį, todėl nepagrįsti skundo argumentai, jog ieškovei paskirtų naudotis patalpų plotas sudaro 0,51 idealiąsias dalis. Niekuo nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis negalės naudotis šia patalpa (t. y. 12-1 koridoriumi) pilna apimtimi, nes ši patalpa paskirta šalims naudotis bendrai, todėl jo teisė naudotis ja nėra ribojama, o ją pažeidus ši teisė gali būti ginama įstatymo nustatyta tvarka

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š, bylos Nr. 3K-3-576/2006). Kompensacija nustatytina, atsižvelgiant į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius interesus, tuo pačiu siekiant, kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė kompensaciją už atsakovui tenkančią naudotis didesnę buto dalį. Reikalavimas nustatyti patalpų naudojimo tvarką yra betarpiškai susijęs su CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu tokią tvarką nustatyti atsižvelgiant į bendraturčių dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl kompensacijos priteisimas šiuo atveju nelaikytinas pareikštų reikalavimų viršijimu.

Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo ir jo teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėAlbina Rimdeikaitė