- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 2-10-548/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- S. P.
dalyvaujant ieškovei G. Š. ir jos atstovei advokatei K. M., atsakovui S. P. ir jo atstovei advokatei J. L.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui S. P. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo bei atsakovo S. P. patikslintą priešieškinį ieškovei G. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Ieškovė G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. P., prašydama teismo: 1) nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovė G. Š. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis šifrais 12-5/13,53 kv.m, 12-6/7,96 kv.m, ½ dalimi 12-1/14,30 kv.m, 1/2 dalimi 12-4/2,55 kv.m, ½ dalimi 12-3/1,14 kv.m, 12-2/0,79 kv.m, ½ dalimi 12-9/10,28 kv.m, 12-10/2,29 kv.m, kas sudaro 38,71 kv.m arba 0,49 idealiąsias dalis viso buto ploto; atsakovas S. P. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis šifrais 12-7/9,42 kv.m, 12-8/16,62 kv.m, ½ dalimi 12-1/14,30 kv.m, ½ dalimi 12-4/2,55 kv.m, ½ dalimi 12-3/1,14 kv.m, ½ dalimi 12-9/10,28 kv.m, kas sudaro 40,17 kv.m arba 0,51 idealiąsias dalis viso buto ploto; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės ir valstybės naudai (t. 1, b.l. 3-4).
Ieškovės G. Š. reikalavimai grindžiami šiais argumentais:
1) jai, t.y. ieškovei G. Š., ir atsakovui S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, kurio bendras plotas 78,88 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovei priklauso 1/2 dalis keturių kambarių buto, kurią 2008-09-05 jai padovanojo tėvai A. P. ir O. P.. Kadangi bute gyvena ir juo faktiškai naudojasi atsakovas S. P. su šeima, tai ji, įgijusi nuosavybės teises į 1/2 dalį keturių kambarių buto, šiuo butu negali naudotis. Dėl šių priežasčių ji ir kreipiasi į teismą dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo;
2) parengus pastato dalių paskaičiavimo projektą, ji, t.y. ieškovė, jį nusiuntė atsakovui, norėdama susitarti dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Susitarti su atsakovu nepavyko. Naudojimosi tvarką, kuri labiausiai atitinka bendraturčių valdomų nuosavybės teise buto proporcijas, ji prašo nustatyti vadovaudamasi tuo, kad jai priklauso 1/2 dalis keturių kambarių buto ir VĮ Registrų centras parengtu pastato dalių paskaičiavimo projektu.
Ieškovės G. Š. atsikirtimai į patikslintą priešieškinį, su kuriuo ji visiškai nesutinka, grindžiami šiais argumentais:
1) atsakovo prašomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas, t.y. bendrą turtą - keturių kambarių butą, padalijant į du atskirus butus, iš esmės pažeidžia jos teises. Ji nesiekia atsidalinti savo dalies natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes mano, kad to negalima padaryti nepažeidžiant kito bendraturčio teisių ir be neproporcingos žalos turtui. Šiuo metu jai priklauso ½ dalis keturių kambarių buto ir pagal faktinį naudojimą ji turi du kambarius (13,53 kv.m. ir 7,96 kv.m) su bendro naudojimo patalpomis - virtuve, koridoriais, tualetu, vonia. Pagal atsakovo reikalavimą po kapitalinio remonto atlikimo, jai tektų vieno kambario (13,53 kv.m) butas, su neproporcingai dideliu koridorių plotu (14,30 kv.m), kurie neatstotų jai reikalingo gyvenamųjų kambarių ploto. Vien tai, kad ji šiuo metu naudojuosi 21,49 kv.m ploto gyvenamaisiais kambariais, o pagal projektą jai tektų naudotis tik 13,53 kv. m ploto gyvenamuoju kambariu, iš esmės pažeidžia jos teisę į nuosavybę, nes ji netenka daugiau kaip trečdalio jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto.
2) projekto sprendiniuose numatoma įrengti virtuvę patalpoje A4, dėl ko būtina nuvesti vėdinimo kanalą iš virtuvės patalpos į vonios patalpą, atvesti vandentiekį ir nuotekas į patalpą A4, pastatyti santechnikos prietaisus. Bute 12A reikalinga įvesti dujas, įrengti atskirą dujinę šildymo sistemą. Numatytas elektros energijos tiekimo ir apšvietimo sistemos keitimas, naujų elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimas. Visi išvardinti kapitalinio remonto darbai numatyti atsakovo pateiktuose projektuose, tačiau atsakovas nepateikia duomenų apie numatytų projektuose darbų kainas ir nenurodo, kad jis sutinka apmokėti visas išlaidas. Kadangi ji neturi lėšų atsakovo pateiktų projektų įgyvendinimui, o, patenkinus atsakovo reikalavimą, ji liktų be virtuvės, dujų, šildymo, todėl atsakovo reikalavimo patenkinimas iš esmės pažeistų jos teises.
3) net ir esant galimybei po atidalijimo daiktą naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, daiktui padaryta žala gali būti pripažinta neproporcinga, jei daikto techninė būklė iš esmės pablogėja, išlaidos daikto dalies atskyrimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį yra neprotingai didelės. Pirmiausia pagal atsakovo projektą, jai tektų vieno kambario butas, kuriame naudingas gyvenamojo kambario plotas mažesnis už nenaudingą koridoriaus plotą. Antra, atsakovo pateiktų projektinių sprendinių įgyvendinimas kainuotų daugiau už šiuo metu esančią bendrą buto vertę, o po atidalijimo, jos dalies vertė gerokai sumažėtų.
Atsakovas S. P. patikslintu priešieškiniu ieškovei G. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašo teismo: 1) atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrasavininkams S. P. ir G. Š. priklausantį butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal architekto I. P. parengtą daugiabučio namo, esančio Žaliojoje g. 2, Žiežmariuose, 12 buto padalijimo į du butus projektą tokia tvarka: butas, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais B1, B2, B3, B4, B5, bendro 39,33 kv. m ploto, bei rūsio patalpa, projekte pažymėta indeksu RB, 3,41 kv.m bendro ploto, po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka S. P.; butas, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais A1, A2, A3, A4, A5, bendro 39,33 kv.m ploto, bei rūsio patalpa, projekte pažymėta indeksu AR, bendro 3,41 kv.m ploto, po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka G. Š.; 2) įpareigoti ieškovę G. Š. netrukdyti vykdyti kapitalinio remonto darbus, įgyvendinant atidalijimo projektą; 3) priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 3-6).
Atsakovo S. P. reikalavimai ir atsikirtimai į ieškinį grindžiami šiais argumentais:
1) ieškovė ir atsakovas yra buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kadangi minėtą butą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu 2008-09-09 ir 2006-07-20. Atsakovas minėtame bute gyvena nuo pat jo įsigijimo. Ieškovė pati asmeniškai nurodytame bute niekada negyveno, jame po įsigijimo apsigyveno jos sunūs su šeima. Tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai ne dėl naudojimosi butu tvarkos, o dėl ieškovės buto dalyje gyvenančių asmenų elgesio. Atsakovas siūlė įvairius ginčų sprendimo būdus, taip pat ir nupirkti ieškovei priklausančią dalį ir pan., tačiau ieškovė nesutinka. Kadangi nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, tai būtų pagrindas tolimesniems konfliktams ir nesantaikai;
2) atsakovas, įvertinęs susiklosčiusius santykius tarp šiuo metu ieškovės dalyje gyvenančio sūnaus šeimos ir savo šeimos, mano, kad šioje byloje yra tikslinga ne nustatyti naudojimosi tvarką minėtu butu, tačiau atidalyti minėtą butą. Tą numato ir LR CK 4.80 str., prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Atsakovas kreipėsi į architektą I. P. dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 12 buto padalijimo į du butus ir kapitalinio remonto techninio projekto parengimo;
3) atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Šalių bendras turtas, kurį prašoma atidalinti, pagal Registrų centro duomenis, yra keturių kambarių butas su rūsiu, kurio bendras plotas 78,88 kv.m, gyvenamasis plotas 47,53 kv.m., rūsio plotas – 7,08 kv.m. Nurodytas butas LR CK 4.6 straipsnio prasme yra dalus daiktas (daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas). Atidalijimo atveju esminę reikšmę turi CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalijant daiktą, žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal LR CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Kadangi buto bendras buto plotas yra 78,88 kv.m, todėl laikytina, kad kiekvienos šalies idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro po 39,44 kv.m ploto (rūsio 3,54 kv.m). Pagal teismui teikiamą techninį projektą ieškovei ir atsakovui atitenka lygios dalys, kurios faktiškai atitinka idealias turto dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyvendinus techninį projektą ir atlikus remontą, bendras patalpų plotas sumažėja 0,1 kv.m dėl pertvarų įrengimo. Lygiai dėl tos pačios priežasties sumažėja ir rūsio plotai, kadangi rūsio patalpoje bus įrengta pertvara, atskirianti patalpas. Atidalijant turtą kiekvienai šaliai tektų padaryti tam tikrus pakeitimus: atitinkamai atsakovui įrengti įėjimą per balkoną, atsivesti komunikacijas, san. mazgus, kur yra numatomas vonios ir tualeto bendras kambarys, o ieškovei sutvarkyti virtuvės zoną, kuri numatyta patalpoje Nr. A4. Taip pat projekte numatytas sienų užmūrijimas patalpose Nr. B1 ir B2, kur šiuo metu yra įėjimai į nurodytas patalpas, bei sienos perstūmimo darbai, atsakovas sutinka atlikti mūrijimo ir sienos perstūmimo darbus savo sąskaita. Įvertinus tai, kad atsakovas turėjo investicijų, dėdamas įėjimo duris 2008-11-06 - 1720 Lt, prie kurių dėjimo ieškovė visiškai neprisidėjo, tačiau jomis naudojasi ir toliau naudosis, mano, kad faktiškai darbų apimtys remonto metu abiems šalims būtų vienodos ir kompensacijos klausimas neturėtų būti sprendžiamas. Atsakovas taip pat sutinka padaryti pertvarą rūsio patalpoje savo sąskaita;
Žemesnės instancijos teismas
4) teismui yra teikiamas techninis buto padalijimo į du butus projektas. Projektas yra parengtas, atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, laikantis norminių aktų reikalavimų. Jį sudaro statinio architektūros, elektrotechninė, šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, konstrukcinė bei vidaus dujotiekio dalys. Techninį projektą galima visiškai įgyvendinti. Rengiant projekto dalį - ,,vidaus dujotiekis‘‘, ieškovė G. Š. kategoriškai atsisakė pateikti Kaišiadorių dujų ūkiui prašymą išduoti sąlygas dujotiekio įrengimui su atskiru įvadu, todėl prie techninio projekto yra pridėtas dujotiekio įrengimo atidalinamuose butuose projektinis pasiūlymas. Techninis vidaus dujotiekio projektas nebuvo parengtas dėl ieškovės kaltės, nenoro ir sąmoningo kliudymo spręsti šį ginčą. Pateiktas projektinis pasiūlymas yra visiškai įgyvendintinas ir atitinka keliamus norminių aktų reikalavimus, be to, teisme apklaustas Kaišiadorių dujų ūkio specialistas E. Č. taip pat patvirtino, kad įrengti dujotiekį techniškai galima, nes name Žalioji 2, Žiežmariai, yra įrengti atskiri dujų įvadai. Techniniame projekte yra numatyti atskiri būsimi du butai ir du rūsiai. Techninis projektas atitinka keliamus norminių aktų reikalavimus, todėl gali būti patvirtintas;
5) atsakovo parengtas projektas faktiškai atitinka bendraturčių idealias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, jį įmanoma įgyvendinti. Svarbi aplinkybė priimtinumo prasme yra ta, kad atsakovas jau daug metų ir šiuo metu faktiškai naudojasi patalpomis B1, B2. Nors ieškovė bute asmeniškai negyvena, tačiau jos sūnus naudojasi patalpomis A5, A4. Šios patalpos yra kambariai. Prie atsakovo naudojamų kambarių yra patalpos Nr. B3, B4, B5, o prie ieškovo esančių kambarių yra patalpos Nr. A1, A2, A3. Ieškovei lieka atskiri vonios ir tualeto kambariai, ji turės įsirengti virtuvę, o tuo tarpu atsakovui teks įsirengti bendrą vonios ir tualeto kambarį ir įėjimą į butą per balkoną, pastumti sieną. Be to, atsakovas sutinka dengti mūrijimo išlaidas. Projektas nepažeistų nei vienos šalies interesų, atidalijimo būdas atitinka idealiąsias turto dalis, jokios žalos turtui nebūtų padaryta, išaugtų turto vertė, kadangi jis sumažėtų ir būtų atskiri mažesni nekilnojamojo turto objektai, turtu bus galima naudotis pagal jo esamą paskirtį faktiškai išlaikant dabartinę naudojimosi butu tvarką. Kadangi įvyks visiškas atidalijimas, bus suformuoti atskiri objektai ir tuo pašalinti konfliktai tarp šalių.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad bute iš pat pradžių gyveno jos brolis. Kai dalį buto padovanojo ir jai, ten pasigyveno jos sūnus. Brolis dviems kambariams buvo atjungęs šildymą, todėl jos sūnus šildėsi su mažu radiatoriumi. Problema yra dėl dujų, ji be atsakovo sutikimo negali įsivesti dujų atšakos į virtuvę, negali gaminti maisto. Jos naudojamuose kambariuose nėra pajungtas šildymas, todėl vienas mažas kambariukas yra šildomas elektra.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė paaiškino, jog ieškovė ieškiniu prašo, kad jai būtų skiriama naudotis 2 kambariais, atitinkamai puse sanitarinių buto patalpų, pusę koridoriaus ir puse virtuvės. Iš viso ieškovė pagal jos naudojimosi tvarką bute naudotųsi 38,71 kv. m viso buto ploto, atsakovui tektų naudotis 40,17 kv. m viso buto ploto. Taip, kaip prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, tai šalys naudotųsi būtent tais kambariais, kuriais naudojasi šiandien, todėl tai nekeistų nusistovėjusios tarp šalių tvarkos. Atsakovas pateikė naują projektą, tačiau atkreiptinas teismo dėmesys, kad, atidalinus dalį iš bendrosios nuosavybės, kiekvienam iš bendrabučių turi atitekti toks daiktas, kurį galima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Šiuo atveju, atidalinus atsakovo dalį, ieškovei turėtų tekti: dalis, kurioje yra visos butui reikalingos patalpos. Šiuo atveju pagal projektą, jei atsakovas įgyvendina savo projekto dalį, neįgyvendinęs ieškovei liekančios buto dalies, pagal projektą, ieškovė lieka su 2 kambariais, tualetu, vonia ir ilgu koridoriumi. Ji neturi virtuvės patalpos ir tai neatitinka keliamų reikalavimų. Atsakovo pasiūlytas projektas, jei jis būtų įgyvendintas, pažeistų ieškovės teises dėl buto naudingumo, naudojimosi juo patogumo. Pagal projektą ieškovei liktų tik vienas gyvenamasis kambarys ir daug didesnio ploto koridorius, kuris nėra gyvenamasis kambarys. Taigi pats buto proporcingumas gyvenamųjų kambarių ploto ir pagalbinio ploto yra ieškovės nenaudai. Be to, projektui turėtų būti taikomas statybos techninio reglamento STR 2.02.01.2004 14.2 punkto reikalavimas, kad buto bent vieno kambario plotas turi sudaryti 16 kv.m. Ieškovei, įgyvendinus projektą, tektų vienas kambarys 13,53 kv.m. Be to, ieškovė lieka be virtuvės. Atsakovo pateiktas projektas pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Prašo patikslintą priešieškinį atmesti ir ieškinį patenkinti.
Atsakovas S. P. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad sesuo, t.y. ieškovė, sako tik dalį teisybės: ji pati nusipjovė radiatorius ir už tai dabar kyla tokios problemos: supuvo sienos. Jis pats savo gyvenamus kambarius šildėsi: pats susitvarkė šildymo sistemą. Kiek seseriai kainuotų įsirengti šildymą, jis nesidomėjo, tačiau jam pačiam tai kainavo apie 6000,00 Lt. Be to, jam teks įsirengti pačiam ir atskirą kanalizaciją bei įėjimą į butą. Prašė patikslintą priešieškinį patenkinti, ieškinį atmesti.
Atsakovo atstovė advokatė prašė patikslintą priešieškinį patenkinti, ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Liudytojas E. Č. paaiškino, jog jis yra AB Lietuvos dujos valdantysis inžinierius. Mano, kad patalpoje 12A įsirengti dujinį šildymą galima, tik dėl konkretaus projekto ieškovė turėtų kreiptis ne į AB Lietuvos dujos, o į projektavimo darbus atliekančią įmonę.
Liudytojas A. L. paaiškino, jog virtuvei nebūtinai turi būti atskira patalpa. Dėl buto atidalijimo projekto įgyvendinamumo galima spręsti tik tada, kai susitaria abu savininkai, kai jie pasirenka, kokius variantus nori, kaip šildytis ir pan.
Liudytojas A. P. paaiškino, jog jis savo vaikams dovanojo minėtą butą – tuo metu kai dovanojo, butas buvo tvarkingas. Vaikams nurodė, kokiais kambariais naudotis. Jo sūnus tame bute gyveno dar iki dovanojimo, gyveno toje dalyje prie virtuvės.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė yra 1/2 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė pagal 2008-09-05 dovanojimo sutartį Nr. 2-5283. Atsakovas yra 1/2 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas pagal 2006-07-20 dovanojimo sutartį Nr. 1-4576 (t. 1, b.l. 6-11, 14, 28). Minėtas butas yra 4 kambarių, pirmame aukšte, 78,88 kv.m ploto, gyvenamasis plotas – 47,53 kv.m, su rūsiu (t. 1, b.l. 12-13, 30-34, 60-61).
VĮ Registrų centras 2010 m. apskaičiavo minėto buto dalis, pateikdamas pastato dalių apskaičiavimo projektą (t. 1, b.l. 15). Ieškovė 2011 m. pateikė atsakovui pasiūlymą dėl minėto buto naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydama atsakovą per 14 d. nuo šio pasiūlymo gavimo dienos raštu pranešti savo nuomonę (t. 1, b.l. 16). Pagal atsakovo pateiktus duomenis ir Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK informaciją, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-02-09 triukšmavo S. M., kuris buvo nubaustas pagal LR ATPK 183 str. 1 d., 2010-02-12 V. Š. buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio J. P. ir V. P. atžvilgiu (t. 1, b.l. 35-37). Pagal 2008 m. užsakymo sutartį ir darbų priėmimo perdavimo aktą bei pinigų priėmimo kvitus (t. 1, b.l. 81-83) matyti, kad šarvuotos durys už 1300 Lt ir 420,00 Lt vidinei durų apdailai buvo sumontuotos Žalioji g., pinigus sumokėjo V. P..
Pagal 2011-05-09 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ir teritorijų planavimo skyriaus specialiuosius reikalavimus statinio architektūrai ir sklypo tvarkymui, kurie patvirtinti skyriaus vedėjo, buto pertvarkymo į du butus (duomenys neskelbtini), statybos rūšis – kapitalinis remontas, formuojant atskirus butus, numatyti atskirus įėjimus, vieną iš jų numatyti per esamą balkoną, numatyti priėjimą prie atskirai suformuoto buto nuo šaligatvio, projektas turi atitikti gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir higienos reikalavimus (t. 1, b.l. 58).
Pagal Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos seniūno A. K. 2010 m. raštą, po 2001 m. šildymo sezono Melioratorių gyvenvietėje nutrauktas centralizuotas šilumos tiekimas. Namai ir butai šildosi atskirai autonominiu šildymu dujomis. Šioje gyvenvietėje yra butas Nr. 12, Žalioji g. 2 (t. 1, b.l. 66). Pagal AB ,,Lietuvos dujos‘‘ 2011 m. raštą ieškovei, patalpoje 12-1 dujinių prietaisų įrengti negalima (t. 1, b.l. 67, 107). Pagal 2011-10-13 patikrinimo aktą (t. 1, b.l. 106) namo Nr. 2, Žalioji g., Žiežmariuose, gyventojai: namo pirmininkas A. S., R. G. ir V. G. nustatė, kad bute Nr. 12 šildymo sistemos įvadas nepažeistas ir nueina toliau į sekančius kambarius. Pagal 2012-04-30 statybinės teismo ekspertizės aktą, kuri buvo atlikta pagal atsakovo teismui pateiktą keturių kambarių buto padalijimo į du butus projektinį pasiūlymą (2011-05-26 priešieškinis, t.y. pirminis priešieškinis): pateiktas keturių kambarių buto padalijimo į du butus projektinis pasiūlymas, parengtas UAB ,,Propilėjai‘‘ neatitinka normatyvinių statybos techninių reikalavimų (t. 1, b.l. 129-137). Atsakovas patikslintu priešieškiniu pateikė antrąjį keturių kambarių buto padalinimo į du butus ir kapitalinio remonto projektą, pagal kurį butas padalijamas į du butus tokia tvarka: butas, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais B1, B2, B3, B4, B5, bendro 39,33 kv. m ploto, bei rūsio patalpa, projekte pažymėta indeksu RB, 3,41 kv.m bendro ploto, po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka S. P.; butas, kurį sudaro patalpos, projekte pažymėtos indeksais A1, A2, A3, A4, A5, bendro 39,33 kv.m ploto, bei rūsio patalpa, projekte pažymėta indeksu AR, bendro 3,41 kv.m ploto, po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka G. Š. (t. 2, b.l. 7-105).
LR CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė yra 1/2 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė pagal 2008-09-05 dovanojimo sutartį Nr. 2-5283. Atsakovas yra 1/2 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas pagal 2006-07-20 dovanojimo sutartį Nr. 1-4576 (t. 1, b.l. 6-11, 14, 28). Minėtas butas yra 4 kambarių, pirmame aukšte, 78,88 kv.m ploto, gyvenamasis plotas – 47,53 kv.m, su rūsiu (t. 1, b.l. 12-13, 30-34, 60-61). Bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, o atsakovas pareiškė priešieškinį atidalyti buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra du savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (LR CK 4.80 str. ir 4.81 str.). LR CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. LR CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, yra suformuojami atskiri nuosavybės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Pagal LR CK 4.81 str. nustatytą nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą nustatoma tik tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant ginčytinus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (LR CK 4.80 str. 1 d.), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (LR CK 4.81 str. 1 d.). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Todėl į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti konkrečioje byloje sprendžiant bendraturčių ginčą. Įvertinant teismų praktikoje taikomą prioritetą atidalijimui iš bendro turto įgyvendinant nuosavybės teises šios bylos kontekste, t.y. įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju, visų pirmiausia, svarstytinas atsakovo patikslintu priešieškiniu pareikštas reikalavimas minėtą gyvenamąjį butą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi nagrinėjamu atveju buto atidalijimas natūra geriausiai atitiktų tiek ieškovės, tiek atsakovo interesus, siekiant pasiekti teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingus rezultatus: išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį, kas pasitarnauja konfliktų prevencijai, leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą, užtikrina išvestinį iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesą būti vieninteliu savo turto savininku.
Ieškovė savo nesutikimą su atsakovo priešieškiniu grindžia tuo, jog: 1) šiuo metu jai priklauso ½ dalis keturių kambarių buto ir pagal faktinį naudojimą ji turi du kambarius (13,53 kv.m. ir 7,96 kv.m) su bendro naudojimo patalpomis - virtuve, koridoriais, tualetu, vonia. Pagal atsakovo reikalavimą po kapitalinio remonto atlikimo, jai tektų vieno kambario (13,53 kv.m) butas, su neproporcingai dideliu koridorių plotu (14,15 kv.m), kurie neatstotų jai reikalingo gyvenamųjų kambarių ploto. Vien tai, kad ji šiuo metu naudojuosi 21,49 kv.m ploto gyvenamaisiais kambariais, o pagal projektą jai tektų naudotis tik 13,53 kv. m ploto gyvenamuoju kambariu, iš esmės pažeidžia jos teisę į nuosavybę, nes ji netenka daugiau kaip trečdalio jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto; 2) pagal atsakovo projektą, jai tektų vieno kambario butas, kuriame naudingas gyvenamojo kambario plotas mažesnis už nenaudingą koridoriaus plotą; 3) ieškovei lieka buto dalis be virtuvės, o įsirengti virtuvę, nutiesti visas reikalingas ventiliacijos, vėdinimo sistemas jai finansiškai labai brangu, ji tiek lėšų neturi; atsakovui pagal jo siūlomą atidalijimo projektą atitektų visos buto dalys su visomis patalpomis, kurios ir reikalingos butui; 4) ieškovei atitektų daug mažesnis gyvenamasis naudingasis plotas (tik 13,53 kv.m kambarys ir 14,15 kv.m koridorius) nei atsakovui; 5) pagal statybos techninius reikalavimus bent vieno kambario plotas turi sudaryti 16 kv.m, kas neatitinka atsakovo siūlomą projektą.
LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tačiau šis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
Pagal atsakovo pateiktą techninį projektą nei ieškovės, nei atsakovo turto dalys nesumažėtų –tiek ieškovei, tiek atsakovui tektų vienodas patalpų plotas, t.y. 39,33 kv.m. (nors ir bendras viso buto plotas sumažėtų dėl pertvarų įrengimo). Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai‘‘ 196 p. patalpos, kurioje yra tualetas ir vonia, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m ir pagal 14.1 p. tokios patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv.m. Pagal atsakovo pateiktą projektą jam tenkančio san. mazgo (B5) plotas yra 2,99 kv.m, kas pažeidžia aukščiau minėtus reikalavimus. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai‘‘ 14.2 p. buto bent vieno kambario plotas turi būti 16 kv.m. Pagal atsakovo pateiktą techninį projektą, ieškovei tenka 13,53 kv.m kambarys, kas pažeidžia minėtą reikalavimą, kai tuo tarpu atsakovui atitektų du kambariai, kurių vieno kambario plotas tenkina aukščiau minėtą reikalavimą, t.y. yra 16,62 kv.m. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai‘‘ 18 p. bute privalo būti gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui, miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis, virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niša) maistui gaminti ir laikyti, valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti. Pagal atsakovo pateiktą techninį projektą, nors ir atsakovei yra numatyta galimybė įsirengti virtuvę A4 anksčiau buvusiame kambaryje 12-6 (t. 1, b.l. 11), tačiau, įvertintina ir tai, jog ieškovei tektų įsirengti ne tik virtuvę, bet ir kartu įsirengti ventiliacijos, vėdinimo sistemas, vandentiekį bei tai, jog ieškovės gyvenamasis plotas sumažėtų, kadangi virtuvę pagal projektą numatyta įrengti viename iš jos gyvenamųjų kambarių, t.y. ji netektų daugiau kaip trečdalio jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto. Atsakovui tektų įsirengti įėjimą per balkoną, vonios ir tualeto bendrą kambarį. Taigi, teismas, įvertinęs tai, kad, padalijus 4 kambarių butą į du atskirus butus, kiekvienas iš bendrasavininkų turėtų išlaidų, kad minėtame bute šiuo metu gyvena atsakovo šeima ir ieškovės šeima, todėl tiek atsakovo, tiek ieškovės šeimos interesai naudotis gyvenamuoju butu yra svarbūs, tai, kad atsakovo pateiktas techninis projektas neatitinka įstatymų reikalavimų, kad buto atidalijimas pagal tokį pasiūlymą, kurį siūlo atsakovas, pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, jog ieškovė netektų daugiau kaip trečdalio jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto dėl virtuvės įrengimo viename iš kambarių, daro išvadą, jog atidalyti butą iš bendrosios nuosavybės nagrinėjamu atveju nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant ieškovės, kaip bendraturtės, teisėtų interesų. Tokiu būdu atsakovo priešieškinio reikalavimas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrasavininkams S. P. ir G. Š. priklausantį butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal architekto I. P. parengtą daugiabučio namo, esančio Žaliojoje g. 2, Žiežmariuose, 12 buto padalijimo į du butus projektą ir reikalavimas įpareigoti ieškovę G. Š. netrukdyti vykdyti kapitalinio remonto darbus, įgyvendinant atidalijimo projektą atmestini. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog tai netrukdo, atsakovui parengus naują techninį projektą, atitinkantį įstatymo reikalavimus ir visų bendraturčių interesus, kreiptis į teismą dėl minėto buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teismui nustačius, jog galimybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai atidalyti ieškovės ir atsakovo minėto buto dalis iš bendrosios nuosavybės natūra nėra, įvertinus tai, jog minėtu butu naudojasi tiek atsakovo, tiek ieškovės šeimos, privalo svarstyti ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 str. ir 4.81 str. Pagal CK 4.81 str. 1 d. buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 str. 1 d. nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tačiau tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.); teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, turi būti atsižvelgta į tai, kokie yra tarp bendraturčių susiklostę faktiniai santykiai dėl naudojimosi bendru daiktu, taip pat įvertinta, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarka yra racionali, ar nepažeis kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų. CK 4.93 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti, tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 str. 1 d.: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.
Ieškovė G. Š. ieškiniu prašo nustatyti, kad ji, t.y. ieškovė, naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis šifrais (t. 1, b.l. 11) 12-5/13,53 kv.m (kambarys), 12-6/7,96 kv.m (kambarys), 12-2/0,79 kv.m (sieninė spinta), 12-10/2,29 kv.m (sandėlys), atsakovas S. P. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis šifrais: 12-7/9,42 kv.m (kambarys), 12-8/16,62 kv.m (kambarys), ir bendrai tiek atsakovas, tiek ieškovė naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis šifrais: 12-1/14,30 kv.m (koridorius), 12-4/2,55 kv.m (vonios kambarys), 12-3/1,14 kv.m (tualetas), 12-9/10,28 kv.m (virtuvė). Pagal LR CK 4.75 str., nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, teismas atsižvelgia į susiklosčiusį faktinį buto patalpų naudojimą: nei ieškovė, nei atsakovas neginčija, jog faktiškai kambariais, plane pažymėtais šifrais (t. 1, b.l. 11) 12-5/13,53 kv.m (kambarys), 12-6/7,96 kv.m (kambarys), naudojasi ieškovė, o kambariais, plane pažymėtais šifrais (t. 1, b.l. 11) 12-7/9,42 kv.m (kambarys), 12-8/16,62 kv.m (kambarys), naudojasi atsakovas. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį teigia, jog sienine spinta (12-2/0,79 kv.m) naudojasi jis, t.y. atsakovas, kadangi jis šią spintą 2006 m. sutvarkė ir ja naudojasi. Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal įstatymą pateiktais į bylą įrodymais ir įrodinėjimu civiliniame procese. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Duomenų, jog minėta sienine spinta faktiškai naudojasi tik atsakovas, teismui nepateikti, tokių duomenų nėra ir civilinėje byloje. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį taip pat teigia, jog koridoriaus (12-1/14,30 kv.m) dalį ieškovė atskyrė, įstatydama duris. Tokių duomenų byloje nėra, nepateikti ir rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys šią aplinkybę, buto plane šie pakeitimai neužfiksuoti. Teismas, vadovaudamasis teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), atsižvelgia į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir į tai, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka labiausiai artima naudojimuisi po ½ dalį buto, į šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, daro išvadą, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka atitinka šiuos kriterijus, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė reikalavimo ieškinyje dėl naudojimosi tvarkos rūsiu, kuris priklauso butui ir po ½ priklauso šalims, nereiškia, ginčo dėl to bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo. Taigi darytina išvada, kad šia patalpa bendraturčiai naudojasi bendru sutarimu.
Teismui nusprendus, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka labiausiai atitinka šalių interesus, ieškovei tenka naudotis kiek mažesne buto dalimi (49/100), o atsakovui kiek didesne buto dalimi (51/100 dalimi). Atsižvelgiant į tai, teismas privalo išspręsti atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimą. Parenkant atlyginimo formą, atsižvelgtina į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius interesus, todėl kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dydį nustato vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Nagrinėjamu atveju, atsakovas naudojasi 1,46 kv.m didesne buto dalimi, todėl, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – VĮ Registrų centras 2012-11-14 pažymoje nurodyta vidutine buto rinkos verte – 54100,00 Lt, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 541,00 Lt ((0,5 x 54100,00 Lt) – (0,49 x 54100,00 Lt)) kompensacija už atsakovui tenkančią naudotis didesnę buto dalį.
Ieškinį patenkinus visiškai ir priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 67,50 Lt žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt ekspertizės išlaidų ieškovės naudai bei 67,50 Lt žyminio mokesčio, 2703,42 Lt antrinės teisinės pagalbos ir ekspertizės išlaidų, 52,90 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (t. 1, b.l. 5, 17, 120-126, 140, 146).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui S. P. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo patenkinti, atsakovo S. P. patikslintą priešieškinį ieškovei G. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.
Nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos plane (t. 1, b.l. 11) pažymėtomis šifrais 12-5/13,53 kv.m, 12-6/7,96 kv.m, 12-2/0,79 kv.m, 12-10/2,29 kv.m;
S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos plane (t. 1, b.l. 11) pažymėtomis šifrais 12-7/9,42 kv.m, 12-8/16,62 kv.m;
G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrai naudojasi patalpomis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos plane (t. 1, b.l. 11) pažymėtomis šifrais 12-1/14,30 kv.m, 12-4/2,55 kv.m, 12-3/1,14 kv.m, 12-9/10,28 kv.m.
Priteisti iš S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 541 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą) kompensaciją už S. P. tenkančią naudotis didesnę buto dalį G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 67,50 Lt (šešiasdešimt septynis litus 50 ct) žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) ekspertizės išlaidų G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 67,50 Lt (šešiasdešimt septynis litus 50 ct) žyminio mokesčio, 2703,42 Lt (du tūkstančius septynis šimtus tris litus 42 ct) antrinės teisinės pagalbos ir ekspertizės išlaidų, 52,90 Lt (penkiasdešimt du litus 90 ct) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu; išlaidos už antrinę teisinę pagalbą mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.