Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams pagal įgaliojimą P. P., A. S. ir S. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl vaiko gyvenamosios ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Ieškinys tenkinamas visiškai.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys yra nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai. Šią aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas.

11. Mediatorės 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje nurodoma, jog tarp šalių vykdyta privalomoji mediacija sprendžiant ginčą dėl A. B. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarko ir išlaikymo nustatymo. Buvo nutarta nutraukti privalomosios mediacijos vykdymą, konstatuojant, kad šalys įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

26. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

27. Visų pirma analizuotinas atsakovo prašymas dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos 3.2. papunkčio pašalinimo, pagal kurį, E. B. bendrauja su dukra A. B. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Atsakovo teigimu, ši bendravimo tvarkos dalis bus neįgyvendinama, nes jis susiradęs darbą, nespės vaiko paimti iš ugdymo įstaigos iki 17 val.

31. Dalyje dėl bendravimo tvarkos nuostatos, jog dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) dėl kurių dukra negalėtų susitikti su tėvu, tėvo bendravimas su dukra perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku (ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 23.5. papunktis, kurio ieškovė atsisakė), pažymėtina, jog tokio reikalavimo ieškovė atsisakė, tačiau nagrinėjant šeimos bylas, teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kitą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 376 straipsnio 2 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Nors atsakovas ir jo atstovė akcentuoja, jog ieškovė ir atsakovas tarpusavyje gali susitarti dėl tėvo bendravimo laiko perkėlimo kitų, šalių sutartu metu, kai jis neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, tačiau byloje esantys duomenys teikia pagrindą išvadai, kad tokia bendravimo tvarkos nuostata stokotų konkretumo ir apibrėžtumo, kas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktiškus santykius, programuotų naujų konfliktinių situacijų kilimo riziką, siekiant tokią tvarką įgyvendinti. Teismas tokią išvadą daro sekančiai išdėstytų aplinkybių pagrindu. Visų pirma pastebėtina, kad jau vien šios bylos iškėlimas rodo, kad šalims sunku visais klausimais, susijusiais su jų bendru vaiku, susitarti (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Antra, šalys ginčą net du kartus bandė spręsti mediacijos procese, tačiau nesėkmingai. Trečia, jau bylą iškėlus teisme, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su dukra, nes dėl to tarp šalių kilo konfliktai. Teismas tokį prašymą tenkino ir 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė atsakovo ir šalių dukros A. B. laikiną bendravimo tvarką. Ketvirta, dažnus konfliktus (apsikeitimą necenzūriniais išsireiškimais, kt.) akcentuoja abi šalys (atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad <...> bendraujant su ieškove yra buvę visko. Ir ieškovė jo atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, ir jis jos atžvilgiu). Penkta, šalių įtemptus santykius patvirtina ir tai, kad šalių teigimu, ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo nutrauktas (ieškovės teigimu dėl atsakovo smurto jos atžvilgiu naudojimo). Šešta, analogiškos aplinkybės konstatuotos ir 2023 m. sausio 10 d. Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos plane (Marijampolės apskrities VTAS specialistė nurodė, kad <...> kalbant su tėvais atsiskleidė tai, kad konfliktai tęsiasi jau kuris laikas tarp jų. Jie negeba susitarti ir bendrauti gražiai). Septinta, šalių apsunkintą bendravimą patvirtina ir faktinė aplinkybė, jog šalims iki 2023 m. gegužės mėn. specialistų yra parengtas kompleksinės pagalbos planas. Taigi, išdėstytų motyvų kontekste, toks atsakovo prašymas netenkintinas. Taip pat teismas atkreipia šalių dėmesį, jog jau minėta, jog pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Iš paminėtos teisės normos seka, kad teismas klausimą, susijusį su vaikų auklėjimu sprendžia, jei abu tėvai nesusitaria. Taigi, šalys ir esant teismo nustatytai vaiko su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, bendravimo tvarkai, turi teisę susitarti dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu.

32. Minėta, jog ieškovė ir jos atstovas 2023 m. vasario 3 d. vykusio teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl bendravimo tvarko nustatymo dėl 3.5. papunkčio, kuris numato, jog tėvas E. B. privalo informuoti vaiko motiną SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių dukra negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo bendravimas su dukra perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Vertindamas ieškovės pateiktą ieškinio atsisakymą teismas atsižvelgia ar jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, ar nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, teismas vertina, jog ieškovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatos dėl informavimo pareigos yra būtinos, todėl sprendžia, jog šioje dalyje ieškovės atsisakymas gali pažeisti nepilnamečio šalių vaiko interesus, todėl šioje dalyje prašymo netenkina. Dalyje dėl bendravimo tvarko nustatymo 3.5. papunkčio atsisakymo dėl nuostatos, jog „Tokiu atveju, tėvo bendravimas su dukra perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku“, teismas sprendžia, jog šioje dalyje ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas dėl anksčiau šiame sprendimo išdėstytų motyvų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, todėl priimamas ir šioje dalyje byla nutraukiama.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas, nustatoma skyriumi gyvenančio tėvo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią: 1. E. B. bendrauja su dukra A. B. lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos lyginės metų savaitės šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val.; 2. E. B. bendrauja su dukra A. B. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; 3. tėvas E. B. turi teisę neribotai bendrauti su ja telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, atsižvelgdamas į vaiko norą ir jo užimtumą. Tėvas E. B. privalo suteikti vaikui komunikacijos įrenginį (telefoną, planšetinį kompiuterį ar pan.), o motina I. M. privalo sudaryti sąlygas dukrai, kad toks bendravimas galėtų vykti, t. y. privalo vaikui namuose užtikrinti interneto ryšį; 4. atsakovas E. B. ir ieškovė I. M. įpareigojami vienas kitam pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo E. B. bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus; 5. tėvas E. B. privalo informuoti vaiko motiną SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių dukra negalėtų susitikti su tėvu; 6. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina I. M. bendrauja su dukra kiekvienais lyginiais metais: 6.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.; 6.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.; 6.3. Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.; 7. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. B. bendrauja su dukra kiekvienais lyginiais metais: 7.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.; 7.2. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; 8. atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina I. M. bendrauja su dukra: 8.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.; 8.2. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; 9. atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. B. bendrauja su dukra: 9.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.; 9.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.; 3.9.3. Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.; 10. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, lyginiais metais dukros gimtadienio dieną (gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.) dukra švęs su motina I. M., nelyginiais metais – su tėvu E. B.; 11. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. B. bendrauja su dukra kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; 12. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina I. M. bendrauja su dukra kiekvienų metų motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; 13. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvų gimtadienius dukra A. B. švęs su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis tą dieną yra. Suinteresuotas tėvas dukrą pasiima savo gimtadienio išvakarėse 17.00 val. ir su vaiku bendrauja iki sekančios dienos (einančios po gimtadienio dienos) 12.00 val.; 14. tėvas E. B. su dukra A. B. bendrauja kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu dvi savaites nepertraukiamai, konkretų šio bendravimo laiką susitarus su vaiko motina ne vėliau, kaip prieš dvi savaites; 15. apie bet kokius vaiko sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, tėvas E. B. įpareigojamas nedelsiant informuoti vaiko motiną I. M.; 16. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 17. atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, vaiko tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

34. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

35. Ieškovė prašė nepilnametei A. B. priteisti iš tėvo E. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną I. M.. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko, nurodė, kad teikia mergaitei išlaikymą. Ieškovės teigimu, atsakovas ne visada išlaikymą teikdavo reguliariai (tokią informaciją ieškovė pateikė ir Skyriaus specialistams).

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai ir iš atsakovo tėvo E. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

37. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė pateikė įrodymus, jog byloje turėjo 1712,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 200 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1512,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumą (posėdžių, procesinių dokumentų skaičių), bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – maksimalūs dydžiai), todėl ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos 1712,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, sudaro 68 Eur (CPK 80 straipsnis)). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,09 Eur.

41. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo valstybei priteisiama: 68 Eur žyminio mokesčio ir 9,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 259–270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės I. M. atsisakymą nuo dalies ieškinio (3.5. papunkčio dalies - „Tokiu atveju, tėvo bendravimas su dukra perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku“) ir civilinę bylą Nr. e2-135-1146/2023, šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. E. B. bendrauja su dukra A. B. lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos lyginės metų savaitės šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val.;

2. E. B. bendrauja su dukra A. B. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;

3. tėvas E. B. turi teisę neribotai bendrauti su ja telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, atsižvelgdamas į vaiko norą ir jo užimtumą. Tėvas E. B. privalo suteikti vaikui komunikacijos įrenginį (telefoną, planšetinį kompiuterį ar pan.), o motina I. M. privalo sudaryti sąlygas dukrai, kad toks bendravimas galėtų vykti, t. y. privalo vaikui namuose užtikrinti interneto ryšį;

4. atsakovas E. B. ir ieškovė I. M. įpareigojami vienas kitam pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo E. B. bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus;

5. tėvas E. B. privalo informuoti vaiko motiną SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių dukra negalėtų susitikti su tėvu;

6. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina I. M. bendrauja su dukra kiekvienais lyginiais metais:

6.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

6.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.;

6.3. Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

7. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. B. bendrauja su dukra kiekvienais lyginiais metais:

7.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.;

7.2. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

8. atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina I. M. bendrauja su dukra:

8.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.;

8.2. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

9. atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. B. bendrauja su dukra:

9.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

9.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.;

9.3. Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

10. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, lyginiais metais dukros gimtadienio dieną (gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.) dukra švęs su motina I. M., nelyginiais metais – su tėvu E. B.;

11. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. B. bendrauja su dukra kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

12. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina I. M. bendrauja su dukra kiekvienų metų motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

13. nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvų gimtadienius dukra A. B. švęs su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis tą dieną yra. Suinteresuotas tėvas dukrą pasiima savo gimtadienio išvakarėse 17.00 val. ir su vaiku bendrauja iki sekančios dienos (einančios po gimtadienio dienos) 12.00 val.;

14. tėvas E. B. su dukra A. B. bendrauja kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu dvi savaites nepertraukiamai, konkretų šio bendravimo laiką susitarus su vaiko motina ne vėliau, kaip prieš dvi savaites;

15. apie bet kokius vaiko sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, tėvas E. B. įpareigojamas nedelsiant informuoti vaiko motiną I. M.;

16. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

17. atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, vaiko tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1712,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, 9,09 Eur (vienuolikos eurų ir 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.