Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-1652-826/2015

2015 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Aminex“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Aminex“ ieškinį atsakovei UAB „Baltijos autobusai“ dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliantas ginčija baudos nepriteisimą ir teigia, kad sutartimi šalys sutarė, kad už sutarties pažeidimą šalys atsako įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šalys sutarė dėl baudos mokėjimo. Apeliantė nurodo, kad buvo apgauta, nes atsakovė negalėjo parduoti jai nepriklausančio daikto, dėl to atsakovė turi mokėti baudą CK 6.61 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka.

Remiantis CK 6.61 straipsnio 2 dalimi, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmą, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditoriaus reikalavimu teismas iš skolininko išieško kreditoriaus naudai baudą. Baudos dydį nustato teismas. Išieškoma bauda gali būti vienkartinė arba mokama už kiekvieną praleistą dieną, kol skolininkas įvykdys prievolę. Remiantis CK 6.61 straipsnio 3 dalimi, to paties straipsnio 2 dalis, numatanti baudas už prievolės atlikti darbus pažeidimą, netaikoma, kai pažeistas kreditoriaus teises galima ginti kitais būdais, pavyzdžiui, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą pats skolininko sąskaita arba reikalauti atlyginti nuostolius, taip pat kai prievolę įvykdyti tapo neįmanoma ne dėl skolininko kaltės. Taigi CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymui aktualu, ar kreditoriaus teisės gali būti apgintos nepritaikius baudos už skolininko prievolės atlikti darbą ar veiksmus pažeidimą. Kasacinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014, yra išaiškinęs, jog CK 6.61 straipsnio 2 dalyje nurodomos prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik pats skolininkas, nėra išimtinai asmeninio pobūdžio prievolės, o yra prievolės, kurias kreditorius iš principo gali atlikti už skolininką (CK 6.61 straipsnio 1 dalis), tačiau kurių įvykdymas skolininko sąskaita reikštų kreditoriaus padėties esminį pasunkinimą arba nėra tikėtina, kad kreditorius dėl savo asmeninių savybių būtų pajėgus skolininko sąskaita darbą atlikti pats. CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymui reikšmingas prievolės pobūdis, siejamas su kreditoriumi ir jo galimybėmis pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. Dėl šios priežasties CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymas reikalauja aplinkybių, kurios lemtų kreditoriaus ypatingą suinteresuotumą skolininko asmeniniu prievolės įvykdymu, dėl kurio kreditoriaus įvykdymas skolininko sąskaita būtų neįmanomas ar sunkiai tikėtinas.

Atsižvelgdama į aptartą normos aiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju svarbu, kad prievolę galėtų įvykdyti tik pats skolininkas. Tačiau atsakovė prievolės parduoti automobilį įvykdyti negali, nes jis jai nepriklauso, ką nurodė ir pati ieškovė. Taigi atsakovė negali šios prievolės įvykdyti iš esmės ne dėl savo kaltės, todėl bauda CK 6.61 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu šiuo atveju negali būti skirta (CK 6.61 straipsnio 3 dalis), o ieškovė savo teises dėl sutarties galimo pažeidimo gali apginti kitu būdu.

Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad automobilis priklauso pardavėjui, t. y. atsakovei. Ieškovė teigia, kad paaiškėjo, jog automobilis atsakovei nepriklauso, dėl to atsakovė pažeidė sutartį ir dėl to jai skirtina bauda. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar šalys susitarė dėl baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą mokėjimo. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Snoras“ v. UAB „AS Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.).

Tarp šalių sudarytos 2015-03-09 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. BA 03-09 4.2 punkte numatyta, kad už sutarties pažeidimus šalys atsako pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Ieškovė teigia, kad tai ir yra susitarimas dėl baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Su tokia nuostata teisėjų kolegija nesutinka. CK 6.72 straipsnyje nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o tai reiškia, kad baudos mokėjimas turi būti aiškiai aptartas sutartyje. Šiuo atveju šalys dėl baudos dydžio bei jos mokėjimo sutartimi nesusitarė, o bendro pobūdžio nuostata apie atsakomybę už sutarties pažeidimus negali būti vertinama kaip susitarimas dėl netesybų (baudos) mokėjimo (CPK 185 straipsnis, CK 6.193 straipsnis). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl netesybų (baudos) mokėjimo, o taikyti CK 6.61 straipsnio 2 dalį ir skirti atsakovei baudą nėra pagrindo, nes, visų pirma, atsakovė prievolės pati įvykdyti neturi galimybės, nes automobilis jai nepriklauso, o ieškovė pasirinko savo teises ginti kitu būdu, t. y. pareikšdama reikalavimą dėl sumokėto avanso grąžinimo.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs 50 proc. ieškovės reikalavimų, t. y. priteisęs 10 000 Eur sumokėto avanso ir atmetęs reikalavimą dėl 10 000 Eur baudos priteisimo, priteisė ieškovei iš atsakovės 113 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl 10 000 Eur avanso priteisimo, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Patenkinus šį ieškinio reikalavimą ieškovei turėjo būti priteista 225 Eur žyminio mokesčio, o ne 113 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis), dėl to ši klaida taisytina.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu iš jos priteisti neprimokėtą 225 Eur žyminį mokestį, nes reikalavimas dėl baudos priteisimo yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, o jeigu ir turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, tai turi būti mokama nebent kaip už neturtinį reikalavimą, t. y. 41 Eur arba 30,75 Eur, ieškinį paduodant elektroninių ryšių priemonėmis. Šis skundo argumentas atmestinas, nes ieškovės reikalavimas priteisti baudą yra ne procesinio pobūdžio reikalavimas (CPK 95 straipsnis), o reikalavimas priteisti baudą kaip kompensaciją už neįvykdytą sutartį, t. y. materialus reikalavimas, kuris apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 7 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (225 Eur). Ieškovei šio reikalavimo neapmokėjus, jį atmetęs kaip neįrodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė 225 Eur nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei priteisė 42 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 420 Eur nuo sumokėtų 1000 Eur. Tačiau atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ir patenkinus pusę ieškovės reikalavimų, jai priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tuo labiau kad ši suma yra pagrįsta ir atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieškovei iš atsakovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti padidintinos iki 500 Eur, o atsakovei priteistas žyminis mokestis padidintinas iki 225 Eur. Taip pat taisytinas rašymo apsirikimas sprendimo už akių rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje - pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinį patenkino visiškai nes jis buvo patenkintas iš dalies (nepriteista bauda). Kitos sprendimo už akių dalys paliktinos nepakeistos.

Ieškovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 30,75 Eur žyminio mokesčio, t. y. už reikalavimą dėl 10 000 Eur baudos priteisimo ji sumokėjo žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), tačiau už šį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 225 Eur žyminis mokestis, t. y. kaip už turtinį reikalavimą. Dėl to iš ieškovės valstybei priteistina 194,25 Eur (225 Eur – 30,75 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalies pirmą ir antrą pastraipas išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Aminex“ iš atsakovės UAB „Baltijos autobusai“ 10 000 Eur avansą, 225 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Aminex“ valstybei 194,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.