Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Dainiaus Šidlausko persiųstą skolininko (pareiškėjo) D. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: skolininkas - D. C., išieškotoja – I. M., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Dainius Šidlauskas 2023 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S23-3524 skundo netenkino ir persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Patvarkyme nurodė, kad antstoliui Dainiui Šidlauskui priverstiniam vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-109-486/2022, išduotas 2022 m. gruodžio 28 d. dėl 19 783,49 Eur išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) D. C., 3 eilės išieškotojai I. M.. Nurodė, kad skolininkas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad į vykdomąjį raštą buvo klaidingai perkelta vykdytina nuosprendžio dalis, neatsižvelgiant į nuosprendžio turinį ir jis neatitinka vykdomojo rašto turiniui keliamų reikalavimų. Antstolis su šiuo skundo argumentu nesutinka, nes vykdomajame rašte yra nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Pažymi, kad skolininkui (pareiškėjui) teismo nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas atlyginti per 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės laikotarpį padarytą turtinę žalą, turi įtaką tik sprendimo priėmimui, ar jis tinkamai vykdė paskirtą bausmę. Vykdomasis raštas dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo išieškotojai išduotas remiantis teismo nuosprendžiu ir vykdomojo rašto vykdymas nėra atidėtas, ar nurodytas kitoks jo vykdymo būdas, todėl pateikus antstoliui jis turi būti vykdomas priverstinai, neatsižvelgiant į tuo pačiu nuosprendžiu skirtą nuteistajam įpareigojimą – atlyginti turtinę žalą per šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą. Pažymi, kad kol nėra suėjęs teismo nuosprendžiu nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti, tol nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti vykdoma ir nukentėjęs dar neturi reikalavimo teisės skolininkui, reikštų dalinį teisės gauti žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui paneigimą ir neatitiktų teisės aktuose įtvirtino teisinio reglamentavimo. Terminas, nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą.

Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. vasario 10 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai). Iki skundo nagrinėjimo dienos byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė rašytinės pozicijos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. priėmė nuosprendį D. C. atžvilgiu, kuriuo be kita ko, buvo nuspręsta priteisti iš D. C. nukentėjusiajai I. M. 4 783,49 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje, be kita ko, nurodoma, kad nukentėjusiajai I. M. priteistą 4 783,49 Eur turtinę žalą kaltinamasis D. C. privalo per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2022 m. birželio 15 d. nukentėjusioji (išieškotoja) kreipėsi su apeliaciniu skundu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir priteisti jai iš skolininko (pareiškėjo) 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitą nuosprendžio dalį, įskaitant ir turtinės žalos atlyginimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi patenkino iš dalies nukentėjusiosios (išieškotojos) apeliacinį skundą ir padidino jos naudai priteistos neturtinės žalos dydį iki 15 000 Eur, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d. ir tapo vykdytinas.

Antstoliui Dainiui Šidlauskui priverstiniam vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-109-486/2022, išduotas 2022 m. gruodžio 28 d., dėl 4 783,49 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) D. C. 3 eilės išieškotojai I. M..

Nagrinėjamu atveju skolininko (pareiškėjo) D. C. atžvilgiu pagal įsiteisėjusį nuosprendį patvirtintos dvi prievolės – turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Skolininkui (pareiškėjui) D. C. tenkanti 4 783,49 Eur turtinė prievolė dėl žalos atlyginimo pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prievolės terminas ar jos įvykdymo atidėjimas nuosprendžiu nėra numatytas, neturtinės žalos išieškojimo vykdymas nėra atidėtas, todėl šiai prievolei taikomi bendri išieškojimo procesiniai veiksmai.

Dėl virš išdėstyto teismas konstatuoja, kad antstoliui Dainiui Šidlauskui 2022 m. gruodžio 28 d. pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-109-486/2022 dėl 4 783,49 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) D. C., 3 eilės išieškotojai I. M., kaip vientisas dokumentas, negalėjo būti nepriimtas vykdymui, jis yra teisėtas ir vykdytinas, tik vykdymo eigoje, teismo manymu, privalu atsižvelgti į skolininkui tenkančios turtinės prievolės įvykdymui nustatytą terminą - 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 22 d.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

skolininko (pareiškėjo) D. C. skundo dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.