Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje P. N., antstolė Tereza Gerasimovič, R. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro 2015 m. balandžio 29 d. vykdomasis įrašas Nr. VŠ-560 dėl 7 041,95 EUR skolos ir 6 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininko P. N. pareiškėjo G. Š. naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas P. N. santuokoje su L. N. įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra areštuotas, asmeninio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto skolininkas P. N. neturi. Skolininkas šiuo metu nedirba, atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Skolininko kasmėnesinės išmokos (150,50 EUR) neužtenka išieškomai skolai padengti.

Prašymas (pareiškimas), teismui pateiktas vadovaujantis CPK 667 straipsniu (dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo), nagrinėtinas CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, žodinis nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro 2015-04-29 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-560 dėl 7 041,95 EUR skolos išieškojimo iš skolininko P. N. išieškotojo G. Š. naudai (3 b.l.).

Vykdymo procese atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, buvo areštuotas P. N. vardu registruotas, P. N. ir jo sutuoktinei L. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). (3 b.l.). P. N. sutuoktinė L. N. mirė 2014-06-16 (4 b.l.), po jos mirties palikimą priėmė R. N., gimęs 1995 m. (10 b.l.). Antstolė 2016-07-21 priėmė patvarkymą Nr. 3.5-S022691 Dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (3 b.l.). Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad skolininkas P. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo mėnesinės pajamos yra 150,50 EUR. Antstolės patvarkymu iš skolininko pajamų gali būti išieškoma 20 procentų, tai yra 30,10 EUR. Kito asmeninio turto ir pajamų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas P. N. neturi, todėl išieškotojo reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė. Skolininko P. N. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė. Šiuo patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojui bei bendrosios nuosavybės dalyviams iki 2016-09-30 kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Išieškotojas G. Š., 2016-09-26 kreipdamasis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, antstolės nustatyto termino nepraleido.

Iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog skolininko P. N. ir jo sutuoktinės L. N. santuoka sudaryta 1986-06-21, L. N. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Po jos mirties palikimą priėmė sūnus R. N., palikimo priėmimo įregistravimo data – 2014-09-04 (10 b.l.). Nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, duomenų apie tai, kad minėto nekilnojamojo turto teisinis režimas būtų pakeistas, byloje nėra. Teismas taip pat neturi duomenų apie tai, kad skolininkas turi kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Įstatyme nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Byloje nustatyta, kad palikimą po skolininko sutuoktinės L. N. mirties priėmė jos sūnus R. N. (10 b.l.). Tokiu būdu L. N. nekilnojamojo turto dalis perėjo jos įpėdiniui – sūnui R. N. (CK 5.1 straipsnis). Vienam iš sutuoktinių mirus, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, o likęs gyvas sutuoktinis ir įpėdinis tampa bendraturčiais. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, jog sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio turto teisinis režimas pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos).

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad priklausomai nuo to, kokios nuosavybės – bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės – teise turtas valdomas, taip pat jeigu turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai ar jis valdomas sutuoktinių (CK 3.87 straipsnis), ar bendroji jungtinė nuosavybė atsiradusi kitu įstatyme nustatytu pagrindu (CPK 4.86 straipsnio 2 dalis), skiriasi skolininko dalies bendrame turte CPK 667 straipsnio pagrindu nustatymui keliami reikalavimai ir taikytinas teisinis reglamentavimas. Tuo atveju, kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai paprastai konkrečios bendraturčių dalys būna nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Nagrinėjamu atveju, mirusios skolininko P. N. sutuoktinės L. N. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje paveldėjo sūnus R. N., priėmęs palikimą, todėl jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto teisinis režimas pasibaigė, skolininkas P. N. ir sūnus R. N. turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Kaip minėta, CK 4.73 straipsnio 3 dalus nustato, kad tuo atveju, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl pripažintina, jog prezumpcija, kad bendraturčių dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš bendraturčių priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir atitinkamai į tokio dydžio skolininko P. N. turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Kartu teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

Byloje nustatyta, kad po skolininko sutuoktinės mirties jos turtą paveldėjo sūnus kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje duomenų, kad skolininkas, kaip sutuoktinis, būdų priėmęs palikimą kartu su pirmos eilės įpėdiniais, nėra (10 b.l.) (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgdamas į kreditoriaus išieškomos skolos dydį ir nurodytas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto vertes, teismas tenkina pareiškėjo G. Š. prašymą dalyje dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nustatydamas, kad skolininkui P. N. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinių pastatų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad yra reali galimybė nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui P. N. priklausančia ½ dalimi nurodyto turto, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju CPK 667 straipsnio 2 dalis netaikytina.

Nagrinėjamu atveju išieškotojas prašo nustatyti skolininko P. N. ir jo sūnaus R. N. naudojimosi gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais bei žemės sklypais tvarką, kad būtų galima iš šio turto išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dali). Viena vertus, teismas neturi realios galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos skolininkui P. N. priklausančia ½ dalimi nurodyto turto. Kita vertus, teismas, spręsdamas kreditoriaus prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnį, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, kai iš jos siekiama išieškoti, nedalija o tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalijamas ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.80 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 666-667, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo G. Š. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, tai yra: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinių pastatų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) , bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.