Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Galerus“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Galerus“ ieškinį atsakovui G. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-07-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Galerus“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. eB2-212-460/2021). 2019-10-07, 2019-10-28, 2019-12-10 ir 2020-01-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „Galerus“ kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 19 362,78 Eur. Nuo 2016-10-21 iki įmonės bankroto bylos iškėlimo UAB „Galerus“ direktoriumi buvo atsakovas G. M.

Dėl bendrovės nemokumo momento ir vadovo atsakomybės

8. Ieškovės nemokumo administratoriaus vertinimu, ieškovė nuo 2017-12-31 buvo nemoki. Jo teigimu, tą patvirtina bendrovės balansas, iš kurio matyti, kad 2017 m. bendrovė turėjo turto už 31 053 Eur, o įsipareigojimai sudarė 70 869 Eur. 2018 m. bendrovė teturėjo turto už 10 826 Eur, o įsipareigojimai siekė 83 819 Eur. Todėl buvusiam vadovui atsakovui G. M. dar 2017-12-31 buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas.

12. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas). Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

13. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis) įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino ir detalizavo šių įstatymų nuostatų taikymo sąlygas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

14. Nustatant momentą, kuriuo vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą.

15. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

16. Į bylą yra pateiktas 2017 m. įmonės balansas, šalys patvirtino, kad įmonės balansas už 2018 m. metus nebuvo sudarytas. Ieškovė taip pat remiasi į bylą pateiktomis 2017 m. ir 2018 m. įmonės Didžiosiosmis knygomis. 2017 m. balansas ir kiti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra pasirašyti įmonės vadovo – atsakovo G. M. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės buhalterinę apskaitą vykdė ne ieškovės darbuotoja, bet kita įmonė.

17. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę, t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

18. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. balansą, nors ir vadovo nepasirašytą, į bylą pateikė pats atsakovas, taip pripažindamas juose nurodytų duomenų tikrumą, be to, iš į bylą pateiktų kitų finasinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad visuose dokumentuose yra tik buhalterės parašas, teismas neturi pagrindo pateiktais rašytiniais dokumentais (įmonės finansiniais dokumentais) netikėti ar jais nesiremti, nes nepateikti kiti duomenys, kurie paneigtų juose įrašytų duomenų tikrumą. 2017 m. atsakovo pateiktame balanse ir 2017 m. Didžioje knygoje, kurią pateikė iekšovė, įrašyti duomenys sutampa, vieni kitiems neprieštarauja. Įrodymų, kad 2018 m. Didžiojoje knygoje įrašyti duomenys yra neteisingi, atsakovas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės vadovas atsako už įmonės finasinių duomenų tikrumą ir teisingumą, turi pareigą jais domėtis ir užtikrinti, kad jie laiku ir tinkamai būtų suvesti. Dėl tokios pareigos nevykdymo ir nesidomėjimo visos neigiamos pasekmės kyla vadovui, todėl atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės suvestus finasinius duomenis, turėjo pateikti tai patvirtinačius rašytinius įrodymus, tačiau savo teiginių neįrodė.

19. Pagal 2017 m. balansą finansiniais metais ieškovės turtą sudarė 31 053 Eur, iš jų ilgalaikį – 30 179 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 70 869 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 385 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 66 484 Eur. Iš 2017 m. Didžiosios knygos duomenų (klasifikatorius 4063) matyti, kad 66 484 Eur ilgalaikių įsipareigojimų sumą sudaro mokėtinos sumos akcininkams / vadovams. Ankstesniais finansiniais metais (2016 m.) įsipareigojimai akcininkams (65 099 Eur) priskirti prie ilgalaikių įsipareigojimų. Pagal 2018 m. Didžiosios knygos duomenis (klasifikatorius 4063) 66 505,02 Eur įsipareigojimai akcininkams taip pat įtraukti prie po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų.

20. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, įmonės veikla buvo sukurti kompiuterinę programą, skirtą interjero dizainerių darbui, ir gauti mėnesines pajamas už šio produkto naudojimą. Taigi įmonės specifika lėmė, kad iki sukuriant programą, įmonė jokių pajamų negeneravo, programos sukūrimo išlaidas padengė įmonės akcininkai. Atsakovas kartu su procesiniais dokumentais pateikė S. P. ir J. M. sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad akcininkai įvariais laikotrapiais nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 ieškovei pervesdavo įvairias sumas pinigų (paprastai nurodydami – sąkaitos papildymas, keletą kartų – paskola ir sumokėjimas už ieškovei suteiktas paslaugas).

21. Nors akcininkų įnašai įmonės balanse nebuvo įtraukti prie ilgalaikio turto ar jais nebuvo didinamas įmonės įstatinis kapitalas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nebuvo sudaromos ir paskolos sutartys. Bylos medžiaga patvirtina, kad 66 484 Eur suma, nurodoma kaip skola buvusiems akcininkams, į buhalterinę apskaitą buvo įtraukta iki 2017 metų, tačiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, paskolos sutarčių, įmonės balansų ir pan. už laikotarpį iki 2017 metų į bylą nėra pateikta. Atsakovas paaiškino, kad jo darbo laikotarpiu nei vienas iš buvusių akcininkų šių piniginių lėšų grąžinti neprašė, buvo kalbama, kad tai yra ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių terminas nenustatytas. Svarbu pažymėti ir tai, kad bankroto byloje nėra pareikštas nei vieno ieškovės buvusio akcininko kreditorinis reikalavimas, kas, nors ir netiesiogiai, patvirtina atsakovo teiginius, jog šie asmenys savęs įmonės kreditoriais nelaiko.

22. Išanalizavus ir įvertinus byloje pateiktus UAB „Galerus“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir balansus, darytina išvada, kad 2017-12-31 dienai akcininkų įneštos 66 484 Eur piniginės lėšos laikytinos ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne trumpalaikiais įsipareigojimais, ir nagrinėjamo laikotarpio metu jų grąžinimo terminai nebuvo suėję. Kaip minėta, 2017-12-31 dienai UAB „Galerus“ trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 385 Eur, o turtas – 31 053 Eur, todėl tai neatitiko įmonės nemokumo būsenos kaip ji įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.

23. Teismas pažymi, kad nors bankroto procese vyrauja viešasis interesas, suponuojantis teismo pareigą veikti aktyviai, tačiau ji nepanaikina bendrojo civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės konstatavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog BUAB „Galerus“ buvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d.

24. 2018 m. įmonės balansas į bylą nepateiktas. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo sudaromas, todėl įmonės finasinė būklė vertintina pagal į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus – 2018 m. Didžiąją knygą, PVM sąskaitas faktūras. Be to, vertintinas ir nemokumo administratoriaus sudarytas balansas už 2018 metus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2018-12-31 dienai įmonės ilgalaikis turtas sudarė 9 832 Eur, trumpalaikis – 994 Eur. UAB „Galerus“ ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 74 505 Eur, o trumpalaikiai – 9 314 Eur.

25. Nors atsakovas nesutinka, kad ilgalaikis turtas – kompiuterinė programa – per metus galėjo nuvertėti, mano, kad tokia kaina nurodyta nepagrįstai, tačiau ilgalaikio turto kartotekos, 2018 m. Didžiosios knygos duomenys, kuriuos sudarė ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės darbuotojai, patvirtina, kad ilgalaikio turto vertė 2018 m. gale buvo 9 832 Eur. Atsakovas priešingų įrodymų nepateikė. Vien tai, kad atsakovas minėtų dokumentų nepasirašė, nepaneigia juose nurodytų duomenų tikrumo. Dėl šių rašytinių įrodymų vertinimo teismas pasisakė šio sprendimo 18 punkte, todėl plačiau nepasisako. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad programa 2018 metais buvo tobulinama, ieškovės teigimu, programa iki šiol yra neužbaigta, todėl atsakovui nepateikus kitų duomenų apie kompiuterinės programos vertę, teismas neturi pagindo nesivadovauti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turto vertę įrodinėjo tik deklaratyviais teiginiais, kuriuos grindė tik savo manymu, bet ne rašytiniais įrodymais. Kad 2018 m. ilgalaikio turto kartotekoje nurodyta vertė yra teisinga, tikėtinai patvirtina ir tai, kad pagal ieškovės teikiamus duomenis nemokumo administratoriui nepavyksta šios kompiuterinės programos parduoti. Nors atsakovas teigia, kad programos kaina siekia 150 000 Eur, administratorius netinkamai ją pardavinėja, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vienas iš įmonės kreditorių, net ir UAB „Plungės baldai“, kuris, atsakovo teigimu, naudojosi sukurta programa, nepareiškė noro įsigyti minėtą programą net už minimalią kainą.

26. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįsta, jog UAB „Galerus“ pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus buvo nemoki 2018 metų gruodžio 31 d. – pagal 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentus finansiniais metais ieškovės turtą sudarė 10 826 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 314 Eur.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

28. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Galerus“ pripažintina nemokia nuo 2018 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad atsakovas, kaip vadovas, turėjo žinoti apie UAB „Galerus“ finansinę padėtį 2018 m. gruodžio 31 d., ir pripažintina, kad nuo šios datos atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų, patvirtinančių, kad įmonė buvo nemoki anksčiau ir vadovas tai žinojo, ieškovė nepateikė ir šių aplinkybių neįrodė. Iš pateiktų įmonės finasinių dokumentų įmonės finansinė veikla apibrėžta tik finasinių metų pradžioje ir pabaigoje, todėl nėra galimybės įvertinti, kokia įmonės būklė buvo kitais 2018 metų laikotarpiais. Priešingai, pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei vykdytų pardavimų dokumentus matyti, jog 2018 metais UAB „Galerus“ vykdė veiklą, gavo 12 176,10 Eur pajamų (2018 m. Didžiosios knygos klasifikatorius 5), 2018 m. gegužės ir liepos mėn. įdarbino naujus darbuotojus, 2018 m. gegužės mėn. sudarė patalpų nuomos sutartį. Todėl įmonei vykdant kasdienę veiklą, gaunant pajamų ir neišvengiamai patiriant išlaidų, atsakovas įmonės būklę galėjo įvertinti tik metų gale pagal balanso duomenis.

29. Nors juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, gali susidurti su įvairiais finansiniais sunkumais, dėl kurių jam gali būti apsunkinta galimybė vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su kreditoriais, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra siejama ne su bet kokiais įmonės finansiniais sunkumais, bet su įmonės nemokumu, kuris yra suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad BUAB „Galerus“ buvo nemoki tik nuo 2018 m. gruodžio 31 d., nuo šios datos atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio

30. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši nuostata suponuoja, kad įmonės vadovas ar dalyvis, kurie laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja įmonės turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.

31. Ieškovė, išanalizavusi bankroto byloje patvirtintus kreditorių pateiktus finansinius reikalavimus su priedais, nustatė, jog didžioji dalis kreditorių finansinių reikalavimų susidarė po 2017-12-31. Ieškovė ieškinyje nurodo kreditorinius reikalavimus ir jų atsiradimo datas: 1) M. S. – 1 011,63 Eur (nuo 2018 m. rugsėjo mėn.); 2) Valstybinė mokesčių inspekcija – 1 733,70 Eur (nuo 2018-09-17); 3) VSDFV (Alytaus skyrius) – 1 416,86 Eur (nuo 2018 m. rugsėjo mėn.); 4) VSDFV (Klaipėdos skyrius) – 961,50 Eur (nuo 2018-10-15); 5) UAB ,,Ekoekspertai“ – 1 226,95 Eur (nuo 2018-10-12); 5) UAB ,,Legal Balance“ – 671,67 Eur (nuo 2019-01-11); 7) UAB ,,Plungės baldai“ – 9 245,28 Eur (nuo 2018-05-02).

32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kartu su ieškiniu pateiktų kreditorių pareikštų kreditorinių rekalavimų matyti, kad visi bankrutuojančios įmonės kreditoriniais reikalavimai susidarė iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. iki to momento, nuo kurio įmonė laikytina nemokia.

33. Įmonės prievolė darbuotojui M. S., kurio 1 011,63 Eur kreditorinis reikalavimas patvirtitnas bankroto byloje, atsirado 2018 m. rugsėjo mėn., kaip darbo užmokesčio prievolė už 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.

34. Prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios 1 733,70 Eur reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, susidarė nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus nėra duomenų, ar nuo 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės prievolė padidėjo, nes pažymoje nuo 2018-12-31 įrašo nenurodyti kiti mokėjimo terminai. 2019-12-02 mokėjimo terminas nurodytas jau įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl šią mokėtiną sumą vertinti kaip dėl vadovo veiksmų atsiradusią žalą nėra teisinio pagrindo.

35. Prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriui, kurio 961,50 Eur reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, pagal pateiktą pažymą susidarė per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo iki 2018 m. gruodžio mėn. Vien tai, kad data, iki kurios įmoka turėtų būti sumokėta, nurodyta 2019-01-15, nereiškia, kad prievolė atsirado tik nuo 2019-01-15. Prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo Alytaus skyriui, kurio 1 416,86 Eur reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, pagal ieškovės pateiktus duomenis susidarė nuo 2018 m. rugsėjo mėn., tačiau kreditorinį reikalavimą pagrinčiančių dokumentų, iš kurių galima spręsti, kokiu laikotarpiu susidarė prievolė, ieškovė nepateikė.

36. Prievolė UAB „Ekoekpertai“ (1 226,95 Eur), kuri priteista 2018-10-12 Klaipėdos apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-13469-1032/2018, ieškovei atsirado nuo 2018-05-03 patalpų nuomos sutarties sudarymo dienos, bet ne nuo teismo įsakymo priėmimo.

37. Prievolę UAB „Legal Balance“ (671,67 Eur) ieškovė taip pat grindžia 2019-01-11 Klaipėdos apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-1895-1030/2019, ir teigia, kad nuo šios dienos atsirado prievolė. Nesutiktina su tokiais ieškovės argumentais, nes iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad civilinėje byloje L2-1895-1030/2019 kreditorės reikalavimas buvo kildinamas iš 2018-09-28 ir 2018-10-22 UAB „Galerus“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis, todėl bankrutuojančios įmonės prievolė kreditoriui atsirado nuo 2018-09-28 ir 2018-10-22, taigi dar iki įmonės nemokumo momento.

38. 9 245,28 Eur dydžio prievolė UAB „Plungės baldai“ atsirado 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. birželio 7 d. paskolų sutarčių pagrindu. Nors prievolės įvykdymo terminas numatytas 2019-05-02, tačiau pats prievolės atsiradimo momentas sietinas su paskolų sudarymo momentu, kai įmonė, jas sudarydama, žinojo, jog paskolą teks grąžinti, taigi iki įmonės nemokumo momento, kuris nustatytas 2018 m. gruodžio 31 d.

39. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Todėl laikytina, jog skolininko prievolė atsiranda nuo tokios prievolės prisiėmimo pagal sutartį ar žalos padarymo momento, o sutartyje ar įstatyme numatytas prievolės įvykdymo terminas ar teismo sprendimas priteisti skolą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, ir joje nurodyta praktika).

40. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nes įsiskolinimai susidarė iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įmonės nemokumo momento, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti buvimo; ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis), todėl, ieškinį atmetus, žyminis mokestis valstybei nepriteistinas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas G. M. patyrė 750 Eur išlaidų už advokato pagalbą, atstovaujant teisme. Ieškinį patenkinus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršijančios rekomenduotinų dydžių, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Galerus“ 750 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui G. M.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.