Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. K. ir išieškotojo N. S. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo N. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. S. skundu kreipėsi į antstolį R. K., prašydama panaikinti antstolio 2018 m. vasario 27 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2018 m. vasario 27 d. procesinį dokumentą. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio veiksmais, nurodo, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti antstolio priimtas, nes priteistą 17782,02 Eur piniginę kompensaciją pareiškėja turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Pareiškėjos nuomone, terminas kompensacijos mokėjimui sueina tik 2019 m. gruodžio 15 d., o pareiškėja iš dalies mokėjo kompensaciją, todėl antstolis gali reikalauti sumokėti tik pradelstų mokėjimų dalis.

Antstolis R. K. 2018 m. kovo 19 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis savo nesutikimą su skundu grindžia tuo, kad skolininkė pažeidė teismo sprendimu nustatytą iš jos priteistos kompensacijos sumokėjimo išieškotojui tvarką ir išieškotojas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo ir išduotą vykdomąjį raštą pateikė antstoliui vykdyti. Antstolis nurodė, kad jokių akivaizdžių kliūčių pateikto vykdomojo rašto vykdymui neįžiūrėjo, todėl buvo priimtas skundžiamas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. patvarkymo, nepriėmė, tačiau surašė raginimą įvykdyti sprendimą, o raginimas įvykdyti sprendimą nėra antstolio atliktas procesinis veiksmas, kuris gali būti skundžiamas skundų dėl antstolio veiksmų nustatyta tvarka ir terminais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos A. S. skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo antstolį R. K. patikslinti 2018 m. vasario 27 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodytą mokėtiną sumą.

Teismas nurodė, kad vykdomasis raštas išduotas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-210/2017 pagrindu; teismo nutartyje buvo konkretizuota, kaip yra sumokama priteista suma, t. y. nurodyta, kad ieškovė atsakovui priteistą sumą turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis mokėdama kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mėnesio pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 15 d., todėl pareiškėja turėjo sumokėti pirmą piniginės kompensacijos sumą iki 2017 m. gruodžio 31 d., o įmoka sudarė 740,92 Eur. Pareiškėja nurodytu terminu įmokos nesumokėjo, o 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. vasario 19 d. išieškotojui sumokėjo tik po 150,00 Eur, t. y. iš viso 300,00 Eur.

Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Įvertinęs, kad pareiškėja neneigia, jog, sumokėdama 300,00 Eur, tik iš dalies vykdė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-936-210/2017, teismas nurodė, kad antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nenustatęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių pradėti priverstinį vykdymą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo procesą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja skundžia antstolio 2018 m. vasario 27 d. raginimą įvykdyti sprendimą, ir nesutiko su antstolio nuomone, kad raginimas įvykdyti sprendimą nėra antstolio atliktas procesinis veiksmas, kuris gali būti skundžiamas skundų dėl antstolio veiksmų nustatyta tvarka ir terminais. Teismo nuomone, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012 pažymėjo, jog raginimas įvykdyti sprendimą turi informacinę paskirtį, tačiau tai nereiškia, kad raginime nurodytų veiksmų neatlikimas skolininkui nesukelia jokių tiesioginių padarinių ir dėl šios priežasties šis antstolio veiksmas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Skolininkui neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, jam kyla jų neįvykdymo tiesioginės pasekmės, t. y. pradedamas priverstinis skolos išieškojimas, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja turi teisę prašyti panaikinti minėtą raginimą.

Kadangi antstolis 2018 m. vasario 27 d. raginimu paragino pareiškėją įvykdyti sprendimą ir sumokėti 17 782,02 Eur skolą bei 267,18 Eur vykdymo išlaidas, teismas sprendė, kad nors antstolis, atlikdamas savo pareigas, neprivalo vertinti galutinio teismo sprendimo įvykdymo termino, jei skolininkas yra praleidęs terminus įvykdyti tarpinius mokėjimus, siekiant nustatyti, ar priverstinis skolos išieškojimas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą yra galimas, tačiau ragindamas įvykdyti sprendimą, antstolis neturi teisės keisti vykdytino dokumento vykdymo tvarkos. Kadangi pagal priimtą vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą konkretizuota, kad priteista suma sumokama per 24 mėnesius lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, antstolis neturėjo pagrindo raginti pareiškėją sumokėti visą priteistą kompensaciją, nes terminas įvykdyti sprendimą visa apimtimi dar nėra pasibaigęs. Tai reiškia, kad veiksmas, kurį pareiškėja yra raginama atlikti, neatitinka faktiškai susiklosčiusios situacijos ir nėra tinkamos apimties. Nors vykdymo procese gavus papildomus duomenis antstolis turi teisę perskaičiuoti išieškotinas sumas, tačiau nagrinėjamu atveju skolininkė raginama įvykdyti tai, kas nenumatyta teismo sprendimu, todėl teismas įpareigojo patikslinti 2018 m. vasario 27 d. raginime nurodytą išieškotiną sumą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu antstolis R. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-04-25 nutartį panaikinti. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas įpareigojo antstolį patikslinti 2018 m. vasario 27 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodytą mokėtiną sumą. Apeliantas nurodo, kad išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, prašyme nurodė, kad skolininkė pažeidė skolos mokėjimo terminą ir pareikalavo iš jos išieškoti visą teismo priteistą kompensaciją; skolininkei pažeidus teismo nustatytus mokėjimo terminus ir nemokant kas mėnesį teismo nustatytos skolos ir palūkanų sumos, išieškotojas, gindamas turtines teises, pagrįstai pareikalavo išieškoti iš skolininkės visą skolą ir palūkanas; raginime visi nurodyti duomenys, įskaitant ir išieškotiną sumą, yra objektyvūs ir teisingi, todėl teismo nutarties dalis, kuria antstolis įpareigotas patikslinti raginime išieškotiną sumą yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.

Atskiruoju skundu išieškotojas N. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-04-25 nutartį panaikinti. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas įpareigojo antstolį patikslinti 2018 m. vasario 27 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodytą mokėtiną sumą, kadangi iki šiol sprendimas nėra tinkamai vykdomas, o raginimas vykdyti sprendimą yra informacinės paskirties dokumentas, kuris nėra ir negali būti laikomas antstolio atliktu procesiniu veiksmu, dėl kurio gali būti teikiamas skundas CPK 510-512 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais. Apeliantas nurodo, kad antstolio veiksmai vykdymo procese yra teisėti ir pagrįsti.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus skolininkė A. S. prašo atskiruosius skundus atmesti ir nurodo, kad antstolis turi teisę reikalauti iš skolininko sumokėti tik pradelstų mokėjimų dalis, kadangi teismo sprendimu aiškiai apibrėžta nesumokėtos dalies padariniai – 5 proc. metinės palūkanos, mokamos nuo nesumokėtos sumos; antstolis nepagrindžia ir neįrodo, kodėl dalies prievolės vykdymo termino praleidimas sudaro teisę ir pagrindą N. S. reikalauti visos skolos dar nepasibaigus teismo nustatytam jos mokėjimo terminui. Pažymi, kad tokia praktika lemtų, jog turint pakankamai didelį įsipareigojimą dėl kompensacijos mokėjimo, pradelsus nežymią jos dalį, kreditorius vadovaujantis šia aplinkybe įgytų nepagrįstą pranašumą, reikalaujant visos skolos mokėjimo, ko iškart įvykdyti objektyviai skolininkas negali. Mokumo ribotas galimybes patvirtina pats faktas, jog teismas kompensacijos sumokėjimą išdėstė 24 mėnesių terminui, o vėlavimai mokėti einamas įmokas tik patvirtina skolininko sudėtingą padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Antstolio R. K. ir išieškotojo N. S. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Todėl, teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad antstolis R. K. 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo N. S. pateiktą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-62-772/2017 dėl 17 782,02 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos A. S. ir pradėjo vykdomąją bylą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. vykdomasis raštas išduotas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-210/2017, kuria pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-62-772/2017, pagrindu. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nuspręsta priteisti atsakovui N. S. iš ieškovės A. S. 17 782,02 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį ir ieškovė įpareigota šią atsakovui priteistą pinigų sumą sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis mokėdama kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, sumokant ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo, mėnesio pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Antstolis 2018 m. vasario 27 d. raginimu paragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir sumokėti 17 782,02 Eur skolą bei 267,18 Eur vykdymo išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju skolininkė raginama įvykdyti tai, kas nenumatyta teismo sprendimu, todėl 2018-04-25 nutartimi įpareigojo patikslinti 2018 m. vasario 27 d. raginime nurodytą išieškotiną sumą.

Apeliantai ginčija 2018-04-25 teismo nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo antstolį patikslinti 2018 m. vasario 27 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodytą mokėtiną sumą. Apelianto antstolio R. K. nuomone, skolininkei pažeidus teismo nustatytus mokėjimo terminus ir nemokant kas mėnesį teismo nustatytos skolos ir palūkanų sumos, išieškotojas įgijo teisę reikalauti sumokėti visą skolą ir palūkanas. Apeliantas išieškotojas N. S. nurodo, kad 2018 m. vasario 27 d. raginimas nėra ir negali būti laikomas antstolio atliktu procesiniu veiksmu, dėl kurio gali būti teikiamas skundas CPK 510-512 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais.

Dėl antstolio pareigos siųsti raginimą skolininkui

Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų.

Tačiau ši taisyklė turi išimčių, t. y. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininką apie prievolę, nei nustatyti naujus vykdymo terminus, tai apsunkintų bei užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).

Ši įstatymuose nustatyta išimtis, kai skolininkui nebūtina siųsti raginimo, o antstolis iš karto gali pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, yra aktuali ir nagrinėjamu atveju. Kaip jau minėta, 2017-12-15 nutartimi teismas nusprendė, kad skolininkė A. S. visą 17 782,02 Eur kompensaciją sumokės kreditoriui per 24 mėnesius lygiomis dalimis mokėdama kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, sumokant ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo, mėnesio pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad iki paskutinės mėnesio dienos skolininkė turi sumokėti 740,92 Eur skolos (kompensacijos) ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo, mėnesio pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nustatė konkrečius terminus bei tvarką, kurių laikydamasis skolininkė turėjo sumokėti skolą kreditoriui. Dėl to, teismui galutiniu byloje priimtu procesiniu sprendimu nustačius konkrečius skolininkės prievolės įvykdymo terminus, antstolis turi teisę remtis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, priėmęs vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą, neprivalėjo skolininkei siųsti raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, nes vykdomajame dokumente buvo nurodyti konkretūs ir tikslūs įvykdymo terminai.

Atmestinas antstolio R. K. atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad skolininkei nustatytu laiku nesumokėjus pirmosios ir antrosios įmokų, išieškotojas pagrįstai pareikalavo išieškoti iš skolininkės visą skolą ir palūkanas, ir antstolis turėjo pagrindą siųsti raginimą dėl visos skolos išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojas N. S. pareikalavo išieškoti iš skolininkės visą skolą ir palūkanas, priešingai, pateikdama prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo, išieškotojo advokatė tokio reikalavimo (išieškoti visą skolą ir palūkanas) nesuformulavo, o pateikdama standartinės formos prašymą prašė atlikti visus kitus priverstinio vykdymo veiksmus skolai išieškoti antstolio nuožiūra. Be to, 2018-02-27 raginime įvykdyti sprendimą, antstolis nurodė galutinę skolos sumą, tačiau nenurodė skolos sumokėjimo tvarkos, numatytos vykdomajame dokumente. Toks antstolio pateikiamas narinėjamos situacijos teisinis vertinimas paneigia raginimo instituto tikslus bei esmę ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto N. S. argumentu, kad raginimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Tačiau teismas pažymi, kad gali būti skundžiami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas.

Nagrinėjamu atveju susidarė ypatinga situacija, nes antstolis, neprivalėdamas siųsti skolininkei raginimo įvykdyti sprendimą, vis dėlto tokį raginimą išsiuntė ir jame nustatė terminą kreditoriaus reikalavimui įvykdyti. Kadangi sprendžiant skundus dėl antstolio veiksmų teismas yra aktyvus (CPK 443 str. 8 d.), apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies naikintina pripažinus neteisėtais antstolio R. K. veiksmus šiam išsiunčiant raginimą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-62-772/2017 ir reikalaujant 17 782,02 Eur skolą sumokėti per 10 dienų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo antstolį patikslinti 2018 m. vasario 27 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodytą mokėtiną sumą; pripažinti neteisėtais antstolio R. K. veiksmus šiam išsiunčiant raginimą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-62-772/2017 ir reikalaujant 17 782,02 Eur skolą sumokėti per 10 dienų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.