Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Norai Šukaitytei, Daivai Šuopienei, Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiems P. K., M. R., kaltinamajam K. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Batakių sen., Tauragės rajonas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 232 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., Batakių sen., Tauragės rajonas, surašė ir paštu išsiuntė pareiškimus į įvairias valstybines institucijas, juose viešai raštu užgauliai pažemino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus J. I., N. V., M. R., P. K. bei Klaipėdos apygardos teismo teisėją R. P. dėl jų vykdomos teisingumo veiklos, o būtent:

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėn. 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pateikė 2016 m. vasario 12 d. pareiškimą (reg. Nr. 5.6-559) dėl nusikalstamų teisėjų ir prokurorų veiksmų baudžiamojoje byloje 1-284-576/2016 bei tokį pat pareiškimą pateikė Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismui, kur rašo, jog teisėja V. yra „niekinga teisėja“, įvardina ją „bailia nusikaltėle“, teisėjas R. P. yra „suskis“, „bailus nusikaltėlis“, įvardino jį „niekingu bendrapiliečiu“, teisėjai yra „suskiai, nusikaltėliai ir bailiai“.

tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus J. I., N. V., M. R., P. K., R. P. dėl jų veiklos.

Motyvuojamoji dalis

2016 m. vasario mėn. 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, registracijos Nr. 5.6-559, ir 2016 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teismui, registracijos Nr. 1K-241, pateiktame 2016 m. vasario 12 d. pareiškime „Dėl nusikalstamų teisėjų ir prokurorų veiksmų baudžiamojoje byloje 1-284-576/2016, nurodyta, kad teisėja V. yra „niekinga teisėja“, įvardina ją „bailia nusikaltėle“, teisėjas R. P. yra „suskis“, „bailus nusikaltėlis“, įvardino jį „niekingu bendrapiliečiu“, teisėjai yra „suskiai, nusikaltėliai ir bailiai“ (t. I, b. l. 34-35; 41-42).

2016 m. kovo 3 d. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, registracijos Nr. 85-AP-828, 2016 m. kovo 7 d. Valstybės saugumo departamentui, registracijos Nr. 24-53, pateiktame 2016 m. kovo 1 d. pareiškime „Dėl diskriminavimo ir veiksmų laisvės varžymo“ nurodyta, kad teisėja N. V. yra „niekinga baili nusikaltėlė“, teisėjai J. I., P. K., M. R. įvardinti „bailiais nusikaltėliais“ (t. I, b. l. 51, 52).

2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai, registracijos Nr. 4-AP-831, 2016 m. kovo 9 d. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, registracijos Nr. 85-AP-909, pateiktame 2016 m. kovo 8 d. pareiškime „D. T. AVPK Tauragės rajono kriminalinės policijos skyriaus 2016-03-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M-1-01-12436-16)“ teisėja N. V. įvardino „bailia nusikaltėle“ (t. I, b. l. 55, 57).

2016 m. kovo 14 d. Generalinei prokuratūrai, registracijos Nr. 5.6-930, ir Vilniaus apygardos teismui, registracijos Nr. PK-318, pateiktame pareiškime 2016 m. kovo 8 d. pareiškime „Dėl diskriminacijos, šmeižimo, piktnaudžiavimo, veiksmų laisvės suvaržymo“, teisėjus įvardino „bailiais nusikaltėliais“, „vargšė V.“, „didžioji dauguma šalies teisėjų ir prokurorų yra visuomeninės išgamos“ (t. I, b. l. 58-60; 63-65).

2016 m. kovo 30 d. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, registracijos Nr. 85-AP-1172, pateiktame 2016 m. kovo 29 d. prašyme ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00137-16 „dėl mano reiškiamos nepagarbos teismui“ nurodyta, kad „niekingi ir bailūs nusikaltėliai teisėjai“ (t. I, b. l. 69).

2016 m. balandžio 4 d. Valstybės saugumo departamentui, registracijos Nr. 24-81, pateiktame 2016 m. kovo 29 d. pareiškime „Dėl valstybės teisinėje sistemoje“ nurodoma, kad „teisėja nida vigelienė tikrai yra baili nusikaltėlė“, „ji ištisus metus nekrutėdama kentė mano įžeidinėjimus kaip šūduku apsimetęs kirminas“ (t. I, b. l. 70).

2016 m. balandžio 4 d. Generalinei prokuratūrai, registracijos Nr. 5.6-1271, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, registracijos Nr. 3R-1381, pateiktame 2016 m. kovo 30 d. pareiškime „dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. atsakymo į mano 2016-03-10 pareiškimą dėl prokuratūros veiksmų“ nurodyta, kad teisėja N. V. yra „baili nusikaltėlė“, teisėjus įvardina „iškrypusiais suskiais, bailiais nusikaltėliais, korumpuotomis vištomis“, „visuomeninėmis išgamomis“ (t. I, b. l. 76, 77).

2016 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai, registracijos Nr. 4-AP-1154, 2016 m. balandžio 11 d. Generalinei prokuratūrai, registracijos Nr. 5.6-1401, pateiktame 2016 m. balandžio 8 d. pareiškime „dėl situacijos ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00137-16“ nurodyta, kad teisėjai yra „bailūs nusikaltėliai, suskiai, ateiviai, išskirtinesnės už visiškus debilus personos, priešiškų valstybių agentai, susireikšminę pasipūtėliai bendrapiliečiai, visuomenės išgamos“, Vilniaus miesto apylinkės teisėja N. V. įvardinama „inkvizitore“, „bailia nusikaltėle“ „išskirtinesne už visišką debilą persona“ (t. I, b. l. 81, 84).

2017 m. vasario 6 d. nutartimi, siekiant išsiaiškinti kaltinime nurodytų žodžių pobūdį bendrame K. K. rašytų dokumentų kontekste, paskirtas lingvistinis kalbinės agresijos tyrimas (t. II, b. l. 129).

2017 m. kovo 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-260 (17) konstatuota, kad:

2016 m. vasario 6 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6- 487 pateikiama neigiama informacija apie teisėją N. V. ir kitus teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m. vasario 6 d. pareiškimas, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6- 487 lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją N. V. ir kitus teisėjus, vartojai užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

2016 m. vasario 12 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6- 559 pateikiama neigiama informacija apie teisėjus N. V., R. P. ir kitus teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m. vasario 6 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6- 559 lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėjus N. V., R. P. ir kitus teisėjus, vartojat užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

2016 m. kovo 1 d. pareiškime, registracijos numeris Tauragės vyriausiajame policijos komisariate 85-AP-828 pateikiama neigiama informacija apie teisėjus N. V., J. I., P. K., M. R. ir kitus teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m. kovo 1 d. pareiškime, registracijos numeris Tauragės vyriausiajame policijos komisariate 85-AP-828, lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją N. V., J. I., P. K., M. R. ir kitus teisėjus, vartojat užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

2016 m. kovo 8 d. pareiškime, registracijos numeris Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje 4-AP-831 (b.l. 55) pateikiama neigiama informacija apie teisėją N. V. ir kitus teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m kovo 8 d. pareiškime, registracijos numeris Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje 4-AP-831 lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją N. V. ir kitus teisėjus, vartojat užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

2016 m. kovo 8 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6-930 pateikiama neigiama informacija apie teisėją N. V. ir kitus teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m kovo 8 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6-930, lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją N. V. ir kitus teisėjus, vartojat užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

2016 m. kovo 29 d. pareiškime, registracijos numeris Tauragės vyriausiajame policijos komisariate 85-AP-1172 pateikiama neigiama informacija teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m. kovo 29 d. pareiškime, registracijos numeris Tauragės vyriausiajame policijos komisariate 85-AP-1172 lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėjus, vartojat užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

2016 m. kovo 29 d. pareiškime, registracijos numeris Valstybės saugumo departamente 24-81 pateikiama neigiama informacija apie teisėją N. V. ir kitus teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m. kovo 29 d. pareiškime, registracijos numeris Valstybės saugumo departamente 24-81 lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją N. V. ir kitus teisėjus, vartojat užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

2016 m. kovo 30 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6- 1271 pateikiama neigiama informacija apie teisėją N. V. ir kitus teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m. kovo 30 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6- 1271 lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją N. V. ir kitus teisėjus, vartojat užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

2016 m. balandžio 8 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6- 1401 pateikiama neigiama informacija apie teisėją N. V. ir kitus teisėjus, formuluojama kaip nuomonė. 2016 m. balandžio 8 d. pareiškime, registracijos numeris Generalinėje prokuratūroje 5.6- 1401 (b.l. 84) lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją N. V. ir kitus teisėjus, vartojai užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis K. K. aiškios pozicijos dėl jam pareikšto kaltinimo neišreiškė, nurodė, kad kaltinimas yra niekinis, kaltinime nurodyti žodžiai paimti iš konteksto, tačiau iš kaltinamojo parodymų turinio matyti, kad kaltinamasis neneigia jam inkriminuotų veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamais K. K. nurodė kaip, kur, kokiomis techninėmis priemonėmis surašė kaltinime nurodytus dokumentus, kur juos atspausdino, iš kokio pašto skyriaus siuntė paties surašytus dokumentus įvairioms valstybinėms institucijoms. Apklaustas teisme kaltinamasis nurodė, kad visų jo rašytų ir siųstų raštų tikslas buvo pažeminti teisėjus dėl jų veiklos vykdant teisingumą.

Kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina ir prie bylos prijungti ir kaltinime nurodyti dokumentai, kurie pasirašyti K. K.. Taigi, aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad K. K. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. parengė (kompiuterinės technikos pagalba surašė) kaltinime nurodytus dokumentus ir tiesiogiai arba paštu pateikė kaltinime nurodytoms valstybinėms institucijoms.

Kvalifikuojant kaltinamojo K. K. veiksmus svarbu pažymėti, kad BK 232 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepagarbą teismui tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 476/2014). Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl privalu nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį šios informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. K. raštai, kurios jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. išsiuntė įvairioms valstybinėms institucijoms yra žeminantys teisėjus J. I., N. V., M. R., P. K., R. P., vartojant užgaulią, priešiškumą, niekinimą reiškiančią leksiką. Vertinant kaltinime nurodytus žodžius tiek tiesiogine prasme, tiek ir kaltinamojo surašytų raštų turinio kontekste, jų prasmė nesikeičia – šie teiginiai apie teisėjus vienareikšmiškai suprantami kaip žeminantys teisėjų, jų reputaciją, garbę, orumą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs 2017 m. kovo 20 d. ekspertizės aktą Nr. 11-260 (17) (t. II, b. l. 137-141). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stengėsi siunčiamais raštais užgauliai pažeminti teisėjus, siekė, kad jie būtų pažeminti, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad K. K. raštus, kuriuose vartodamas užgaulią, priešiškumą, niekinimą, žemino teisėjus, siuntė valstybinėms institucijoms: Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos saugumo departamentui, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šiuos K. K. rengtus ir išsiųstus užgauliai teisėjus žeminančius dokumentus neišvengiamai skaitė juos priimantys ir registruojantys nurodytų institucijų darbuotojai, darbuotojai, turintys teisę dėl gautų dokumentų priimti sprendimus. Vėliau šiuos dokumentus skaitė jų kopijas tvirtinantys ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikiantys institucijų darbuotojai. Aptartos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje viešumo požymis yra nustatytas.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja naudodamasis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. E. Ž. T. T. (toliau EŽTT) jurisprudencijoje pažymėta, jog teismai, kaip ir kitos valstybės institucijos, neturi imuniteto kritikai ir jų darbo stebėjimui, tačiau turi būti daromas aiškus skirtumas tarp kritikos ir įžeidimo. Jei vienintelis bet kurios formos saviraiškos tikslas yra įžeisti teismą arba jo atstovus, tai tinkamas nuteisimas nebūtų 10 straipsnio 2 dalies pažeidimas (Skałka v. Poland, no. 43425/98, judgement of 27 May 2003). Taigi, asmuo, naudodamasis saviraiškos teise, neturi ja piktnaudžiauti, pažeisti kitų įstatymais saugomų vertybių, priešingu atveju, jis turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusiuosius M. R., P. K., liudytojus N. V., J. I., jie parodė, kad jokių asmeninių santykių su kaltinamuoju neturėjo, jį žino tik iš ankstesnių procesų. Be to, ir pats kaltinamasis pripažino, kad įžeidinėjo, žemino tuos teisėjus, kurie yra priėmę procesinius sprendimus jo bylose. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamojo parengtuose raštuose įrašyti žodžiai įvertinti ne kaip kritika, o kaip žeminantys ir įžeidžiantys teisėjus dėl jų veiklos.

Spręsdamas kaltinamojo K. K. kaltės klausimą teismas pažymi, kad jo padaryti veiksmai vertinami ir veikos pavojingumo aspektu. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), galiojusio nusikalstamų veikų padarymo metu, 186¹ straipsnyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimą. Iš BK ir ATPK įtvirtintų minėtų veikų apibūdinimo matyti, kad administracinę ir baudžiamąją teisinę atsakomybę skiria veikos pavojingumas, taip pat veikos padarymo motyvai, sukeltos teisines pasekmės. Užgaulumo požymis, kuris skiria baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, paprastai reiškia didesnį pažeminimo laipsnį, o tai yra susiję su veikos pavojingumo vertinimu. Taigi nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą, kuris yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai (kasacinė nutartis 2K-476/2014). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika pasireiškė sistemingu užgaulių, teisėjus žeminančių raštų rašymu ir siuntimu į įvairias valstybines institucijas. Teisėjus užgauliai žeminanti informacija buvo paskleista plačiame asmenų rate, tarp kolegų teisininkų, ji sukėlė neigiamus išgyvenimus raštuose minimiems teisėjams. Teismas pažymi ir tai, kad užgaulaus pobūdžio įžeidimai buvo paskleisti apie penkis teisėjus. Aptartos, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad K. K. veikos pavojingumas, leidžia jo atžvilgiu taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.

Aptarti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad K. K. prokuroro kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. parengė (kompiuterinės technikos pagalba surašė) kaltinime nurodytus – teisėjus J. I., N. V., M. R., P. K., R. P. žeminančius – raštus, juos tiesiogiai arba paštu pateikė kaltinime nurodytoms valstybinėms institucijoms, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus J. I., N. V., M. R., P. K., R. P. dėl jų veiklos. Tokie K. K. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta K. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkiančių aplinkybių. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nors kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad ir ateityje ketina rašyti žeminančius, užgaulaus pobūdžio raštus, t. y. daryti analogiškas nusikalstamas veikas, dėl savo veiksmų nesigaili. Kaltinime nurodytų raštų lingvistinė analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis didžiuojasi savo elgesiu, mano, kad yra nebaudžiamas, tyčiojasi iš konstitucinės Lietuvos Respublikos santvarkos, valstybės vardu paskelbtų procesinių sprendimų. Nusikalstamos veikos sistemiškumas, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pažado ateityje daryti analogiškas veikas davimas, rodo jo nenorą taisytis bei siekį paminti kitų visuomenės narių interesus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji M. R. ir P. K. pareiškė civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, kuriais prašo iš kaltinamojo priteisti po 10 000 eurų (t. II, b. l. 81-82; 78-79).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems garbės ir orumo pažeminimą priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 144 eurų iki 2896 eurų vienam nukentėjusiam asmeniui (kasacinės nutartys 3K-3-831/2003; 3K-3-113/2007; 3K-3-394/2008; 3K-3-538/2010; 3K-3-97/2011; 3K-3-81/2013; e3K-3-394-684/2016). Tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms E. Ž. T. K. teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. K. užgauliai žeminančius raštus apie nukentėjusiuosius paskleidė veikdamas tiesiogine tyčia, džiaugėsi, kad jam pavyko įžeisti teisėjus. Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas pažymi, kad nukentėjusieji M. R. ir P. K. buvo pažeminti teisėjams itin skaudžiais žodžiais – juos išvadinant bailiais nusikaltėliais. Kartu teismas pažymi, kad užgauli ir žeminanti informacija buvo paskleista apie viešus asmenis, ši informacija nebuvo paskleista per masines informavimo priemones. Priteistinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi ir sunki kaltinamojo turtinė padėtis, jo atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų moralinei nuoskaudai dėl jų atžvilgiu raštu paskleistų teiginių, teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 500 Eur, kiekvienam iš nukentėjusiųjų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje ir kirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Nukentėjusiųjų M. R. ir P. K. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. K. M. R. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. K. P. K. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.