Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 232 str, 232 str., 232 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. kaltinamas tuo, kad raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos o būtent:

jis 2013m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pateikė 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą (reg. Nr. 5.6-5135) padėti įgyvendinti nekaltumo prezumpcijos principo veikimą bei tokį pat prašymą pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei L. G., Lietuvos teismų administracijai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Naujienų agentūrai BNS, kur rašo , jog „mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str.

K. K. kaltinamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pateikė 2013 m. gruodžio 11 d. pareiškimą( reg. Nr. 5.6-5457) dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų adresuotą Generaliniam, prokurorui D. V., kuriame rašo, jog „Lietuvos teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str.

K. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. sausio 3 d., Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, esančiame Vilniuje, Rinktinės g. 5A, Vilniuje, pateikė 2013 m. gruodžio 30 d. skundo ( reg. Nr. 5.6-13) dėl nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų nevykdymo papildymą, kuriame nurodo, jog „teiginys, kad teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai yra būtent sąmoningas ir atsakingas teiginys“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str.

Apklaustas kaltinamuoju K. K. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino. Nurodė, kad pagal pareikštą kaltinimą jis nesupranta, kuo pasireiškia užgaulumas ir pažeminimas. Sutinka, kad užgauliojo, bet nežemino. Jam pareikšti kaltinimai dėl to, kad 2013 metais pateikė tris raštus atitinkamoms institucijoms ir tuose raštuose jis lygtai įžūliai pažemino Lietuvos Respublikos teismus ir teisėjus. Dėl pareikštų kaltinimų yra nekaltas, tuos užgaulius raštus parašė dėl būtinosios ginties. Nes padarė niekinį veiksmą, pervažiavo vienos vėžės geležinkelio pervažą, nepalaukęs 3 sekundžių, kol išsijungė beprasmiškai mirksėjęs šviesoforo signalas. Ir nuo to karto visą laiką aiškina, kad nieko praktiškai nepadarė, tačiau jam dėl to atėmė teisę vairuoti. Visose instancijose, tiek policijoje, tiek apylinkės teisme aiškino, kad neturėjo jokio motyvo nusižengti, įvažiavo išvis į tuščią erdvę. Jokio objekto nebuvo. Pagal visas taisykles praleido traukinį ir nepalaukė 3 sekundžių, kol išsijungė šviesoforas. Ir už tai sumokėjo baudą ir dar atėmė teisę vairuoti. Visas tas procesas vyksta iki šiol. O šią baudžiamąją bylą sau specialiai išsiprovokavo, nes per tuos 5 metus pastoviai reikalauja pateikti jo kaltės įrodymus dėl ko iš jo atimta teisė vairuoti. Ir iki šiol niekas jam nepateikė to teisinio pagrindo ir kaltės įrodymų, kodėl valstybė atėmė iš jo teisę vairuoti. Todėl nusprendė išsiprovokuoti sau baudžiamąją bylą, kad priversti paaiškinti teisėjus arba prokurorus, kad priversti pateikti kaltės įrodymus, dėl ko jis nebeturi teisės vairuoti.

Dar atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad taip nusprendė padaryti, kai gavo galutinę ir nebeskundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį. Buvo apskundęs visų prokuratūros grandžių veiksmus nuo apylinkės prokuroro iki generalinio prokuroro. Atsakymuose buvo parašyta, kad jam išaiškinta visa faktinė ir teisinė situacija ir jis kaip ir beprasmiškai reikalauja teisingumo. Tada apskundė prokuratūros veiksmus teismui ir Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė galutinę nutartį, kurioje patvirtino, kad prokuratūra jo atžvilgiu yra atlikusi teisingus veiksmus. Nors kelis kartus vertino bylos medžiagą, jam vis tiek nepateikė kaltės įrodymų, nors jie turėtų būti bylos medžiagoje. Nuo 2011 metų vyksta procesai. Su kitom bylom, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jis yra susipažinęs. Kiekvieną apylinkės teismo nutartį skųsdavo apygardos teismui, o apygardos teismo nutartis skundė Aukščiausiajam teismui.

Kaltinamajame akte nurodomi trys raštai. Jis kreipėsi į Prezidentę, į Seimo pirmininkę, į Vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, prašymas buvo padėti įgyvendinti nekaltumo prezumpcijos principo veikimą. Kiek kreipėsi į prokuratūrą ir teismus niekas nenurodė jo kaltės, todėl kreipėsi į aukštesnes instancijas – LR Prezidentūrą, LR Seimą. Seimo pirmininkė jo kreipimąsi perdavė LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tai buvo vienintelė reakcija. Prezidentūros atstovė parašė, kad į įžeidžiančius raštus Prezidentūra neatsakinėja. Tuos raštus, kurie nurodyti kaltinime, rašė namuose. Dėl frazių, kurios nurodomos kaltinime, tai tos frazės buvo nurodytos raštuose. Buvo ką tik pasibaigusi istorija su V. U., kur pastarasis pareiškė oro uoste, kad teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai. G. K. iš karto padavė pareiškimą LR Generalinei prokuratūrai, kad V. U. įžeidė teismą ir teisėjus. Todėl ir jis raštuose parašė tokią analogišką frazę, nes norėjo, kad jam būtų iškelta baudžiamoji byla.

Buvo pateikęs prašymą remiantis Europos žmogaus teisių teismu, Konvencijos nuostata, kad kiekvienas asmuo turi garantiją teisme lygomis teisėmis apklausti kaltinimo liudytojus. O tie policijos pareigūnai, kurie jam apiformino teisių atėmimą, jokiame teisme nebuvo pasisakę. Nors prašė Tauragės apylinkės teisme iškviesti pareigūnus, surašiusius protokolą, liudyti, tačiau teisme jie nėra pasisakę. Todėl remiantis Konvencija pareikalavo, kad prokuratūra apklaustų jo kaltinimo liudytojus. Tačiau Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras atsisakė, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras pasakė, kad Konvencija gina žmogaus teises tik baudžiamajame procese, o administraciniame procese jis negali šita Konvencija vadovautis. Jis suprato, kad turi pats sau išsiprovokuoti baudžiamąjį procesą, kad galėtų pasinaudoti Konvencijos jam suteikta garantija. Pagalvojo, kokiu pretekstu išsiprovokuoti sau baudžiamąją bylą ir nusprendė, kad išvadins teisėjus nusikaltėliais ir bailiais, kaip V. U., kad jam būtų garantuotai iškeltas baudžiamasis procesas. Jis yra nekaltas. Visus raštus rašė tuo tikslu, kad jam kuo greičiau iškeltų baudžiamąją bylą.

Jis pripažįsta, kad sąmoningai užgauliojo, jis nusprendė įžeidinėti kiekvieną teisėją, kuris pasisakys jo byloje. Raštuose minimi „mūsų šalies teisėjai“ – tai visi teisėjai, kurie pasisakė jo byloje. Tą visą sąrašą jis yra pateikęs paskutiniame pareiškime, ten jis visus yra įvardinęs.

Jis neteisingai buvo nubaustas išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. ATPK straipsnį, pagal kurį nubaustas, prisimena. Tame straipsnyje nėra jokių išlygų, kad pervažą galima pervažiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau jis padarė formalų kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punktą. Kai atvažiavo prie pervažos, matė, kad dega šviesoforas, matė atvažiuojantį traukinį. Ta geležinkelį buvo pervažiavęs daugybę kartų. Sustojo prie Stop linijos, išjungė variklį ir laukė, kol pravažiuos sąstatas. Po kiek laiko už jo sustojo policijos ekipažas. Tačiau buvo tamsu ir jis nematė, kad policija. Pravažiavo traukinys, nebeliko tos taisyklės prasmės, ir jis užvedė variklį ir pervažiavo geležinkelį. Sutinka, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ne kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas turi būti pripažįstamas administraciniu teisės pažeidimu. Reikia vadovautis ATPK 284 str. Vien niekinis faktas, kad dar mirktelėjo 3 sekundes šviesoforas, o jis pervažiavo geležinkelį, neturi jokio įvykio ir ATP sudėties. Policijos pareigūnai stovėjo už jo automobilio ir viską matė. Sutinka, kad padarė KET pažeidimą, tačiau taisyklė sukurta tam, kad užtikrintų eismo saugumą važiuojant per geležinkelio pervažą, jis tos taisyklės prasmės nepažeidė, tik formalumą pažeidė, nepalaukė 3 sekundžių, kol išsijungs šviesoforas. Nes traukinys pravažiavo, o šviesoforas mirksi ir nėra jokios sąsajos su saugumu. Todėl faktiškai jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Jis pripažįsta, kad tyčia sąmoningai įžeidinėjęs teisėjus ir teismą. Ir viešumo požymį pagal LR BK 232 str. pripažįsta. Pripažįsta savo kaltę įžeidinėjęs teisėjus, tačiau nežemino teismų, po tų procesų jų negerbia. Savo pareiškimais jis nenorėjo atkreipti dėmesio į sprendimus jo administracinėje byloje, o tik konstatavo faktą, kad šitas teisėjas, kuris priėmė vienokį ar kitokį sprendimą jo byloje yra nusikaltėlis ir bailys. „Nusikaltėlis ir bailys“ todėl, kad visa esmė tame, kokia yra galutinė ir nebeskundžiama teismo nutartis dėl tos geležinkelio pervažos. Šitą nutartį priėmė Klaipėdos apygardos teismo teisėjas R. P.. Ta nutartis akivaizdžiai neteisėta. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama. Ši nutartis jį papiktino ir skundė šią nutartį Aukščiausiajam Teismui tris kartus. Tačiau atmetė jo prašymus nagrinėti teisme. Tada skundė Generalinei prokuratūrai.

Parašė, kad teisėjai nusikaltėliai ir bailiai, remiantis V. U. atveju, todėl, kad V. U. taip pasakė. O kai V. U. taip pasakė, dėl jo iškart į Generalinę prokuratūrą kreiptasi, galvojo, kad ir jam taip bus, t.y. iškelta baudžiamoji byla. Todėl pavartojo analogišką frazę ir svarbiausia buvo, kad būtų iškelta baudžiamoji byla. Šioje byloje įrodinės, kad yra nekaltas, nes nusikaltimą padarė dėl būtinosios ginties. O būtinoji gintis yra tada, kai asmuo teisėtomis priemonėmis negali pasiekti teisėto rezultato. Ir norint apsaugoti savo ar kitas vertybes jis gali padaryti nusikalstamą veiką.

Apklausta specialiste A. G., Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, teisme parodė, kad Lietuvių kalbos institutui tyrimui buvo pateikta medžiaga - frazė „ mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“. Buvo prašoma pateikti išvadą dėl šio pasakymo, nustatyti ar pasakymas yra įžeidžiančio pobūdžio. Peržiūrėjus turimuose žodynuose žodžių „nusikaltėliai“ ir „bailiai“ reikšmes, taip pat turint omenyje visą tą kontekstą bylos, kiek jie gavo ištraukų iš paminėtų frazių, kad greta „bailys“ ir „nusikaltėlis“ dar buvo minima, kad teisėjai vadinami „iškrypusiais suskiais“, „nusikaltėlių gaujos vadais“ ir „ nuo korumpuotumo apakusiomis personomis“ ir panašiai, tai visame tame kontekste „bailys“ ir „nusikaltėlis“ įgauna menkinamąją reikšmę ir manytina, kad ši frazė yra įžeidžiančio pobūdžio. Ypač jei turėtų omenyje, kad ta fraze pasakyta informacija būtų neteisinga. Jeigu teisėjai nėra „nusikaltėliai“ ir „bailiai“, o juos kaltinamasis taip vadina, tai vadinasi jisai juos įžeidžia.

Lietuvių kalbos specialistams išvadai pateikti buvo pateiktas raštas, viso teksto ji nematė, o tik atskiras frazes, kurios jos jau buvo paminėtos. „Gaujos vadai“, „apakę personos nuo korumpuotumo“, ir konkrečiai buvo klausiama tik dėl tos vienos frazės, t.y. kad „teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“, o viso ištisinio teksto pateikta nebuvo. Teikiant specialisto išvadą raštų : 2013-11-25, 2013-12-13, 2014-01-03, kurie nurodomi pareikštame kaltinime, ji nematė, jų neskaitė, nes specialistams buvo atsiųstas ne ištisinis tekstas. Tik atskirus teksto gabaliukus matė, atskirus žodžių junginius. Iš to vertino ir darė išvadą, atsakė į klausimą. Ištisinio teksto pateikta nebuvo. Jeigu būtų pateikta ne ištraukos, o visi raštai, ar tai turėtų įtakos išvados davimui sunku pasakyti, nes reikėtų matyti visą tekstą. Taip kategoriškai, nemačius visumos, negalima teigti. Bet jau vien iš tų atkarpų tokia tendencija – menkinamoji, niekinamoji vis tiek ryškėja. Tai iš to tokia išvada išplaukia.

Lietuvių kalbos instituto išvadoje (b.l.136-137,2t.) nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta frazė “mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“ ir pateikta išvada, jog turint omenyje rašte paminėtus kaltinamojo pasakymus, nagrinėjama frazė “mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“ yra įžeidžiančio pobūdžio. Ji žemina teisėjus, menkina ir niekina jų atliekamą darbą.

Apklaustas teisme liudytoju R. P., Klaipėdos apygardos teismo teisėjas, paaiškino, kad pamena, jog nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, kurioje K. K. buvo nubaustas už tai, kad pervažiavo per geležinkelį degant raudonai šviesai. Nagrinėjo K. K. apeliacinį skundą, skunde jisai kaltės neneigė, prašė, kad būtų taikomas LR ATPK 30¹ straipsnis. Apeliacinis skundas buvo atmestas. Dėl rašytų K. K. pareiškimų jam jokių pretenzijų neturi, Žodžiai „bailus nusiklatėlis“ jo neįsižeidė, tai žmogaus tokia nuomonė.

2013-12-11 K. K. pareiškime dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų, adresuotame Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui D. V. teigiama, kad „<...> patvirtinu LR Seimo nario V. U. teiginį, kad Lietuvos teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai<...>“(b.l.1-2,1t.) Šis raštas Generalinėje prokuratūroje gautas 2013-12-13, reg.Nr. 5.6 -5457.

2013-11-21 K. K. prašyme padėti įgyvendinti nekaltumo prezumpcijos principo veikimą, adresuotame Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei L. G., Lietuvos teismų administracijai, Lietuvos generalinei prokuratūrai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Naujienų agentūrai BNS teigiama, kad „<...> Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkui oficialiai patvirtinu, kad mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai<...>“. Šis raštas Generalinėje prokuratūroje gautas 2013-11-25, reg.Nr. 5.6 -5135).(b.l.5-6,1t.)

Bylos duomenimis 2015-02-25 buvo siųstas paklausimas naujienų agentūrai BNS, ar jie gavo 2013 m. lapkričio mėnesį K. K. raštą(b.l.138,2t.) ir pateiktas atsakymas(b.l.139-140,2t.), kad agentūra nebeturi 2013 m. el.laiškų archyvo ir negali patvirtinti, ar yra gavusi tokį p. K. laišką.

2015-09-22 teiktas analogiškas paklausimas LR Seimo kanceliarijai(b.l.111-112,2t.), atsakymo byloje nėra.

Byloje duomenų, kad šis raštas buvo gautas kitose rašte nurodomose institucijose nėra.

2013-12-30 K. K. skundo dėl nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų nevykdymo ( reg. Nr. 5.6-5457) papildyme, adresuotame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui teigiama, kad „<...>pakartotinai pareiškiu, jog mano teiginys, kad teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai yra būtent sąmoningas ir atsakingas teiginys<...>“. Šis raštas Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-01-03, reg.Nr. 5.6 -13).(b.l.11,1t.).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad K. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.

BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo(kasacinė nutartis 2K-476/2014).

K. K. kaltinamas pagal BK 232 str. (trys veikos), kad pateikdamas raštus Generalinei prokuratūrai ir juose nurodydamas: „mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“, „Lietuvos teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“ bei „teiginys, kad teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai yra būtent sąmoningas ir atsakingas teiginys“, šiais teiginiais užgauliai pažeminęs teisingumą vykdantį teismą.

Išklausęs kaltinamojo K. K. parodymų, teisme apklaustos specialistės A. G. paaiškinimų, liudytojo R. P. parodymų, ištyręs rašytinę bylos medžiagą teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodyti K. K. išsakyti žodžiai turi įžeidimo, menkinimo ir niekinimo požymių teisėjų atžvilgiu, tačiau minėti žodžiai negali būti vertinami kaip pakankami kilti baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 232 straipsnį, atsižvelgiant į kaltinimo formuluotę.

Visų pirma spręstina, kad kaltinime nurodyti teiginiai suformuluoti bendrąja prasme, o ne apie konkrečius teisėjus ar teismą ( ar visą teismų sistemą). Šie teiginiai kalinime nėra susieti su konkretaus teismo ar teisėjo veikla. O nekonkretaus kaltinimo kaip žinia būti negali. Apklaustas teisme K. K. teigė, kad šiais raštais norėjęs sąmoningai įžeidinėti tik tuos teisėjus, kurie yra pasisakę jo bylose. Kaip matyti iš kaltinime nurodomų raštų, esančių byloje, turinio, K. K. nekorektiškai pasisako apie konkrečius teisėjus, tačiau dėl neaiškių priežasčių kaip užgauliai žeminantys jam buvo inkriminuoti tik kaltinime nurodyti žodžiai. Svarbu ir tai, kad teismas bylą nagrinėja pateikto kaltinimo ribose, nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 str.).

Pažymėtina, kad 2014-09-30 nutartimi grąžinant bylą prokurorei nutartyje buvo nurodyta, kad pareikštas K. K. kaltinimas nėra konkretus, nėra susietas su teisėju ar teismu dėl jų veiklos. Tačiau šioje dalyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nebuvo pašalinti.

Teismų praktikoje kaltinimas pagal BK 232 str. siejamas su konkrečia teismo ar teisėjo veikla(kasacinės nutartys 2K-468/2010; 2K-571/2012; 2K-190/2014 )

Iš žodžių: „mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“, „Lietuvos teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“ bei „teiginys, kad teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai yra būtent sąmoningas ir atsakingas teiginys“, negalima daryti kategoriškos išvados, kad K. K. kalba būtent apie konkrečius teisėjus ar teismą dėl jų veiklos.

Antra, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti, kad veika, kuria kaltinamas asmuo, yra pavojinga. Sprendžiant apie K. K. veikos pavojingumą teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju raštuose nurodoma informacija pasiekė kaip nustatyta teisme tik vieną adresatą – LR Generalinę prokuratūrą. Byloje duomenų, kad K. K. raštai būtų pasiekę kitas kaltinime minimas institucijas, nėra. Be to, duomenų, kad šie teiginiai pasklido į visuomenę, taip pat nėra, ir jie nesukėlė rimtų žalingų pasekmių( neigiamų atgarsių apie teisėjus minimus raštuose).

Apklaustas liudytoju teisėjas R. P. nurodė, kad dėl K. K. veiksmų jis neįsižeidė. Taikant BK 232 str. paties teisėjo ar teismo, kuris buvo užgauliai pažemintas, vertinimas įtakos neturi. Taikomo straipsnio saugoma vertybė yra teismų ir teisėjų garbė, orumas, juo siekiama ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Šią vertybę ginti nėra privataus asmens – teisėjo, interesas, o valstybės interesas ginti teisingumą vykdančią instituciją. Veikos pavojingumo kontekste visgi atsižvelgtina, jog teisėjas R. P. nukentėjusiuoju byloje pripažintas nebuvo, o ir kaltinime nenurodoma, kad K. K. būtų užgauliai pažeminęs būtent šį teisėją dėl jo veiklos.

Vertinant veikos pavojingumą pasisakytina ir dėl inkriminuojamų nusikaltimų motyvų bei tikslų. Nustatyta, kad kaltinime minimus raštus K. K. rašė dėl jo įsitikinimu įvykusio neteisingo proceso ir priimtų teismo sprendimų ir tik tikslu kaip jis pats nurodė „išsiprovokuoti“ sau bylą, kad turėtų galimybę apklausti kaltinimo liudytojus tose jau išnagrinėtose bylose, priversti pateikti jo kaltės įrodymus. Toks kaltinamojo suvokimas rodo, kad jo veiksmai nebuvo aiškiai nukreipti į įstatymo saugomų vertybių pažeidimą.

Darytina išvada, kad kaltinime nurodyti teiginiai: „mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“, „Lietuvos teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“ bei „teiginys, kad teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai yra būtent sąmoningas ir atsakingas teiginys“, pagal savo pavojingumo laipsnį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Trečia, K. K. raštų turinio atskiras frazes įvertino specialistė, kuri nurodė, kad frazė “mūsų šalies teisėjai yra nusikaltėliai ir bailiai“ yra menkinamojo, niekinamojo pobūdžio, ji įžeidžia teisėjus. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiu specialistės paaiškinimu, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti pagal LR BK 232 str. būtina nustatyti, kad teismas ar teisėjas buvo užgauliai pažeminti būtent dėl jų veiklos. O ši aplinkybė K. K. pareikštame kaltinime nėra inkriminuota.

Teisme ištirtais įrodymais nenustačius, kad teisėjas ar teismas buvo užgauliai pažemintas dėl savo veiklos vykdant teisingumą, asmeniui, kaltinamam padarius tokią veiką, BK 232 straipsnis negali būti taikomas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 232 str., 232 str., 232 str., išteisinamas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių(BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str,. 5 d. 1 p.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 5 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti K. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 232 str, 232 str., 232 str., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių(BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str,. 5 d. 1 p.)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuorašas tikras.

2016 m. kovo 15 d.