Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-15 · Civilinė byla Nr. e2-1866-450/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
e2-1866-450/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01408-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Asta Radzevičienė (pirm.), Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Balttruboprovodstroj
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Ieškovas
VSDFV Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1866-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01408-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balttruboprovodstroj“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Balttruboprovodstroj“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. M.. 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 35 207,52 Eur sumai, patikslintas 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. spalio 13 d. nutartimis; 2016 m. birželio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja J. R. 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 2 886,74 Eur finansinį reikalavimą. Paaiškino, kad ji buvusi bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Balttruboprovodstroj“ darbuotoja, tačiau negavo jokių pranešimų apie bankroto bylos iškėlimą, finansinio reikalavimo pateikimą, nebuvo išaiškintos bendrovės bankroto priežastys ir terminai, per kuriuos galima pateikti finansinį reikalavimą. Sužinojusi apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, 2020 m. rugpjūčio 20 d. bankroto administratoriui išsiuntė prašymą pateikti informaciją dėl jai susidariusios skolos išmokėjimo, tačiau atsakymo negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. R. prašymo patvirtinti kreditorės 2 886,74 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto byloje.

4. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja įmonėje užėmė vyriausiosios finansininkės pareigas, teismas sprendė, jog apie bankroto procedūras pareiškėja galėjo ir turėjo žinoti, be to, galėjo domėtis bendrovės padėtimi bei kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą anksčiau.

5. Pareiškėja turėjo būti suinteresuota, kad jos interesai įmonės bankroto procese nebūtų pažeisti, todėl jos procesinį elgesį vertino kaip neatitinkantį rūpestingo bei sąžiningo asmens kriterijų, bei nesuderinamą su efektyviu ir operatyviu bankroto procesu.

6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai beveik penkis metus praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Kadangi ji nesielgė rūpestingai ir apdairiai, todėl turi prisiimti dėl tokio elgesio atsiradusius padarinius. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl egzistavusių kliūčių (objektyvių priežasčių) finansiniam reikalavimui pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Šalies argumentai

7. Teismas vertino, kad pareiškėja, būdama pasyvi įgyvendinant savo teises, pati nevykdydama įrodinėjimo pareigos, pareiškime nepagrįstai nurodo, kad bankroto administratorius netinkamai atliko savo pareigas bankroto procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8. Pareiškėja J. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Iškėlus bankroto byla, bendrovės vadovas V. B. perdavė bankroto administratoriui turimus bendrovės dokumentus, kartu buvo perduotas ir preliminarus kreditorių sąrašas, kuriame nurodyti bendrovės darbuotojai, kuriems bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovė buvo skolinga, tačiau administratorius nevykdė pareigos šį sąrašą sutikrinti su įmonės dokumentais ir teikti teismui tvirtinti. Bankroto administratorius ne tik nesikreipė į teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, bet ir nesikreipė dėl darbuotojams priklausančių išmokų gavimo į Garantinį fondą.

8.2. Bankroto administratorius turi visus duomenis, kurie patvirtina faktą, kad BUAB „Balttruboprovodstroj“ su darbuotojais neatsiskaitė.

8.3. Administratorius teigdamas, kad pareiškėją informavo apie teisę pateikti finansinį reikalavimą, pateikė pranešimą bendrovės vadovui apie reikalavimą perduoti bendrovės dokumentus, tačiau tai niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog informavo visus darbuotojus, taip pat ir pareiškėją, apie galimybę pateikti finansinius reikalavimus. Be to, darbuotojų finansiniai reikalavimai yra traukiami į kreditorių sąrašą be atskiro darbuotojo prašymo.

8.4. Pareiškėja yra vyresnio amžiaus, neturi teisių žinių, nėra bankroto teisės specialistė, todėl iš administratoriaus negavus nurodymo, kad turi teisę pateikti finansinį reikalavimą bankroto byloje iki nustatyto termino, nesuvokė finansinio reikalavimo nepateikimo padarinių. Praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti gali būti atnaujinamas.

8.5. Pirmosios instancijos teismas netyrė byloje pateiktų įrodymų abejonėms dėl darbo užmokesčio išmokėjimo pašalinti, neišreikalavo papildomų duomenų iš administratoriaus.

Atsiliepimas

9. Kreditorė Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad VĮ Turto bankui nežinomos aplinkybės paneigiančios ar patvirtinančios pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, todėl prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

10. BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškėjos prašymo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Administratoriui buvo perduota tik dalis bendrovės dokumentų, tarp kurių ir preliminarus kreditorių sąrašas, kuris nebuvo pasirašytas įmonės vadovo. Nebuvo perduoti duomenys, patvirtinantys kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą.

10.2. Nesant kreditorių finansinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų, administratorius bandė šių duomenų ieškoti banko išrašuose, tačiau, kaip matyti banko sąskaitų, jau nuo 2013 m. birželio 19 d. piniginių lėšų nebuvo, todėl nesant rašytinių duomenų, kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo pateikti teismui tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjos J. R. prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir nepatvirtino 2 886,74 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto byloje. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

14. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto procesas ir įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., be to, ši procedūra patenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto byloje sprendė vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto administratorius kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: DNB banko išrašus; 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. 35-15-8/1 ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat ir VĮ Registrų centro, todėl nėra pagrindo priimti atsakovės teikiamo VĮ Registrų centro išrašo.

18. Dėl kitų atsakovės teikiamų dokumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad elektroninėje byloje kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, jie gali būti reikšmingi klausimo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl nauji duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais rašytiniais įrodymais byloje.

Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo

19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi UAB „Balttruboprovodstroj“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas R. M.. Šia nutartimi, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, atsakovės kreditoriams nustatytas ne ilgesnis kaip 45 dienų laikotarpis, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pavesta įmonės administratoriui po termino pabaigos per vieną mėnesį pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 24 d., todėl terminas finansiniams reikalavimas pareikšti bankroto byloje suėjo 2015 m. spalio 8 d. (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, CPK 73 straipsnio 3 dalis).

20. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 35 207,52 Eur sumai, šis sąrašas patikslintas teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. spalio 13 d. nutartimis. 2016 m. birželio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą su 2020 m. spalio 2 d. prašymu patvirtinti jos 2 886,74 Eur finansinį reikalavimą, t. y. prašymą pateikė žymiai praleidusi teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatytą terminą. Termino praleidimo faktą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

21. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis ĮBĮ nereglamentuoja, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarbą, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neneigia bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji žinojo apie atsakovės bankroto procesą, tačiau teigia, kad nebuvo informuota apie galimybę pateikti finansinį reikalavimą. Byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 35-15-8/01, kuriuo buvusiam bendrovės vadovui įteiktas bankroto administratoriaus pranešimas ir teismo nutartis, dėl bankroto bylos UAB „Balttruboprovodstroj“ įsiteisėjimo, bei reikalavimas, kad iki 2015 m. rugsėjo 8 d. įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kadangi pareiškėja įmonėje užėmė vyriausiosios finansininkės pareigas, todėl įmonėje vykstantys procesai, įvertinus ir aplinkybę, kad turto ir dokumentų perdavimo parengimo procese tikėtina dalyvavo ir vyriausioji finansininkė, todėl jai buvo / turėjo būti žinomas faktas ne tik dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir teisė per nustatytus terminus pateikti finansini reikalavimą.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad nors pareiškėja žinojo apie bankroto procesą, tačiau į bankroto administratorių pateikti duomenis, kaip pati nurodė, kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. beveik po 5 metų nuo nustatyto termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti pabaigos. Duomenų, kad pareiškėja bankroto administratoriui prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą būtų teikusi anksčiau, byloje nėra. Teismui prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktas tik 2020 m. spalio 2 d.

25. Taigi, pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė žymiai praleidusi (beveik penkerius metus) tokio prašymo padavimo terminą, nors apie bankroto procesą žinojo. Apeliantė iš esmės nenurodė termino praleidimo priežasčių bei nepagrindė, kodėl, daugiau nei penkerius metus, delsė kreiptis į teismą. Šių nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo perduotus bendrovės dokumentus, taip pat ir preliminarų kreditorių sąrašą, kuriame buvo nurodyti darbuotojai, su kuriais bendrovė nebuvo atsiskaičiusi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą praleido dėl svarbių priežasčių. Juo labiau, kad, kaip pažymėjo bendrovės administratorius, jam buvo perduota tik dalis bendrovės dokumentų, taip pat ir preliminarus kreditorių sąrašas, kuris nebuvo pasirašytas įmonės vadovo, bei iš viso nepateikti duomenys, patvirtinantys kreditorių sąraše nurodytų asmenų finansinių reikalavimų pagrįstumą.

26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai beveik penkerius metus praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti; konstatuojant, kad pareiškėja šioje situacijoje nesielgė rūpestingai ir apdairiai, todėl turi prisiimti dėl tokio savo elgesio atsiradusius padarinius. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad termino praleidimo priežasčių pati pareiškėja iš esmės nenurodė, vadinasi šio termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl pareiškėjos vyresnio amžiaus neatitinka tikrovės, nes pareiškėjai šiuo metu yra (duomenys neskelbiami) m., o teisininko ar bankroto specialisto kvalifikacijos turėjimas šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra savarankiškas pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

27. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo ir nepatvirtino finansinio reikalavimo 2 886,74 Eur sumai BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto byloje, argumentuodama tuo, kad bankroto administratoriui R. M. po bankroto bylos iškėlimo buvo perduoti turimi bendrovės dokumentai, taip pat ir preliminarus kreditorių sąrašas, kuriame nurodyti bendrovės darbuotojai, kuriems bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovė buvo skolinga, tačiau administratorius nevykdė pareigos šį sąrašą sutikrinti su įmonės dokumentais ir teikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą bei finansinius reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjos pozicija.

28. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodytas ir pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumas iš esmės. Pareiškėja prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

30. Nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

31. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėja nurodo, kad visais bendrovės dokumentais disponuoja bankroto administratorius, byloje nėra duomenų, kad ji bandė gauti atitinkamus dokumentus, reikalingus jos prašymui pagrįsti, ir kad tokie dokumentai jai nebuvo pateikti; kita vertus, bankroto administratorius patvirtino, kad jam buvo perduota tik dalis bendrovės dokumentų, kurių nepakako įsitikinimui, ar neatsiskaityta su buvusiais bendrovės darbuotojais iki bankroto bylos iškėlimo, be to, aplinkybė, kad bankrutavusios bendrovės dokumentais disponuoja bankroto administratorius neatleidžia pareiškėjos nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsnis).

32. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo iš esmės aktyvus, neišreikalavo įrodymų, pagrindžiančių apeliantės teisę į finansinio reikalavimo patvirtinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kai pati iš esmės nepateikia jokių duomenų prašymui pagrįsti, nėra pagrindo nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasDanguolė MartinavičienėAsta Radzevičienė