Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovui, atsakovams S. J., K. J., trečiųjų asmenų AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Nemuno būstas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams S. J., K. J., tretiesiems asmenims AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Nemuno būstas“ dėl žalos atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė regreso tvarka deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu prašo priteisti solidariai iš atsakovų žalą, kurią patyrė sumokėjusi AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsiteisėjusiu 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistą skolą už laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio iki 2008 m. sausio butui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Žalos atlyginimo iš atsakovų ieškovė reikalauja deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, kadangi būtent atsakovai, kurie buvo ieškovei nuosavybės teise priklaususio buto (duomenys neskelbtini), nuomininko šeimos nariai, skolos susidarymo laikotarpiu gyveno bute, privalėjo mokėti visus mokesčius už butą, atsakovai pažeidė teisės aktuose įtvirtintas rūpestingumo pareigas.

Dėl nuomininko šeimos narių atsakomybės

Pažymėtina tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-473/2009 ir kt.).

Atsakovai nurodo, kad mirus jų šeimos nariui J. J. (aplinkybę, kad šis asmuo buvo atsakovų šeimos narys – atsakovės S. J. vyras ir atsakovo K. J. tėvas – pripažino patys atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu) su ieškove Kauno miesto savivaldybe jokių nuomos sutarčių nebuvo sudarę, todėl negali atsakyti už elektros energijos įsiskolinimą.

Akcentuotina tai, kad patys atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog tam tikrą laiką gyveno su J. J. bute (duomenys neskelbtini), bute atsakovai liko gyventi ir 1984 m. spalio 19 d. mirus J. J.. Iš 2009 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymos pagal gyventojų registro 2009 m. liepos 3 d. duomenis matyti, kad atsakovė S. J. 1991 m. lapkričio 29 d., o atsakovas K. J. 1989 m. rugpjūčio 27 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovai bute (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo jau po J. J. mirties 1984 m. spalio 19 d. Vadinasi, patys atsakovai, būdami nuomininko J. J. šeimos nariais, savo veiksmais – gyvenę ir likę toliau po nuomininko mirties gyventi bute (duomenys neskelbtini), bei deklaravę po nuomininko mirties jame savo gyvenamąsias vietas – išreiškė savo valią ir po nuomininko J. J. mirties turėti buto (duomenys neskelbtini), nuomininkų teises ir pareigas.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

Ieškovė regreso tvarka žalą prašo priteisti solidariai iš atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, kadangi atsakovai pažeidė teisės aktuose įtvirtintas rūpestingumo pareigas, atliko neteisėtus veiksmus ir ieškovė atlygino dėl atsakovų kaltės atsiradusią žalą.

Nagrinėjamas ginčas yra kilęs nuomos teisinių santykių kontekste, tačiau, kaip jau buvo minėta, tarp atsakovų ir ieškovės nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas šiuo atveju vertina, kad atsakovų su ieškove nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau atsakovams nuomininkų teisės ir pareigos kilo teisės aktų pagrindu (CK 6.589, 6.584 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju vertintina, ar atsakovams S. J. ir K. J. kyla deliktinė civilinė atsakomybė.

Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir kaltės

Viena esminių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, t. y. įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsakovai S. J. ir K. J. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad negali atsakyti už elektros energijos įsiskolinimą, kadangi laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio iki 2008 m. sausio bute (duomenys neskelbtini), faktiškai negyveno, todėl prašė atleisti juos nuo civilinės atsakomybės.

Vertinant atsakovų veiksmų teisėtumą pažymėtina tai, jog atsakovė S. J. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad išsikeldama iš buto (duomenys neskelbtini), apie tai niekam nepranešė, raktų neatidavė, išvyko paskubomis, paliko bute netgi asmeninius daiktus, tikėjosi dar grįžti ten gyventi. Atsakovas K. J. taip pat nurodė, kad apie savo išvykimą iš buto niekam iš savivaldybės atstovų nepranešė. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovai niekam nepranešė apie savo išvykimą iš savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos, neatidavė gyvenamosios patalpos raktų, nepridavė nustatyta tvarka patalpų.

Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. (3.28) I-5651 ir 2007 m. balandžio 27 d., 2009 m. sausio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo bei 2007 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimų atsakovė S. J. išvykdama iš buto dar paliko ir įsiskolinimus už butui tiektą šilumos energiją AB „Kauno energija“, vandenį ir nukanalizavimą UAB „Kauno vandenys“, buto eksploatavimo paslaugas BSĮ „Namų priežiūra“, kurie ir šiuo metu yra išieškomi iš atsakovės pagal 2007 m. gegužės 30 d., 2009 m. vasario 26 d. bei 2008 m. vasario 1 d. išduotus vykdomuosius dokumentus.

Pažymėtina, jog, kaip matyti iš 2009 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymos pagal gyventojų registro 2009 m. liepos 3 d. duomenis, atsakovė S. J. 1991 m. lapkričio 29 d., o atsakovas K. J. 1989 m. rugpjūčio 27 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. balandžio 22 d. pažymos Nr . 05-14-392 dėl mirties įregistravimo duomenis, nuomininkas J. J. mirė 1984 m. spalio 19 d. Vadinasi, patys atsakovai po nuomininko J. J. mirties liko ir toliau gyventi bute (duomenys neskelbtini), ir netgi deklaravo bute savo gyvenamąją vietą.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (galiojusio atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo metu) 7 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad deklaravimo įstaigai pateikiamoje deklaracijoje turi būti gyvenamosios patalpos savininko ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas asmeniui apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Vadinasi, atsakovai savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo ieškovės sutikimu. Taigi ieškovė turėjo pagrindo manyti, kad atsakovai, deklaravę savo gyvenamąją vietą bute, ir toliau gyvens jame bei išreiškė valią perimti visas nuomininkų teises ir pareigas pagal su jų šeimos nariu J. J. sudarytą nuomos sutartį.

Nors atsakovė S. J. bylos nagrinėjimo teisme metu kvestionavo 2009 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymos duomenis nurodydama, kad nesutampa atsakovės asmens kodas ir galimai duomenys pažymoje yra nurodyti apie kitą asmenį, tačiau pažymėtina tai, kad iš byloje esančios 2010 m. vasario 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato pažymos Nr. 30-84-S-744 matyti, jog atsakovė S. J. 2010 m. vasario 9 d. Migracijos poskyryje pakeitė savo anketinius duomenis iš asmens kodo (duomenys neskelbtini) į asmens kodą (duomenys neskelbtini) Vadinasi, 2009 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymos duomenys yra apie atsakovės S. J. deklaruotą gyvenamąją vietą.

Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė S. J. savo gyvenamosios vietos duomenis Gyventojų registro duomenų bazėje pakeitė tik 2014 m. kovo 10 d., o atsakovas K. J. 2015 m. sausio 2 d. (2017 m. balandžio 13 d. gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis). Taigi atsakovai informaciją apie tai, kad nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė valstybės registruose ir tokiu būdu paskelbė viešai šią informaciją tik atitinkamai 2014 m. ir 2015 m.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 5638 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (su pakeitimais ir papildymais galiojusių skolos susidarymo laikotarpiu) 8 punktą asmenys pakeitę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, per 7 darbo dienas privalėjo nustatyta deklaruoti gyvenamąją vietą.

Taigi apibendrinant aukščiau išdėstytas iš bylos rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad atsakovai, išvykę iš ieškovei Kauno miesto savivaldybei priklaususio buto (duomenys neskelbtini), nepranešė apie savo išvykimą ieškovei, neatidavė buto raktų ir nustatyta tvarka, kaip šio buto faktiniai gyventojai, turintys iš teisės aktų kylančias nuomininkų teises ir pareigas, neperdavė patalpų buto savininkei Kauno miesto savivaldybei. Kaip nurodė atsakovė S. J. – ji iš buto išvyko paskubomis, paliko bute netgi asmeninius daiktus, tikėjosi dar grįžti ten gyventi. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė S. J. dar paliko ir įsiskolinimus butui už šilumos energiją, vandenį, nesumokėtus buto eksploatavimo mokesčius. Atsakovai, pakeitę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka laiku nedeklaravo savo gyvenamosios vietos pakeitimo.

Pažymėtina, jog CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų nustatyta, ar asmuo tinkamai įgyvendino rūpestingumo pareigą, yra taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko bonus pater familias (protingo asmens) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Teismo vertinimu, atsakovų elgesys faktiškai išvykus iš Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklaususio buto ir apie tai visiškai nepranešus savininkei, negrąžinus buto raktų, nepridavus patalpų, palikus įsiskolinimus bute ir nepakeitus laiku gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų viešuose registruose neatitiko bonus pater familias (protingo asmens) elgesio standarto. Rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad atsakovai, pažeidę bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), atliko neteisėtus veiksmus ir savo neveikimu padarė ieškovei žalą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu nepaneigė prezumpcijos dėl jų kaltės pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

Pažymėtina, jog CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6742 sumokėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 3561,82 Eur (12298,24 Lt) sumą pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6146-285/2014. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6146-285/2014 už laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio iki 2008 m. sausio butui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai priteisė 3345,20 Eur (11550,32 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,30 Eur (260,00 Lt) žyminio mokesčio, 7,62 Eur (26,32 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; kt.).

Šiuo atveju konstatuota, kad atsakovai, pažeidę bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), atliko neteisėtus veiksmus ir savo neveikimu padarė ieškovei žalą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), kadangi ieškovė Kauno miesto savivaldybė pagal įsiteisėjusį 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6146-285/2014 atlygino žalą už atsakovus. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kadangi atsakovai bendrais veiksmais padarė žalos ieškovei, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės atstovė ginčijo Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. sprendimu priteistos skolos už elektros energiją dydį, nurodė, kad dydis yra nepagrįstai didelis, skola yra apskaičiuota tokio dydžio kaip už 11-12 butų vartotą elektros energiją.

Akcentuotina tai, kad skola, kurią žalos atlyginimo regreso teise pagrindu ieškovė prašo teismo solidariai priteisti iš atsakovų, yra priteista ir jos dydis nustatytas 2014 m. lapkričio 7 d. įsiteisėjusiu ir įvykdytu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6146-285/2014. Pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo pozityvusis res judicata poveikis yra prejudiciniai faktai, t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teismas šiuo atveju vertina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6146-285/2014 yra nustatyti prejudicinę galią turintys faktai dėl skolos už butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio iki 2008 m. sausio mėn. tiektą elektros energiją dydžio, skolos dydis ir jos apskaičiavimo pagrįstumas pakartotinai nenustatinėjami. Minėtu Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistas skolos dydis vertintinas kaip prejudicinis faktas šioje byloje nustatant ieškovės patirtos žalos dydį. Bylos rašytiniai duomenys (2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6742) patvirtina, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė pagal įsiteisėjusį 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6146-285/2014 atlygino 3561,82 Eur dydžio žalą už atsakovus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovės nurodomu pagrindu, jog Kauno apylinkės teismo sprendimu priteista už elektros energiją skola yra per didelė, mažinti iš atsakovų regreso teise priteistinos žalos dydžio nėra teisinio pagrindo.

Tačiau pažymėtina tai, jog CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio mišrios kaltės institutą taikant deliktinę atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo užplombuotas 2008 m. gruodžio mėn., AB „City Service“ atstovams apsilankius prie buto 2009 m. rugpjūčio 5 d. plomba buvo nepažeista, kaimynų teigimu bute niekas negyvena apie 2 metus (Kauno miesto savivaldybės 2009 m. rugsėjo 2 d. aiškinamojo rašto dėl buto Raudondvario pl. 192-105 nuomos sutarties nutraukimo duomenys). Pagal UAB „Nemuno būstas“ pateiktus 2004 m. lapkričio – 2007 m. spalio laiptinių apšvietimo – apyvartos žiniaraščius bute adresu Raudondvario pl. 192-105, Kaune, nurodytas gyventojų skaičius – 0. Vadinasi, ieškovės Kauno miesto savivaldybės buto daugiabučio namo administratoriui UAB „Nemuno būstas“ buvo žinomi duomenys, kad bute (duomenys neskelbtini), skolos už elektros energiją susidarymo laikotarpiu gyventojai negyveno.

Kaip matyti iš bylos duomenų, butas (duomenys neskelbtini), buvo užplombuotas tik 2008 m. gruodžio mėn., o ieškovė su J. J. sudarytą 1981 m. birželio 30 d. gyvenamosios patalpos nuomojimo sutartį nutraukė tik 2009 m. spalio 26 d.

Aukščiau nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė, budama buto savininke, nesidomėjo ir netikrino, ar bute faktiškai gyvena gyventojai, nebendradarbiavo su būsto administratore, kuri, kaip matyti iš laiptinių apšvietimo – apyvartos žiniaraščių, turėjo informaciją apie tai, kad bute nuo 2004 metų lapkričio niekas negyvena. Ieškovė nesiėmė laiku, t. y. beveik 4 metus, priemonių, kad su atsakovais, kaip buto nuomininko šeimos nariais, būtų nutraukti nuomos teisiniai santykiai ir jų atžvilgiu mokesčiai už elektros energiją proporcingai pagal buto plotą nebebūtų skaičiuojami. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, tokie ieškovės veiksmai vertinti kaip prisidėjimas prie žalos atsiradimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, jog pati ieškovė nesielgdama kaip atidi ir rūpestinga savininkė, prisidėjo prie žalos atsiradimo ir jos padidėjimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalaujamą priteisti 3561,82 Eur žalą mažinti per pusę iki 1780,91 Eur, atsižvelgiant į tai, kad teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovai yra vienodai kalti dėl žalos atsiradimo ir jos padidėjimo.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovė S. J. prašė teismo, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senatį, kadangi ieškovės reikalavimas yra dėl periodiškai mokamo mokesčio už sunaudotą elektros energiją.

Pažymėtina tai, kad šioje byloje ieškovės reikalavimai atsakovų atžvilgiu yra pareikšti dėl žalos atlyginimo regreso teise, o ne dėl periodiškai mokamo mokesčio už sunaudotą elektros energiją.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2014 m. gruodžio 23 d. pagal įsiteisėjusį 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6146-285/2014 atlygino žalą už atsakovus. Į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo regreso teise ieškovė kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 16 d. Vadinasi, ieškovė sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nepraleido.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės ieškinį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų

Konstatavus, kad atsakovai turi solidarią piniginę prievolę (piniginės žalos atlyginimą) ieškovei, šios piniginės prievolės ieškovei atsakovai iki šiol nėra įvykdę, konstatuotina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai solidariai privalo mokėti ieškovei procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią grąžinti ieškovei yra praleistas terminas – 1780,91 Eur (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (1780,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleista. Už ieškinio pateikimą ieškovė turėjo sumokėti 80 Eur žyminį mokestį, (3561,82 Eur × 3 proc. × 75 proc. = 80 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismo sprendimu ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies – patenkinta 50 % ieškovės reikalavimų. Atsakovei S. J. 2017 m. rugsėjo 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1796-17070 šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovė yra 100 % yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Atsakovui K. J. valstybės garantuojama teisinė pagalba byloje nebuvo teikiama. Vadinasi, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, dalis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistina iš atsakovo K. J., kuris nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas ((80 Eur × 50 % = 40 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis)). Likusi dalis žyminio mokesčio (40 Eur), atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė S. J. yra atleistos nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Kaip nurodyta aukščiau, atsakovei S. J. šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsakovės pateiktais duomenimis, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl jai teiktos pagalbos sudaro 347,75 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai (347,75 Eur × 50 % = 173,88 Eur), kadangi ieškovė vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, yra atleista tik nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokėjimo, o nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Likusi dalis (173,87 Eur) valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl atsakovei S. J. teiktos antrinės teisinės pagalbos apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovės ir atsakovo K. J. proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (po 50 %) taip pat priteistinos teisme turėtos 13,48 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 6,74 Eur, (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319,

1780,91 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt eurų ir devyniasdešimt vienas euro centas) žalos atlyginimo,

5 (penki) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1780,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį bei 6,74 Eur (šeši eurai ir septyniasdešimt keturi euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistas sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 173,88 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai ir aštuoniasdešimt aštuoni euro centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 6,74 Eur (šeši eurai ir septyniasdešimt keturi euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Grąžinti, įsiteisėjus teismo sprendimui, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams civilinę bylą Nr. 2-6146-285/2014.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.