Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. G., R. P., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją taisyklę atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pažymėtina, kad asmens prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismui nėra privalomas. Be to, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas D. G. nenurodė kokias naujas, jo procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes, galėtų paaiškinti apeliacinės instancijos teismui, taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertintina, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, o apeliantas ir atskirajame skunde, kurie visi vertintini bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad byloje pakanka duomenų tam, jog būtų galima įvertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Kadangi apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo/nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra.

9. Nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos M. B. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Byloje nustatyta, kad, tenkindamas pareiškimą, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog M. B. nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios ir praleistos dėl objektyvių aplinkybių. A. D. G. nesutinka su teismo išvadomis, teigia, kad tai, jog pareiškėja buvo nepilnametė, negali būti pripažinta svarbia termino priimti palikimą praleidimo priežastimi, nes jai nebuvo užkirstas kelias savalaikiai kreiptis į notarą dėl informacijos suteikimo apie palikimo priėmimą ar su pareiškimu dėl paties palikimo priėmimo bei kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, motinai nesikreipus į teismą dėl leidimo palikimui priimti nepilnametei dukrai po tėvo mirties. Be to, teigia, kad teismas neatliko tinkamo įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti minėtai apelianto pozicijai.

11. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis tiesiogiai ar per atstovą, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

12. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai ( pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 ir kt.).

13. Pagal šios nutarties 12 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, turėjo įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjas S. B. mirė 2020 m. birželio 25 d. ir prašymą teismui atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą padavė pirmos eilės įpėdinė M. B., kuri apie tėvo mirtį buvo informuota motinos R. P., 2020 m. rugsėjo 16 d. gavus (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarės pranešimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad minėtu metu pareiškėja buvo nepilnametė, todėl savarankiškai paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo negalėjo, o šiuos veiksmus privalėjo atlikti nepilnametės įstatyminė atstovė R. P. (CK 3.163 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsni 1-2 dalys).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja praleido ir į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi 2020 m. lapkričio 30 d., t. y., praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo termino palikimui priimti pabaigos, nurodydama, kad su tėvu nebendravo, apie jo mirtį sužinojo tik 2020 m. rugsėjo mėn., būdama nepilnamete. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apie atsiradusį palikimą pareiškėjai ir jos motinai tapo žinoma gavus notarės A. Š. pranešimą, t. y., baigiantis įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad, pareiškėjai esant nepilnametei, nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. likęs 9 dienų terminas nepilnametės įstatyminei atstovei R. P. paduoti notarui pareiškimą, gavus teismo leidimą nepilnametei palikimui priimti, buvo pakankamai trumpas.

16. Be to, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindų būtų galima spręsti apie neatsakingą pareiškėjos ar suinteresuoto asmens R. P. elgesį. Priešingai iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos įstatyminė atstovė, sužinojusi apie palikimo fakto atsiradimą, ėmėsi veiksmų t. y., 2020 m. rugsėjo 22 d. nuvyko pas notarę, kreipėsi į advokatą, į savivaldybę dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, bet dėl finansinių galimybių ir teisinių žinių stokos savalaikiai, iki 2020 m. rugsėjo 25 d., negavo palikimo priėmimui reikalingų dokumentų. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo R. P. siekė nepilnametės dukters interesais priimti palikimą laiku ir tinkamai. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog juridiniai klausimai nebuvo sprendžiami arba sprendžiami nedelsiant, pavėluotai, neatmetant ir suinteresuoto asmens R. P. nurodytų tokio elgesio priežasčių – lėšų stygiaus. Be to, net ir tai, kad nepilnametės motina, kaip dukters atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatymuose numatytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturi lemti M. B. neigiamų padarinių – teisės paveldėti turtą praradimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad praleistas terminas palikimui priimti nėra žymus, todėl tai nėra pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai, vertinant termino atnaujinimo galimybę ir civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.

17. Be to, nustatyta, kad sulaukusi pilnametystės pareiškėja kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kad galėtų priimti palikimą po tėvo mirties ir sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas tik 2020 m. spalio 23 d.. Konstatuotina, kad minėti bylos duomenys nereiškia pareiškėjos pasyvumo bei ribojimo teismui pripažinti šias aplinkybes svarbiomis termino palikimui priimti priežastimis.

18. Priešingai nei teigia apeliantas, jo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja žinojo apie palikėjo mirtį, žinojo palikimo priėmimo procedūras, galėjo tinkamai ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, nereiškia pareiškėjos neapdairumo ar nerūpestingumo. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nepranešė nei pareiškėjai, nei suinteresuotam asmeniui apie S. B. mirtį, todėl nepaneigta, jog ne anksčiau kaip 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjai M. B. tapo žinoma apie tėvo mirtį. Be to, pareiškėja su motina kreipėsi į notarę, aiškiai išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, nes 2020 m. rugsėjo 22 d. noterei padavė pareiškimą, kuriuo prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes kreipsis į teismą dėl leidimo gavimo palikimui priimti. Minėti veiksmai tik patvirtina, kad pareiškėja nebuvo pasyvi, tačiau priešingai, aktyviais veiksmais notarei aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusio tėvo S. B. palikimą.

19. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pareiškėjai atnaujino terminą palikimui priimti, nes atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų pareiškėjos interesus. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturi lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nesikreipė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, o tik sulaukusi pilnametystės (2002 m. spalio 13 d.) kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas be svarbių priežasčių.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjos nurodytų termino palikimui priimti priežasčių svarbumo netinkamo įvertinimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

21. (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos nustato, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad į teismo posėdžius, vykstančius žodinio proceso tvarka, kviečiami dalyvaujantys byloje asmenys, išskyrus atvejus, kai kodeksas numato kitaip. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą, o CPK 42 straipsnis įtvirtina byloje dalyvaujančių asmenų teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams.

22. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis numato, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas; šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja prašė teismą pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o suinteresuotas asmuo D. G. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į teismų veiklos apribojimus dėl COVID-19 pandemijos valdymo, teismas darė išvadą, kad įtraukus į bylos nagrinėjimą pareiškėjos motiną bei nustačius terminą atsiliepimui paduoti, nebėra būtinybės skirti žodinio bylos nagrinėjimo, 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant interneto tinklalapyje.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuotam asmeniui D. G. buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į paduotą pareiškėjos pareiškimą ir išdėstyti savo poziciją dėl M. B. prašymo. Dėl paminėto konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo, gavus jo atsiliepimą į pareiškimą, faktiškai buvo išklausytas, todėl dėl šalyje nustatyto karantino dėl COVID-19 ribojimų, teismas, skirdamas bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, iš esmės nepažeidė civilinio proceso įstatymo reikalavimų ir neapribojo suinteresuoto asmens procesinių teisių.

25. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

26. Byloje nustatyta, kad suinteresuoto asmens D. G. ir pareiškėjos M. B. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai yra priešingi ir tai yra pagrindas taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė valstybė, suteikdama pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, priteisė iš suinteresuoto asmens D. G..

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl naikinti ar keiti pagrįstą nutartį nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini), 338 straipsniai).

28. Atmetus suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą, iš jo priteistina 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96, 98, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika`` eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas 5630).