Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent jis:

2016 m. rugsėjo 26 d. apie 17.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1, 00 promilės girtumas, savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniajam patruliui V. K., pastarajam teikiant neatidėliotiną pagalbą asmenims, t. y. jis, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinkinės 5-ojo būrio patrulį V. K., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, po to dešine ranka pastūmė V. K. į kairįjį petį, po ko sudavė 3 kartus delnu pastarajam į krūtinės sritį, V. K. bandant jį sulaikyti, pastarasis dešine ranka stvėrė ir patempė jam už tarnybinės uniformos – šviesą atspindinčios liemenės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, griebė už V. K. tarnybinio ginklo ,,Glock 17“ bandydamas jį ištraukti iš dėklo, V. K. patraukus jo ranką nuo ginklo, antrą kartą sugriebė už tarnybinio ginklo bandydamas jį ištraukti iš dėklo, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir taip pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam – savo tarnybines pareigas ėjusiam Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. K.,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Vilniaus apskrities VPK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. I. 2017-04-08 tarnybiniame pranešime dėl gautų garso įrašų nurodyta, kad 2017-04-07 iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gauti 9 garso įrašai. Perklausus garso įrašus buvo nustatyta, kad pirmuose trijuose (726483, 726486, 726547) buvo skambinta iš telefono numerio 8 665 21373 ir tylėta. Įrašuose (726550, 726549, 72552, 726553, 726558) Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojai aiškinasi dėl skambučių iš telefono numerio 8 665 21373. Nustatyta, kad galimai skambinta iš adreso Aušrinės 8-oji g. 10, Brinkiškės, Dūkštų sen., Vilniaus r. Įraše (726559) girdisi dviejų žmonių balsai, prašoma, kad policijos pareigūnai nuvyktų minėti adresu ir patikrintų ar nereikia pagalbos (T 1, b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, paaiškino, kad buvo nepatenkintas, kad atvyko policijos pareigūnai, savo nepasitenkinimą reiškė policijos pareigūnus, tame tarpe ir V. K., įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, tačiau neigė, kad naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo gynybinė versija nepasitvirtino, ją paneigia byloje surinkti įrodymai.

P. B. kodekso 286 straipsnį atsako tas, kad panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Remiantis teismų praktika, pasipriešinimas Baudžiamojo kodekso 286 straipsnio prasme– tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Iš veikos turinio išplaukia, kad veika gali būti padaroma dviem būdais: fiziniu smurtu ir grasinimu tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015, 2K-435-677/2016). P. A. teismo formuojamą teismų praktiką fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).

Kaip matyt iš nukentėjusiojo V. K. nuoseklių parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu (T 1, b. l. 27, 30-31), tiek teisme, 2016-09-26 apie 16 val., patruliuodamas kartu su U. T., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu Vilniaus r., Brinkiškių k., (duomenys neskelbtini) g. 10 ir patikrinti, ar nereikia pagalbos, kadangi buvo nustatyta, kad iš to adreso visą laiką kažkas skambina pagalbos telefonu ir tyli. Nuvykus minėtu adresu, juos iš tolo pasitiko vyriškis, kuris šaukė „ko čia atvažiavote“. Sklypo teritorijoje buvo kaltinamasis ir jo tėvas J. N.. Kaltinamasis keikė juos necenzūriniais žodžiais, pastarasis buvo labai nepatenkintas, kad jie atvažiavo, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, nereagavo į reikalavimus nusiraminti. Kadangi kaltinamasis nereagavo į reikalavimus nusiraminti ir toliau įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą, V. K. užėjo į kaltinamojo gyvenamosios vietos teritoriją, kad sustabdytų kaltinamojo neteisėtą veikimą, bei surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą. V. K. užėjus į kiemą, kaltinamasis pradėjo jį stumdyti, nemažiau tris kartus sudavė į krūtinės sritį. V. K. įspėjus, kad kaltinamasis bus pristatytas į policijos komisariatą dėl policininko garbės ir orumo įžeidimo, kaltinamasis, vengdamas sulaikymo, pradėjo šalintis link namų, stumdėsi, dešine ranka sugriebė už V. K. uniforminės liemenės bei du kartus bandė ištraukti pareigūno tarnybinį ginklą.

Šiuos V. K. parodymus patvirtina liudytojos U. T. parodymai, kad 2016-09-26 patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. K., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad kažkas visą dieną skambinėja budėtojui ir nieko nekalba, trukdo dirbti. Budėtojas jiems nurodė skambinančio asmens adresą, jie nuvažiavo patikrinti. Nuvykus budėtojo nurodytu adresu, jiems išlipus iš automobilio, prie jų priėjo garsiai šaukdamas A. N. „ko jūs čia atvažiavote“. V. K. A. N. paaiškino, kad visą dieną iš jo telefono numerio buvo skambinama policijos budėtojui, ir paklausė, ar jam reikia pagalbos. A. N. jiems atsakė necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jam pagalbos nereikia. A. N. buvo labai nepatenkintas, kad jie atvažiavo, keikė juos necenzūriniais žodžiais. A. N. neigė, kad jis skambino į policiją. V. K. pro vartus užėjo į A. N. gyvenamosios vietos teritoriją. Jiems einant į namo kiemą, A. N. pradėjo šalintis į namą, V. K., imdamas už kaltinamojo rankos, bandė jį sulaikyti. A. N. priešinosi sulaikomas, stumdė V. K., keikėsi necenzūriniais žodžiais. A. N. bandė grumtis su V. K., griebė už pastarojo tarnybinio ginklo. V. K. iškvietė pastiprinimą. Iš Maišiagalos nuovados atvažiavo policijos ekipažas, kurio vienas iš pareigūnų padėjo sulaikyti A. N.. Sulaikymo metu buvo naudojami koviniai veiksmai. Policijos tarnybinis automobilis buvo pažymėtas įstatymo nustatyta tvarka, V. K. vilkėjo policijos pareigūno uniformą.

Įvertinus ir ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, liudytojo J. N. parodymai vertintini kritiškai, nes juos paneigia kiti įrodymai, o būtent V. K. ir U. T. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai teisme. Liudytojas J. N., sutikęs duoti parodymus apie savo šeimos narį bei būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme parodė, kad jo sūnus A. N. policijos pareigūnų nekeikė necenzūriniais žodžiais bei nenaudojo fizinio smurto V. K. atžvilgiu. Teigė, kad pats V. K. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą bei neleido niekam įeiti į namus. Kaip minėta šiuos liudytojų parodymus paneigia aukščiau aptartį nukentėjusiojo ir liudytojos U. T. parodymai.

Nors kaltinamasis neigia priešinęsis policijos pareigūnui, tačiau jo gynybinę versiją paneigia bylos medžiaga. Iš nukentėjusiojo V. K. ir liudytojos U. T. parodymų matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, A. N. buvo tuo labai nepatenkintas, savo nepasitenkinimą reiškė necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas policijos pareigūnus. A. N. nereaguojant į teisėtus policijos pareigūno V. K. reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus ir V. K. įėjus į kaltinamojo gyvenamosios vietos teritoriją, kaltinamasis pradėjo stumdyti V. K., dešine ranka tris kartus sudavė pareigūnui į krūtinės sritį. V. K. pasakius, kad kaltinamasis dėl policijos pareigūno įžeidimo sulaikomas ir bus vežamas į policijos komisariatą, A. N. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t. y. bandė šalintis į namo vidų, stumdė V. K., du karus bandė paimti jo tarnybinį ginklą, traukė už pareigūno uniforminės liemenės. Nors kaltinamasis neigia, kad jis priešinosi sulaikomas, tačiau šią aplinkybę patvirtina bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad dėl aktyvaus A. N. pasipriešinimo jį sulaikant, V. K. iškvietė pastiprinimą. Atvykus antram policijos ekipažui, A. N. buvo sulaikytas tik panaudojant kovinius imtynių veiksmus ir spec. priemones- antrankius. Aptartus nukentėjusiojo ir liudytojos U. T. parodymus patvirtina jų tarnybiniai pranešimai, surašyti veikos padarymo dieną. Liudytojų R. I. ir J. A. parodymai patvirtina, kad A. N. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, buvo agresyvus, necenzūriniais žodžiais keikė policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, darytina išvada, kad kaltinamasis realizavo nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, objektyviuosius sudėties požymius, t. y. panaudojęs fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, bet ir subjektyviuosius. Nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-485/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad atvyko policijos pareigūnai, nemandagiai atsakinėjo į jų klausimas, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nusiraminti ir neįžeidinėti policijos pareigūnų. Nukentėjusiajam V. K. užėjus į kaltinamojo gyvenamosios vietos teritoriją, pradėjo stumdyti nukentėjusįjį, dešinės rankos delnu tris kartus sudavė jam į krūtinę. V. K. pasakius, kad jis sulaikomas ir bus vežamas į policijos komisariatą dėl policijos pareigūno garbės ir orumo pažeidimo, A. N. pradėjo aktyviai priešintis, t. y. pradėjo stumdyti nukentėjusįjį, traukė už jo uniforminės liemenės, bandė iš tarnybinio ginklo dėklo ištraukti pareigūno ginklą. A. N. pasipriešinimo intensyvumą patvirtina tai, kad kaltinamojo sulaikymui buvo iškviestas antras policijos ekipažas, sulaikymo metu naudoti koviniai imtynių veiksmai bei spec. priemonės- antrankiai. Įvertinus aptartus kaltinamojo veiksmus, jų intensyvumą ir pobūdį, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, jog, jis, panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi policijos pareigūnui.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veika tinkamai įvertinta kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, nagrinėtinas veikos kvalifikavimo ir atribojimo nuo administracinės atsakomybės klausimas. Kaip jau minėta baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą Baudžiamojo kodekso normą kyla tik tuo atveju, kai asmuo, pasipriešindamas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcija atliekančiam asmeniui, panaudoja fizinį smurtą ar grasina jį panaudoti. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014). Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti sulaikymo, policijos pareigūno V. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kas rodo didesnį veikos pavojingumą, dėl to A. N. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo tam įtakos (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, motyvus ir tikslą bei pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į kaltės forma – tiesioginė tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris niekur nedirba, anksčiau neteistas (T 1, b. l. 69), baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 70-71), į tai, kad kaltinamasis nesutinka atlikti viešųjų darbų, todėl esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusysis V. K. pateikė 600 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (T 1, b. l. 145). Nukentėjusysis civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo pažemintas praktikantės U. T. akivaizdoje pirmą jos darbo dieną, patyrė dvasinių išgyvenimų.

Teismas pripažįsta bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patytė fizinį skausmą, į kaltinamojo veiksmų intensyvumą, į kaltinamojo turtinę padėtį, kuris niekur nedirba, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir visas kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad V. K. priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Daiktai – du kompaktiniai diskai su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, saugomi prie bylos, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nuteisti 24 MGL (903,84 eurų) dydžio bauda.

V. B. kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. N. buvo sulaikytas nuo 2016-09-26 iki 2016-09-28, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir galutine bauda paskirti 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

N. V. K. 600 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. N. 200 eurų.

Daiktus - du kompaktinius diskus su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, saugomus prie bylos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.