- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1347-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11500-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- A. K. R.
- Trečiasis asmuo
- J. R., Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., B. A.
- Ieškovas
- Statybinės teritorijų planavimo
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. R. ir trečiojo asmens J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 pagal ieškovės Statybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. K. R. su trečiaisiais asmenimis Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. R., V. A., B. A. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-497-151/2013 dėl savavališko statinio nugriovimo, pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, nusprendė nustatyti atsakovei A. K. R. 2 mėnesių terminą įsiteisinti namo lA2p priestato lalp, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą antrąjį aukštą (4,26 m. x 6,89 m.), o per nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigoti atsakovę A. K. R. per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti gyvenamojo namo 1A2p priestato lalp savavališkai pastatytą antrąjį aukštą (4,26 m. x 6,89 m.) adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1183-254/2013 šį sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja (atsakovė) A. K. R. ir suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) J. R. prašė atidėti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 vykdymą iki kol bus priimtas sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3-321-390/2013 tarp A. K. ir J. R. bei Vytauto ir B. A. ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 vykdymą iki bus išspręstas prašymas dėl šio sprendimo vykdymo atidėjimo. Nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini), jiems priklauso sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise, todėl sprendimas turi būti įvykdomas bendrai. Išardyti savavališkai pastatytą antrąjį aukštą (4,26 m x 6,98 m) ir sutvarkyti statybvietę atsakovė A. K. R. ir trečiasis asmuo J. R. šiuo metu neturi galimybių. Abu jie yra neįgalūs, todėl savo jėgomis įvykdyti sprendimo negali. Trečiojo asmens J. R. sveikatos būklė yra ypatingai pablogėjusi, 2013 m. lapkričio 15 d. jam buvo atlikta onkologinė operacija, šiuo metu tęsiamas gydymas. Ardymo darbai pasitelkiant kitus asmenis preliminariai kainuotų apie 10 000 Lt. Tokios sumos jie neturi, abu gauna nedideles pajamas, didžioji dalis kurių tenka gydimuisi bei pragyvenimui. Tai pat pareiškėjai nurodė, kad teismo sprendimu įpareigotas išardyti antras aukštas (4,26 m. x 6,98 m.) yra pastatytas iš trečiųjų asmenų A. medžiagų, dėl kurių likimo sprendime nepasisakyta. Su A. Kauno apygardos teisme tebenagrinėjamas ginčas, tame tarpe ir dėl šio savavališkai pastatyto priestato, už kurį A. reikalauja jo statybai ir medžiagoms turėtų išlaidų atlyginimo. Todėl jų nuomone 2013 m. vasario 19 d. sprendimo įvykdymas atidėtinas, iki kol nebus priimtas sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-321-390/2013 tarp A. K. ir J. R. bei V. ir B. A.. Kartu atsakovė A. K. R. ir trečiasis asmuo J. R. prašo teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti 2013 m. vasario 19 d. sprendimo vykdymą iki nebus išspręstas šis jų prašymas, kadangi ieškovas jau yra kreipęsis į antstolį dėl šio sprendimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, atidėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 įvykdymą dalyje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo - išardymo gyvenamojo namo 1A2p priestato lalp savavališkai pastatyto antrojo aukšto (4,26 m x 6,89 m) adresu (duomenys neskelbtini), ir statybvietės sutvarkymo, atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-186-390/2014 (buvęs Nr. 3-321-390/2013) neturi įtakos nagrinėjamo prašymo išsprendimui, be to, teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje jau priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkintas A. ieškinys. Tačiau teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos (atsakovės) A. K. . ir suinteresuoto asmens (trečiojo asmens) J. R. sveikatos būklę, į didelius ardymo darbų kaštus, nedideles gaunamas pajamas, kurių didžioji dalis tenka gydimuisi bei pragyvenimui, prašymą tenkino iš dalies atidėdamas sprendimo dalies vykdymą iki 2014 m. liepos 1 d. Tenkinus iš dalies prašymą, teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį, tenkinti jų prašymą visiškai.
Skunde nurodo, kad teismas neįvertino kitos civilinės bylos, nagrinėjamos Kauno apygardos teisme įtakos, nors byla ir išnagrinėta, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs. Jeigu jis įsiteisėtų, išeitų taip, kad R. turėtų ir kompensuoti A. jų savavališkai pastatyto priestato antrojo aukšto statybos išlaidas, ir jį nugriauti. Tokios sankcijos R. akivaizdžiai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 vykdymas, visa jo apimtimi, atidėtinas iki sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-186-390/2014 (įsiteisėjimo). Dėl tų pačių priežasčių apeliantų nuomone taikytinos ir laikinosios apsaugos priemonės - stabdytinas 2013 m. vasario 19 d. sprendimo iki nebus išspręstas šis jų prašymas vykdymas.
Atsiliepimas
Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo kreipėsi tik tada, kai buvo pradėtas priverstinis vykdymas, o ne suėjo teismo sprendime nustatytas terminas. Trečiojo asmens vertinimu teismas teisingai nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-186-390/2014 neturi įtakos nagrinėjamam klausimui, kadangi toje byloje sprendžiamas klausimas dėl neteisėto praturtėjimo nėra priežastis nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas atidėdamas sprendimo vykdymą iki 2014 m. liepos 1 d. atsižvelgė į atsakovės A. K. R. ir trečiojo asmens J. R. finansinę padėtį, didelius ardymo darbų kaštus. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, Kauno apylinkės teismo nustatytas sprendimo vykdymo atidėjimo terminas išlaiko išieškotojo (Inspekcijos), ir skolininkų (A. K. R. ir J. R.) interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo, todėl darytina išvada, skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nagrinėjimas prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumo klausimas.
Civilinio proceso kodekso (CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į pareiškėjo (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, ieškovo teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 A. K. R. nustatytas 2 mėnesių terminas įsiteisinti namo lA2p priestato lalp, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą antrąjį aukštą (4,26 m. x 6,89 m.), o per nurodytą terminą neįteisinus statinio, A. K. R. įpareigota per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi šį sprendimą palikus nepakeistą. Taigi, atsakovė iki 2013 m. rugpjūčio 17 d. turėjo įteisinti statybą, o to nepadarius, buvo kreiptasi dėl antrosios sprendimo dalies priverstinio vykdymo – statinio nugriovimo. Pareiškėjai R. kreipėsi į teismą prašydami atidėti sprendimo vykdymą iki bus priimtas sprendimas kitoje byloje (Kauno apygardos teismo Nr. 2-186-390/2014), kurioje sprendžiamas klausimas dėl R. nepagrįsto praturtėjimo, t. y. priestato statybai ir medžiagoms turėtų išlaidų atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Nustatęs, kad teismo sprendimas dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo nėra vykdomas, vadovaudamasis CPK 284 straipsniu, teismas pagrįstai atidėjo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 vykdymą iki 2014 m. liepos 1 d.
Apeliantai, nesutikdami su Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi nurodo, kad teismas neįvertino šios bylos ir kitos Kauno apygardos teisme nagrinėtos bylos ryšio, todėl nepagrįstai sprendė, kad sprendimo vykdymas atidėtinas tik iki 2014 m. liepos mėnesio, o ne iki tol, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-186-390/2014. Kaip žinoma, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog savavališkos statybos faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris atsakovei yra privalomas, todėl turi būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šios bylos, kurioje yra prasidėjusi įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procedūra, sieti su kita civiline byla. Be to, iš civilinėje byloje Nr. 2-186-390/2014 priimto teismo sprendimo matyti, kad teismas, iš dalies patenkindamas ieškinį dėl nepagrįsto Ir. praturtėjimo, įvertino ir šioje civilinėje byloje priimtą įsiteisėjusį ir jau pradėtą priverstinai vykdyti teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo, todėl ieškinį tenkino iš dalies, o ne visiškai.
Priimta nutartis, iš dalies tenkinanti prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, atitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimas ar nukėlimas ilgesniam nei nurodyta laikui reikštų ilgalaikį pažeidimo nepašalinimą, jo toleravimą bei ieškovės teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą.
Apeliantai skundu taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 vykdymą iki bus išspręstas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria modifikuotas sprendimo vykdymas, prašomas laikinąsias apsaugos pagrindo taikyti nėra (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi teisingai išsprendė klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovės A. K. R. ir trečiojo asmens J. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.