- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-1183-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- A. K., A. K. R.
- Trečiasis asmuo
- J. R., V. A., B. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. R. ir trečiojo asmens J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. K. R. dėl savavališko statinio nugriovimo, tretieji asmenys V. A., B. A., J. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovę A. K. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2011-10-04 reikalavimą Nr. REI-20-111004-00134, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti gyvenamojo namo 1A2p priestato 1a1p, esančio (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune, savavališkai pastatytą antrąjį aukštą (4,26 m x 6,89 m) ir sutvarkyti statybvietę. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pagal atsakovės žodinį prašymą 2011-10-04 atliko faktinių duomenų patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune ir nustatė, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso atsakovei, o virš gyvenamojo namo – priestato 1a1p (garažo) savavališkai užstatytas kambarys (4,26 m x 6,89 m, 2,60 m), į kurį patenkama iš patalpos 1-6. Atsakovei savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius pasirašytinai įteikti 2011-10-04. Atsakovės pareikalauta iki 2012-04-04 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir išardyti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo 1A2p priestato 1a1p, esančio (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune, antrą aukštą bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovės sutuoktinio J. R. 2012-04-03 prašymu, ieškovė pratęsė 2011-10-04 reikalavimo įvykdymo terminą iki 2012-07-04. Tačiau 2012-07-24 patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė neįvykdė 2011-10-04 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111004-00134. Ieškovė nurodė, kad atsakovės atlikti statybos darbai, vadovaujantis tiek savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9.1. punktu, atitinka rekonstrukcijos statybos darbų rūšį, todėl ji, būdama nekilnojamo turto – namo savininke, be žemės savininkės sutikimo negalėjo būti statytoja, kadangi žemės sklypas, kuriame atsakovė atliko rekonstrukcijos darbus, atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Vadovaujantis savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, atsakovei rekonstruojant ginčo gyvenamąjį namą turi būti rengiamas statinio rekonstravimo projektas, o vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Atsakovė šių statybą leidžiančių dokumentų ieškovei nepateikė, todėl vykdydama statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento jai nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; nustatė atsakovei dviejų mėnesių terminą įsiteisinti namo 1A2p priestato 1a1p, esančio (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune, savavališkai pastatytą antrąjį aukštą (4,26 m x 6,89 m); per nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigojo atsakovę per tris mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti gyvenamojo namo 1A2p priestato 1a1p savavališkai pastatytą antrąjį aukštą (4,26 m x 6,89 m) ir sutvarkyti statybvietę; priteisė ieškovei 5 144 Lt žyminio mokesčio ir 20,68 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas atmetė atsakovės atsikirtimą, kad ne ji yra savavališkai pastatyto priestato statytoja, kadangi „statytojas“ yra asmuo, kuriam nuosavybės teisė priklauso nekilnojamas turtas (šiuo atveju – namas). Teismas nurodė, kad atsakovai netinkamai supranta sąvoką „statytojas“ ir išaiškino, kad tai nėra asmuo, kuris tiesiogiai mūrija ar atlieka kitus darbus, o asmuo, kurio nuosavybėje tai yra atliekama. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovų argumentą, kad tretieji asmenys savavališkai pastatė priestatą be atsakovės žinios, kadangi pastatyti priestatą, suremontuoti visą antrą aukštą be savininko leidimo ir jam nežinant neįmanoma. Tuo pagrindu laikė tarp seserų (B. A. ir A. K. R.) buvus susitarimą leisti įsirengti antrą aukštą su sąlyga, kad bus prižiūrima apeliantų šeima, nes abu yra neįgalūs. Be to, patalpos savavališkai pastatytos 2007 metais, o atsakovė į ieškovę dėl savavališkai pastatyto priestato kreipėsi tik 2010 metais, t. y. tik tuomet, kai tarp trečiųjų asmenų ir atsakovės kilo nesutarimai bei nuostolių atlyginimo klausimas. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas: žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame atsakovė atliko rekonstrukcijos darbus, jai nuosavybės teise nepriklauso, todėl atsakovė neturėjo teisės būti statytoja.
Teismas pažymėjo, kad atsakovės atlikti statybos darbai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 9.1. punktu, atitinka rekonstrukcijos statybos darbų rūšį, o savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui yra rengiamas rekonstravimo projektas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį, tačiau atsakovė statybą leidžiančių dokumentų nepateikė.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-321-390/2013 dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovė ketino statinį įteisinti ir iš dalies dėl šios priežasties byla buvo sustabdyta, tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigia, kad savavališkos statybos įteisinti neketina. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad tai yra tiesiog nesusikalbėjimas tarp dviejų seserų, todėl suteikė atsakovei teisę per du mėnesius įsiteisinti savavališką statybą, taip pat galimybę atsakovei ir tretiesiems asmenims tarpusavio ginčą išspręsti taikiai. Teismas laikė, kad atsakovės nenoras įteisinti savavališką statybą, ambicijos, pyktis bei nesutarimas su trečiaisiais asmenimis gali sukelti didesnes materialines išlaidas, nei savavališkos statybos įteisinimas. Dėl šių priežasčių teismas savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėjo dviem mėnesiams.
Nurodė, kad priestatas dėl kurio nugriovimo yra kilęs ginčas, pastatytas ne mažiau kaip prieš 6 metus, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis keltų ypatingai didelę žalą aplinkai ar visuomenės interesams. Atsižvelgiant į pastato dydį, savavališkos statybos padarinių šalinimas pareikalautų nedidelių finansinių išteklių. Teismas pažymėjo, kad per nustatytą terminą atsakovei statinio neįteisinus, ji įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo nustatyto termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti gyvenamojo namo 1A2p priestato 1a1p, savavališkai pastatytą antrąjį aukštą ir sutvarkyti statybvietę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė A. K. R. ir trečiasis asmuo J. R. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino statytojo sąvoką ir šališkai vertino bylos aplinkybes apie tai, kad savavališką statybą atliko ne apeliantai, o tretieji asmenys V. A. ir B. A.. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį, statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), todėl apeliantai galėtų būti laikomi statytojais tik tuo atveju, jei būtų pavedę (leidę) tretiesiems asmenims atlikti savavališką statybą. Tokių faktų byloje nenustatyta. Ieškovė apie faktinį statytoją buvo informuota, o bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino aplinkybė, kad savavališką statybą atliko tretieji asmenys. V. A. ir B. A. pripažino, kad statyba atlikta jų lėšomis ir užsakymu. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-321-390/2013 medžiaga;
2. Teismas nepagrįstai, nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų konstatavo, kad tarp seserų buvo susitarimas leisti įsirengti antrą aukštą su sąlyga, kad bus prižiūrima apeliantų šeima, nes abu yra neįgalūs. Dėl ginčo savavališkos statybos nebuvo jokio apeliantų sutikimo. Nurodo, kad leido tretiesiems asmenims V. A. ir B. A. tik įsirengti antrąjį aukštą, kad jie turėtų kur gyventi, tačiau be jokių sąlygų ar naudos sau. Dėl šių aplinkybių yra nagrinėjamas ginčas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-321-390/2013. Šioje byloje apeliantas apklausiamas parodė, kad suprato, jog atliekamiems darbams reikia leidimo, tačiau tretieji asmenys šiuo klausimu nebendradarbiavo. Ši aplinkybė įrodo, kad apeliantai prieštaravo priestato antrojo aukšto statybai, o aktyvių veiksmų nesiėmimas negali būti laikomas sutikimu ar leidimu, ar kad V. A. ir B. A. buvo pavestos atlikti užsakovo funkcijos dėl savavališkos statybos;
3. Teismas netinkamai vertino savavališkos statybos aktą su reikalavimu pašalinti savavališką statybą. Apeliantai nėra statytojais, todėl šie aktai nėra pagrįsti ir negali apeliantams sukelti jokių pasekmių. Savavališkos statybos padariniai šalintini, tačiau tai atlikti įpareigotini tretieji asmenys V. A. ir B. A..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės 2011-10-04 surašytas savavališkos statybos aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl yra galiojantis. Aplinkybę, kad atsakovė sutinka su savavališkos statybos aktu patvirtina ir tai, kad atsakovės sutuoktinis, trečiasis asmuo J. R. prašė pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, tačiau akto neginčijo. Atsakovė apie vykdomus savavališkos statybos darbus žinojo, o byloje nėra ginčo, kad priestatas ir antrasis aukštas yra savavališka statyba. Jei statyba kvalifikuojama kaip savavališka, jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus. Statinio ar jo dalies griovimą pagal šios normos reikalavimus, be kita ko, teismas sprendimu įpareigoja vykdyti statytoją (užsakovą) arba kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis. Tokie asmenys yra statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę kaip pastato savininkę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje įrodyta, kad atlikti savavališkos statybos darbai, statytoja nurodyta atsakovė, todėl ji turi šias statybas įteisinti arba pašalinti.
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė nei nagrinėjamoje byloje, nei kitoje byloje 2011-10-04 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-111004-00131 ar 2011-10-04 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI20-111004-00134 neginčijo, todėl šie aktai sukelia atsakovei teisines pasekmes. Be to, atsakovės sutuoktinis prašė pratęsti terminą šiuose aktuose nurodytiems reikalavimams įvykdyti, todėl darytina išvada, kad apeliantai sutiko su aktuose nustatytomis aplinkybėmis. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Tretieji asmenys, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsniu, neturi teisės būti statytojais apeliantams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ir tuo labiau jame atlikti statybos darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantai nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu tuo aspektu, kad teismas deramai neįvertino aplinkybės, kad savavališką statybą atliko tretieji asmenys V. A. ir B. A. savo lėšomis, todėl jie ir turi pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-10-04 savavališkos statybos aktas Nr. REI-20-111004-00131 ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašyti statytojai (užsakovei) A. K. R. Pastarasis viešojo subjekto surašytas administracinis aktas apeliantei sukūrė teisines pasekmes, tačiau jis nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantė suprato šio administracinio akto teisinę reikšmę ir jos sutuoktinis J. R. 2012-04-03 pateikė prašymą pratęsti 2012-10-04 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2012-04-04. Šiame prašyme nurodė, kad negalėjo reikalavimo įvykdyti nustatytu terminu dėl bylinėjimosi Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-321-390/2013) su trečiaisiais asmenimis V. A. ir B. A., kurie reikalauja iš apeliantų atlyginti savavališko priestato pastatymo išlaidas. Kolegija nesutinka su apeliantais, kad apeliantė A. K. R. nepagrįstai buvo pripažinta statytoja ir įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2011 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23.2 punktas reglamentuoja, kad savavališkos statybos aktas surašomas Statytojui, jeigu jo nėra, – statinio (jo dalies) savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkui, valdytojui ar naudotojui (toliau – Statinio ar žemės sklypo naudotojas). Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus statytoju turi teisę būti asmuo, kuris žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju apeliantei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas pastatytas valstybės žemės sklype, kurį ji naudoja, o tretieji asmenys neturi jokio teisinio ryšio nei su gyvenamuoju namu, kuris buvo rekonstruotas, nei su šiuo žemės sklypu ant kurio jis pastatytas. Atkreiptinas dėmesys į apeliantų apeliacinio skundo nuostatas, kuomet jie aiškiai nurodė, kad „leido tretiesiems asmenims tik įsirengti antrąjį aukštą be jokių sąlygų ar naudos sau“, kas reiškia, kad savavališkai rekonstruoto pastato savininkė įstatymo nustatyta tvarka neperleido nuosavybės teisių į jai priklausantį pastatą ar jo dalį, todėl tretieji asmenys neturi teisinių galimybių nei įteisinti savavališką statybą, gaunat valstybės žemės valdytojos patikėjimo teise – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą rekonstrukcijos darbams, nei pašalinti savavališkos statybos padarinius (SĮ 28 str. 7 d.).
Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ar padarė procesinių teisės pažeidimų, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, todėl apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.