- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 2-186-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01574-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. A., B. A.
- Atsakovas
- A. K. R., J. R.
- Advokatai
- Darius Jurgutis, Daris Mecelica
- Kategorijos
- 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovams V. A., B. A., ieškovų atstovui advokatui Dariui Mecelicai, atsakovams A. K. R., J. R., jų atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A., B. A. ieškinį atsakovams A. K. R., J. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. A. ir B. A. patikslintu ieškiniu prašo ( t 1., b. l. 84-86) priteisti iš atsakovų A. K. R. ir J. R. 200 014,80 Lt dėl nepagrįsto praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė A. K. R. įkalbinėjo ieškovus parduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), persikelti gyventi į atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jį suremontuoti, o ieškovams tai padarius, atsakovė A. K. R. žadėjo pusę namo perduoti ieškovų nuosavybėn. Ieškovai už jiems priklausiusį parduotą gyvenamąjį namą gautus pinigus išleido atsakovų namo statybai. Ieškovai sumokėjo už stogo dangą ir kitas medžiagas stogui – 22 600 Lt, už stogo dengimą - 16 000 Lt, gipso plokščių sudėjimą, sienų glaistymą, grindų šiltinimą, betonavimo darbus, plytelių klijavimą, mūrinimo darbus, elektros darbus - 50 599,59 Lt, gipso plokštę ir kitas medžiagas - 573,60 Lt, betoną- 139,16 Lt ir 42,48 Lt, vandens šildytuvą „Ariston“ - 600 Lt, pačius namo plastikinius langus-5 570 Lt, iš viso- 96 124,83 Lt. Be to, yra mokėję už virš stogo mūrytą kamino dalį - 850 Lt, kamino įdėklą - 2 100 Lt, lages - 1 100 Lt, izoliacines medžiagas - 500 Lt, stoglangius -750 Lt, terasos stogo medieną, lages, murlotus, stogo apšiltinimą, izoliacines medžiagas – 4 200 Lt, už laiptus į palėpę - 750 Lt, jų įrengimą- 220 Lt, grindų izoliacines medžiagas - 1800 Lt, grindų lyginamąjį sluoksnį – 1 100 Lt, grindų dangą – 2 600 Lt, grindų kraštų apdailą - 850 Lt grindų padarymo darbus – 4 000 Lt, sienų darymą, sienų dangą, dažus ir dažymo bei tapetų klijavimo darbus - 36 000 Lt, sienų kamštinės dangos klijavimą ir klijus – 3 100 Lt, ketverias duris su spynomis ir apvadais – 4 100 Lt, atsakovams namo laiptus – 5 400 Lt, laiptų įrengimą – 3 000 Lt, „terasos“ įrengimą (dažai, dažymas, langai, grindys ir jų apšiltinimas, stogo medžiagos) - 3100 Lt, palanges ir jų įrengimą - 4 200 Lt, terasos grindis - 800 Lt, santechnikos darbus ir kitas medžiagas - 17 000 Lt, palanges ir jų įdėjimą 1 850 Lt, vonios grindų plyteles - 250 Lt, sienų plyteles - 640 Lt, plytelių klijus - 180 Lt, už elektros įrangą (rozetes, šviestuvus, laidą, automatinius saugiklius, elektros skaitliuką) - 3450 Lt, iš viso 103 890 Lt. Teigia, jog ieškovai pasitikėjo atsakovais, todėl nepasirašė susitarimo, kad už namo remontą jiems bus perleista pusę namo. Dėl šių aplinkybių, dalis dokumentų, patvirtinančių statybos darbus, nėra išlikę. Atsakovai atsisako perleisti namo dalį, nors ieškovai savo įsipareigojimus įvykdė. Atsakovams suklaidinus ieškovus ir žymiai pagerinus savo gyvenamojo namo vertę, iš atsakovų priteistina visa ieškovų išleista suma remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar nepagrįsto turto gavimo nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovai A. K. R. ir J. R. atsiliepimu į patikslintą ieškinį ( t 1.,b.l. 90-92) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovams pranešus, jog jie pardavė gyvenamąjį namą ir neturi kur gyventi, atsakovai sutiko, jog ieškovai apsigyventų jų namo antrajame aukšte. Ieškovams pareiškus, jog patalpų būklė jų netenkinanti, atsakovai leido jiems atlikti tų patalpų remontą. Atsakovai nežadėjo ieškovų nuosavybėn perleisti pusės namo, šalys tik sutarė, jog ieškovai neterminuotai neatlygintinai naudosis atsakovams priklausančio namo antrojo aukšto patalpomis, kurias prisitaikys gyvenimui savo sąskaita. Ieškovai su atsakovai nederino jų atliekamo remonto, su atsakovais buvo derintas tik stogo dangos pakeitimas ir už šiuos darbus sumokėjo patys atsakovai – ieškovei davė 20 000 Lt. Atsakovų namas pabaigtas statyti 2006 m., t.y. metai iki ieškovų atsikėlimo. Taigi, vienintelis namo pagerinimas, su kuriuo atsakovai sutiko, ir prie kurio prisidėjo ieškovai, buvo stogo dangos keitimas, ir tai atliktas už atsakovų lėšas. Teigia, kad ieškovai neturi teisės reikalauti su atsakovais nesuderintų ir be jų sutikimo arba net jiems prieštaraujant išlaidų patalpoms. Ieškovai tik turi teisę jų atliktus pagerinimus pasiimti nepadarant žalos atsakovų namui. Pažymi, kad ieškovai iš dalies jų padarytus pagerinimus jau yra pasiėmę – kriaukles, dušo kabiną. Atsakovai neprieštarauja, kad ieškovai pasiimtų ir kitus savo daiktus. Nurodo, kad atsakovai reikalaus, kad ieškovai atstatytų į buvusią padėtį jų savavališkai rekonstruotą terasą. Kadangi ieškovai pagerinimus atsakovų namui atliko savo interesais ir rizika – jų reikalavimas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu negali būti tenkinamas.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovai ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš dalies tenkintinas.
Ieškovai reiškia ieškinį atsakovams pagal C K 6. 242 straipsnį reglamentuojantį nepagrįstą praturtėjimą. Teismo vertinimu, ieškovų ieškinyje nurodytas faktinis bei teisinis pagrindas leidžia ginčo teisiniams santykiams taikyti C K šeštos knygos X X skyriaus materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą.
Kasacinės instancijos teismas aiškindamas teisės normas dėl nepagrįsto praturtėjimo yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus, t. y. šis institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010). C K 6. 237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio Kodekso nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta paskiau.
Pagal C K 6. 242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Kasacinio teismo yra suformuluotos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniam santykiams atsirasti sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus vien tik savo interesais ir rizika, nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita C K 6. 242 straipsnyje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo atveju ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011 ir kt.).
Bylos medžiaga nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovai 2007m. pardavę jiems priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi pas atsakovus į jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ieškovai gyvendami pas atsakovus pagerino atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, pastatydami priestatą bei atlikdami kitus namo patalpų įrengimo darbus. Ieškovai įrodinėja, kad turto dalies pagerinimas sudaro 200014,80 Lt ir tokia suma atsakovai nepagrįstai praturtėjo.
Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013m. vasario 19d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 ( t 2., b. l. 46-50 ) pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. K. R., tretiesiems asmenims V. A., B. A., J. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl savavališko statinio nugriovimo nustatyta, kad nepagrįstas atsakovų argumentas, kad tretieji asmenys savavališkai pastatė priestatą be atsakovės ( nagrinėjamoje byloje taip pat atsakovės A. K. R.) žinios, nes be atsakovės leidimo pastatyti priestatą, suremontuoti visą antrą aukštą neįmanoma. Teismas nagrinėdamas bylą taip pat konstatavo, kad tarp seserų ( ieškovės ir atsakovės nagrinėjamoje byloje ) buvo susitarimas leisti įsirengti antrą aukštą su sąlyga, kad bus prižiūrima jų šeima, nes abu yra neįgalūs. Šie faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jie yra prejudiciniai ir iš naujo nagrinėjant kitą civilinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys neįrodinėjami ( C P K 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, dėl to atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovai atsakovų turtą pagerinimo neturėdami jų leidimo. Aukščiau paminėtu teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas ir nustatyta atsakovei A. K. R. dviejų mėnesių terminas įsiteisinti namo 1A2p priestato 1a1p, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą antrą aukštą ( 4, 26mx6,89 m). Teismas nusprendė per sprendime nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigoti atsakovę A. K. R. per tris mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti gyvenamojo namo 1 A2p priestato 1a1p savavališkai pastatytą antrą aukštą ir sutvarkyti statybvietę. Bylos duomenimis aptartas teismo sprendimas atsakovės A. K. R. nebuvo vykdomas. Šiuo metu toks teismo sprendimas yra vykdomas priverstinai teismo antstolio pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškotojo prašymu ir turi būti įvykdytas. Tai reiškia, kad neteisėtai pastatytas namo priestatas 1a1p pagal jau minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą bus nugriautas pagal C P K 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, todėl ieškovų prašomas priteisti iš atsakovės 200 014,80 Lt nuostolių dydis dėl nepagrįsto praturtėjimo negali būti tenkinamas pilnoje apimtyje. Teismo nuomone, ieškovams galėtų būti priteisti iš atsakovės nuostoliai kaip nepagrįstas praturtėjimas tik ieškovų turėtos išlaidos už atliktus statybos įrengimo darbus ir kaina už medžiagų vertę. Tokius nuostolius ir jų dydį privalo įrodyti juos prašantis priteisti asmuo ( C K 6. 249 straipsnis). Ieškovai prašo priteisti nuostolius, kurie jų nuomone, sudaro 200 014,80 Lt. Iš byloje pateikto UAB „Skena“ atlikto statybos darbų ekspertizės vertės nustatymo akto Nr. 11-07/14 ( t 2., b. l. 8-32) matyti, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008m. kovo mėn. kainų lygiu atliktų statybinių pagerinimo darbų statybinė rinkos vertė sudaro 142 350,02 Lt. Šiuo ekspertizės aktu taip pat konstatuota, kad garažo priestato, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų statybos įrengimo darbų ir medžiagų vertė 2008 m. kovo mėn. lygiu 56 278,55 Lt, o minėto priestato vertė 2011m. birželio mėn. kainų lygiu sudaro 42 670,30 Lt sumą. Taigi, byloje pateiktu rašytiniu įrodymu - ekspertizės aktu, atsižvelgiant į atliktų darbų ir medžiagų panaudojimo laiką nustatoma, kad ieškovai pagerindami atsakovės namą ir pastatydami namo priestatą turėjo 198 628,57 Lt išlaidų. Pagal C K 6. 242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Tačiau į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma ( C K 6. 242 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo nustatyta anksčiau, kad 2013m. vasario 19d. Kauno apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir juo duotas įpareigojimas dėl savavališkai pastatyto priestato 1a1p nugriovimo bus įvykdytas ir ginčo priestatas bus nugriautas. Todėl neabejotinai, vien dėl šios aplinkybės praturtėjimas sumažės. Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai rodo, kad ieškovai nors ir turėdami atsakovų žodinį leidimą vykdyti statybos darbus, tačiau atlikdami tokius darbus ne jiems nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, neapdairiai ir neatidžiai. Ieškovams aiškiai buvo žinoma, kad jie atlieka neteisėtus veiksmus, nes statybos leidimas vykdyti pastato rekonstrukcijas ar statyti statinį nebuvo išduotas. Ieškovams nuosavybės teise žemės sklypas, kuriame stovėjo pastatai nepriklausė. Taigi, ieškovų atlikti veiksmai rodo, kad jie nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo ir atlikdami darbus neteisėtai nedėjo jokių pastangų, kad neišvengtų nuostolių atsiradimo. Bylos duomenys rodo, kad ieškovų neapdairūs veiksmai turėjo tiesioginės įtakos nuostolių atsiradimui. Atsižvelgiant į tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti C K 6. 242 straipsnio 2 dalį ir mažinti pusiau prašomus priteisti nuostolius kaip nepagrįstą praturtėjimą. Tai sudaro 99 314,28 Lt sumą, todėl tokia suma ir priteistina iš atsakovų ieškovams ( 198628,57:2 = 99 314,28 Lt), ( C K 6. 242 straipsnis). Teismas įvertinęs ieškovų veiksmus bei bylos duomenis nesprendžia, kad nuostoliai kaip nepagrįstas praturtėjimas ieškovams atsirado išimtinai dėl jų pačių kaltės ir jie vieni prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo riziką, todėl atsakovų argumentai dėl C K 6. 242 straipsnio 3 dalies taikymo ieškovams yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pačių atsakovų veiksmai atsisakant įteisinti ginčo priestatą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą neatitinka geros moralės normų ir yra nesąžiningi, nes jie turėdami teisę statinį įteisinti tokia teise nepasinaudoja, o tik pasikeitus aplinkybėms ir iškilus ginčui siekia statinio nugriovimo.
Esant nurodytiems argumentams ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus iš dalies ieškovų ieškinį, iš atsakovų pagal C P K 93 straipsnio 2 dalį patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. dalis ekspertizės išlaidų, kurias sumokėjo ieškovai. Ieškovai taip pat byloje pateikė kvitą, kad už teisinę pagalbą ją teikusiam advokatui sumokėjo 700 Lt. Paduodant ieškinį ieškovai sumokėjo 2000 Lt žyminio mokesčio, o Kauno apygardos teismo 2010m. spalio 20d. nutartimi jiems dalies - 3000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas. Ieškovų ieškinį patenkinus iš dalies t.y., 50 proc. iš atsakovų priteistina 1500 Lt ekspertizės išlaidų bei 350 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ieškovams ir 2500 Lt žyminis mokestis valstybei. Iš ieškovų priteistinas 500 Lt žyminis mokestis, valstybei. Vadovaujantis C P K 92 straipsniu iš ieškovų ir atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 176, 178, 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 99 314,28 Lt nepagrįsto praturtėjimo nuostolių ieškovams V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir B. A. (a/k (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovų A. K. R. ir J. R. 1500 Lt ekspertizės išlaidų ir 350 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ieškovams V. A. ir B. A. bei 2500 Lt žyminį mokestį valstybei.
Iš ieškovų priteisti 500 Lt žyminį mokestį valstybei, o taip pat tiek iš ieškovų, tiek iš atsakovų po 16, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.