- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1329/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01574-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- V. A., B. A.
- Atsakovas
- A. K. R., J. R.
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A. ir B. A. bei atsakovų A. K. R. ir J. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos tesimo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. A., B. A. ieškinį atsakovams A. K. R., J. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai V. A. ir B. A. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. K. R. ir J. R. 200 014,80 Lt dėl nepagrįsto praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė A. K. R. įkalbinėjo ieškovus parduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), persikelti gyventi į atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jį suremontuoti, o ieškovams tai padarius, atsakovė A. K. R. žadėjo pusę namo perduoti ieškovų nuosavybėn. Teigia, jog ieškovai pasitikėjo atsakovais, todėl nepasirašė susitarimo, kad už namo remontą jiems bus perleista pusę namo. Dėl šių aplinkybių, dalis dokumentų, patvirtinančių statybos darbus, nėra išlikę. Atsakovai atsisako perleisti namo dalį, nors ieškovai savo įsipareigojimus įvykdė. Atsakovams suklaidinus ieškovus ir žymiai pagerinus savo gyvenamojo namo vertę, iš atsakovų priteistina visa ieškovų išleista suma remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar nepagrįsto turto gavimo nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovai A. K. R. ir J. R. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams pranešus, jog jie pardavė gyvenamąjį namą ir neturi kur gyventi, atsakovai sutiko, jog ieškovai apsigyventų jų namo antrajame aukšte. Ieškovams pareiškus, jog patalpų būklė jų netenkinanti, atsakovai leido jiems atlikti tų patalpų remontą. Atsakovai nežadėjo ieškovų nuosavybėn perleisti pusės namo, šalys tik sutarė, jog ieškovai neterminuotai neatlygintinai naudosis atsakovams priklausančio namo antrojo aukšto patalpomis, kurias prisitaikys gyvenimui savo sąskaita. Ieškovai su atsakovais nederino jų atliekamo remonto, su atsakovais buvo derintas tik stogo dangos pakeitimas ir už šiuos darbus sumokėjo patys atsakovai – ieškovei davė 20 000 Lt. Atsakovų namas pabaigtas statyti 2006 m., t.y. metai iki ieškovų atsikėlimo. Taigi, vienintelis namo pagerinimas, su kuriuo atsakovai sutiko, ir prie kurio prisidėjo ieškovai, buvo stogo dangos keitimas, ir tai atliktas už atsakovų lėšas. Teigė, kad ieškovai neturi teisės reikalauti su atsakovais nesuderintų ir be jų sutikimo arba net jiems prieštaraujant išlaidų patalpoms. Ieškovai tik turi teisę jų atliktus pagerinimus pasiimti nepadarant žalos atsakovų namui. Pažymėjo, kad ieškovai iš dalies jų padarytus pagerinimus jau yra pasiėmę – kriaukles, dušo kabiną. Atsakovai neprieštaravo, kad ieškovai pasiimtų ir kitus savo daiktus. Nurodė, kad atsakovai reikalaus, kad ieškovai atstatytų į buvusią padėtį jų savavališkai rekonstruotą terasą. Kadangi ieškovai pagerinimus atsakovų namui atliko savo interesais ir rizika – jų reikalavimas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu negali būti tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų A. K. R. ir J. R. 99 314,28 Lt nepagrįsto praturtėjimo nuostolių ieškovams V. A. ir B. A., priteisė iš atsakovų A. K. R. ir J. R. 1500 Lt ekspertizės išlaidų ir 350 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ieškovams V. A. ir B. A. bei 2500 Lt žyminį mokestį valstybei. Iš ieškovų priteisė 500 Lt žyminį mokestį valstybei, o taip pat tiek iš ieškovų, tiek iš atsakovų po 16, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad ieškovai 2007 m. pardavę jiems priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi pas atsakovus į jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovai gyvendami pas atsakovus pagerino atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, pastatydami priestatą bei atlikdami kitus namo patalpų įrengimo darbus. Ieškovai įrodinėja, kad turto dalies pagerinimas sudaro 200 014,80 Lt ir tokia suma atsakovai nepagrįstai praturtėjo.
Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. K. R., tretiesiems asmenims V. A., B. A., J. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl savavališko statinio nugriovimo nustatyta, kad nepagrįstas atsakovų argumentas, kad tretieji asmenys savavališkai pastatė priestatą be atsakovės (nagrinėjamoje byloje taip pat atsakovės A. K. R.) žinios, nes be atsakovės leidimo pastatyti priestatą, suremontuoti visą antrą aukštą neįmanoma. Teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat konstatavo, kad tarp seserų (ieškovės ir atsakovės nagrinėjamoje byloje) buvo susitarimas leisti įsirengti antrą aukštą su sąlyga, kad bus prižiūrima jų šeima, nes abu yra neįgalūs. Šie faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jie yra prejudiciniai ir iš naujo nagrinėjant kitą civilinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys neįrodinėjami (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas atmėtė atsakovų argumentus, kad ieškovai atsakovų turtą pagerino neturėdami jų leidimo. Aukščiau paminėtu teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas ir nustatytas atsakovei A. K. R. dviejų mėnesių terminas įsiteisinti namo 1A2p priestato 1a1p, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą antrą aukštą (4, 26mx6,89 m). Teismas nusprendė per sprendime nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigoti atsakovę A. K. R. per tris mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti gyvenamojo namo 1 A2p priestato 1a1p savavališkai pastatytą antrą aukštą ir sutvarkyti statybvietę. Bylos duomenimis aptartas teismo sprendimas atsakovės A. K. R. nebuvo vykdomas. Šiuo metu toks teismo sprendimas yra vykdomas priverstinai teismo antstolio pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškotojo prašymu ir turi būti įvykdytas. Tai reiškia, kad neteisėtai pastatytas namo priestatas 1a1p pagal jau minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą bus nugriautas pagal CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, todėl ieškovų prašomas priteisti iš atsakovės 200 014,80 Lt nuostolių dydis dėl nepagrįsto praturtėjimo, teismo vertinimu, negali būti tenkinamas pilnoje apimtyje. Teismo nuomone, ieškovams galėtų būti priteisti iš atsakovės nuostoliai kaip nepagrįstas praturtėjimas tik ieškovų turėtos išlaidos už atliktus statybos įrengimo darbus ir kaina už medžiagų vertę. Tokius nuostolius ir jų dydį privalo įrodyti juos prašantis priteisti asmuo ( CK 6. 249 straipsnis). Ieškovai prašo priteisti nuostolius, kurie jų nuomone, sudaro 200 014,80 Lt. Iš byloje pateikto UAB „Skena“ atlikto statybos darbų ekspertizės vertės nustatymo akto Nr. 11-07/14 matyti, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo mėn. kainų lygiu atliktų statybinių pagerinimo darbų statybinė rinkos vertė sudaro 142 350,02 Lt. Šiuo ekspertizės aktu taip pat konstatuota, kad garažo priestato, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų statybos įrengimo darbų ir medžiagų vertė 2008 m. kovo mėn. lygiu 56 278,55 Lt, o minėto priestato vertė 2011m. birželio mėn. kainų lygiu sudaro 42 670,30 Lt sumą. Taigi, byloje pateiktu rašytiniu įrodymu - ekspertizės aktu, atsižvelgiant į atliktų darbų ir medžiagų panaudojimo laiką nustatoma, kad ieškovai pagerindami atsakovės namą ir pastatydami namo priestatą turėjo 198 628,57 Lt išlaidų. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Tačiau į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma ( C K 6. 242 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 19d. Kauno apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir juo duotas įpareigojimas dėl savavališkai pastatyto priestato 1a1p nugriovimo bus įvykdytas ir ginčo priestatas bus nugriautas, todėl sprendė, jog vien dėl šios aplinkybės praturtėjimas sumažės. Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai rodo, kad ieškovai nors ir turėdami atsakovų žodinį leidimą vykdyti statybos darbus, tačiau atlikdami tokius darbus ne jiems nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, neapdairiai ir neatidžiai. Ieškovams aiškiai buvo žinoma, kad jie atlieka neteisėtus veiksmus, nes statybos leidimas vykdyti pastato rekonstrukcijas ar statyti statinį nebuvo išduotas. Ieškovams nuosavybės teise žemės sklypas, kuriame stovėjo pastatai, nepriklausė. Taigi, ieškovų atlikti veiksmai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo, kad jie nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo ir atlikdami darbus neteisėtai nedėjo jokių pastangų, kad neišvengtų nuostolių atsiradimo. Atsižvelgiant į tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti CK 6. 242 straipsnio 2 dalį ir mažinti pusiau prašomus priteisti nuostolius kaip nepagrįstą praturtėjimą, t.y. iki 99 314,28 Lt ( CK 6. 242 straipsnis). Teismas įvertinęs ieškovų veiksmus bei bylos duomenis nesprendė, kad nuostoliai kaip nepagrįstas praturtėjimas ieškovams atsirado išimtinai dėl jų pačių kaltės ir jie vieni prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo riziką, todėl atsakovų argumentus dėl CK 6. 242 straipsnio 3 dalies taikymo ieškovams laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad pačių atsakovų veiksmai atsisakant įteisinti ginčo priestatą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą neatitinka geros moralės normų ir yra nesąžiningi, nes jie turėdami teisę statinį įteisinti tokia teise nepasinaudoja, o tik pasikeitus aplinkybėms ir iškilus ginčui siekia statinio nugriovimo.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai V. A. ir B. A. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą ir padidinti ieškovo naudai priteistiną sumą iki 198 628,57 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovai atsakovų namo pagerinimui išleido beveik visus pinigus, gautus už parduotą gyvenamąjį namą, jog atsakovai pagerinimus name atliko todėl, kad ieškovę ir atsakovę sieja artimi giminystės santykiai bei atsakovams buvo būtina pagalba, kadangi jie neįgalūs, o gyvenamasis namas nebuvo įrengtas.Pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų bylai reikšmingų prejudicinių faktų, t.y. jog Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendime nustatė, kad atsakovai patys kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrių su prašymu konstatuoti savavališkos statybos padarinius, nepasinaudojo Kauno apylinkės teismo suteikta galimybe įteisinti garažo antstatą, bei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai kreipėsi į statybų priežiūros instituciją tik dėl to, kad siekė išvengti galimų neigiamų pasekmių šioje byloje. Be to reikšminga yra aplinkybė, jog atsakovai kreipėsi į statybos priežiūros instituciją po to, kai buvo iškelta ši byla.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovų veiksmų tiek po bylos iškėlimo, tiek nepasinaudojant jiems suteikta galimybe įteisinti antstatą ir geranoriškai išspręsti iškilusį ginčą tarp artimų asmenų bei netinkamai aiškino CK 6.242 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. K. R. ir J. R. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovų namas buvo pastatytas iki ieškovų įsikėlimo. Nors atsakovai yra neįgalūs, tačiau jiems jokia pagalba nereikalinga, jos neprašė ir ieškovai jos neteikė. Atlikti remonto darbai atsakovų name atitiko tik ieškovų interesus. Ieškovams buvo leista tik neatlygintinai gyventi atsakovų name, prisitaikant patalpas savo poreikiams, todėl atsakovų nuomone, ieškovai patys siekia nesąžiningai praturtėti. Nurodė, jog dėl priestato statybos prieštaravo, todėl ir kreipėsi į statybos inspekciją. Mano, kad neteisėtų veiksmų padarinius turi pašalinti juos faktiškai atlikę asmenys.
Atsakovai A. K. R. ir J. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį tarp ieškovų ir atsakovų ir nepagrįstai taikė jam nepagrįsto praturtėjimo normas. Apeliantų nuomone, ginčo santykiui teismas turėjo taikyti neterminuotos panaudos teisės normas.
2. Ginčo atveju ieškovai turėtų teisę į atlyginimą už pagerinimus tik tokiu atveju, jeigu pagerinimai būtų padaryti su panaudos davėjo leidimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovų leidimas įsirengti antrojo aukšto patalpas buvo bendrojo pobūdžio, konkretūs darbai, medžiagos ir jų apimtis nebuvo derinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo nuostoliams nustatyti rėmėsi UAB „Skena“ ekspertizės aktu, nors ekspertizė buvo paskirta atlikti neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą asmeniui. Ieškovai ieškinyje nurodydami išlaidas kelis kartus įvardija tuos pačius darbus ir medžiagas.
4. Atsakovų pastatytas priestatas negali būti laikomas pagerinimu ar atsakovų praturtėjimu, kadangi vykdytas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, todėl skaičiuojant ieškovų nuostolius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė į juos 56 278,55 Lt priestato pastatymo išlaidas bei neatsižvelgė į atsakovų turėtinas išlaidas dėl priestato nugriovimo.
5. Ieškovai nepagrįstai reikalauja tariamai turėtų išlaidų, paskaičiuotų 2008 m. statybos kainomis, t.y. statybų darbų ir nekilnojamojo turto kainų pakilimo metu. 2014 -02-27 VĮ „Registrų centras“ duomenimis, viso namo, kurio antrą aukštą tik įsirengė ieškovai vertė yra 214 000 Lt, todėl ieškovai, atsakovų nuomone, piktnaudžiauja savo teisėmis reikalaudami sugrąžinti jų ankstesnes išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).
Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas iš atsakovų A. K. R. ir J. R. priteisė 99 314,28 Lt nepagrįsto praturtėjimo nuostolių ieškovams V. A. ir B. A.. Tiek ieškovai, tiek atsakovai dėl nurodyto sprendimo pateikė apeliacinius skundus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą įrodinėja, visų pirma, tuo, jog teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį tarp ieškovų ir atsakovų, kadangi nagrinėjamu atveju, jų nuomone, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl nebuvo pagrindo taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas.
Atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovai reikalauja grąžinti jų investuotus pinigus į atsakovų namą, t.y. antro aukšto įrengimo ir priestato pastatymo išlaidas. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog ieškovai pardavė savo gyvenamąjį namą ir persikėlė gyventi pas atsakovus. Nors atsakovai ginčija aplinkybes, jog ieškovai įsikraustė į atsakovų namus, būtent atsakovų prašymu, kadangi jiems buvo reikalinga pagalba, ir iš anksto susitarus ne tik dėl gyvenimo atsakovų name, bet ir dalies namo perleidimo ieškovams, tačiau apie tokio susitarimo egzistavimą galima daryti išvadą iš byloje esančių įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovai siekdami parduoti savo gyvenamąjį namą, visų pirma, turėjo gauti teismo leidimą, kadangi šiame name gyveno jų nepilnametis vaikas. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. TL2-3988-374/2007 matyti, kad ieškovai nurodė, kad po savo namo pardavimo jie gyvens (duomenys neskelbtini), t.y. atsakovų gyvenamajame name. Į nurodytą bylą buvo pateikta VĮ „Registų centras“ pažymėjimo kopija, patvirtinanti atsakovės nuosavybės teisę į minėtą gyvenamąjį namą. Kadangi pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą registre yra išduodamas tik turto savininkams ir ieškovai patys šio įrodymo be atsakovų žinios negalėjo gauti, šio įrodymo pateikimas į bylą patvirtina faktą, jog atsakovai apie ieškovų ketinimą parduoti namą žinojo ir dar iki jo perleidimo buvo susitarę dėl ieškovų persikėlimo pas atsakovus gyventi. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 pati atsakovė A. K. R. nurodė, kad V. A. ir B. A. persikraustė, kadangi norėjo padėti atsakovams (t.2, b.l. 52). Nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino taip pat ieškovės ir atsakovės motina K. J. R., kuri pažymėjo, jog būtent atsakovai kalbino ieškovus ateiti gyventi pas juos (t1, b.l. 148). Aplinkybę, jog atsakovai turėjo tikslą dalį namo perleisti, patvirtino taip pat ieškovų ir atsakovų draugas R. K., kuris teismo posėdyje nurodė, kad jį su šeima atsakovai kalbino ateiti pas juos gyventi ir 2007 metais buvo kalbėta apie antro aukšto pirkimą, tačiau liudytojo netenkino sąlygos. Šis liudytojas paneigė atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovai atėjo tik tam tikrą laiką pagyventi bei patvirtino, jog būtent ieškovai įrengė namo antrą aukštą (t.1, b.l. 148). Taigi aplinkybė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovai parduos savo gyvenamąjį būstą Marijampolės sav. ir persikraustys gyventi pas atsakovus, savo lėšomis įsirengs antrą aukštą bei pasistatys priestatą (antstatą ant garažo), o atsakovai perleis ieškovų nuosavybėn jų (ieškovų) lėšomis įrengtą gyvenamąjį plotą, patvirtina ne tik ieškovų paaiškinimai, bet ir liudytojų K. J. R. ir R. K. parodymai ir byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovai, pardavę savo gyvenamąjį būstą Marijampolėje, persikėlė gyventi į atsakovų namą, savo lėšomis įsirengė antrąjį aukštą ir pastatė priestatą. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp ieškovų ir atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrįstai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi teigti, jog tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, pagrindo nėra.
Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą argumentuoja taip pat tuo, jog teismas nepagrįstai ieškovo nuostoliams nustatyti rėmėsi UAB „Skena“ ekspertizės aktu, kadangi ekspertizė buvo paskirta atlikti neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą asmeniui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas ekspertizės paskyrimo klausimas, atsakovės atstovas neprieštaravo, jog ekspertizę atliktų UAB „Skena“, į bylą yra pateikti įrodymai, kad šiai bendrovei suteikta teisė atlikti statinio dalinę ekspertizę, statinio ekspertas A. Z. pasirašė priesaikos teiktą ir nurodė, kad jam yra žinoma baudžiamoji atsakomybė už melagingos išvados pateikimą (t.2, b.l. 8), todėl vien aplinkybė, jog paskirtas ekspertas nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, neleidžia abejoti jo pateiktos išvados patikimumu ir pagrįstumu.
Atsakovai, ginčydami pirmosios instancijos teismo argumentus dėl nuostolių skaičiavimo, nurodė, kad atsakovų pastatytas priestatas negali būti laikomas pagerinimu ar atsakovų praturtėjimu, kadangi vykdytas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, todėl skaičiuojant ieškovų nuostolius, nepagrįstai įtrauktos į juos 56 278,55 Lt priestato pastatymo išlaidos bei neatsižvelgta į atsakovų turėtinas išlaidas dėl priestato nugriovimo. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su nurodytais atsakovų argumentais, pažymi, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai statybos darbų atlikimo metu suvokė, jog statybos darbai yra atliekami negavus atitinkamo statybos leidimo ir tokiu būdu yra pažeidžiamos viešosios teisės normos. Nors byloje dėl savavališko statinio nugriovimo atsakovė A. K. R. įrodinėjo, jog ieškovai šiuos statybos darbus atliko prieš jos valią, tačiau iš bylos duomenų matyti, jos priestatas buvo pastatytas dar 2008 metais. Atsakovai gyvena tame pačiame name, kurio antrąjį aukštą ieškovai įrenginėjo ir kuriame pastatė priestatą. Ieškovai šiame name gyveno iki 2010 m. spalio 10 d., 2010 m. spalio 15 d. pateikė ieškinį dėl neapgrįsto praturtėjimo nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu pati atsakovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir savavališkos statybos aktas bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašytas tik 2011 m. spalio 4 d.(t.1, b.l. 127), t.y. kai jau buvo nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai tik po trijų metų po statybos darbų atlikimo kreipėsi į statybos priežiūros instituciją, nors statybos darbai buvo atliekami tame pačiame name, kuriame jie gyvena, atmeta, atsakovo argumentus, jog priestatas buvo pastatytas be jų leidimo, kadangi faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovai tokiems statybos darbams neprieštaravo. Teisėjų kolegija nurodo, jog abi šalys suvokė, kad statybos darbai turi būti atliekami tik gavus statybos leidimą, todėl susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovo lėšomis pastatytas priestatas vadovaujantis teismo sprendimu per teismo sprendime nurodytą terminą jo neįteisinus turi būti nugriautas, darytina išvada, jog abi ginčo šalys, veikdamos pažeidžiant viešosios teisės normas, turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes, t.y. ieškovai, teismo vertinimu, netenka teisės reikalauti atlyginti šio priestato pastatymo išlaidas, o atsakovams kyla pareiga įvykdyti teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovai nors ir turėdami atsakovų žodinį leidimą vykdyti statybos darbus, tačiau atlikdami tokius darbus ne jiems nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, neapdairiai ir neatidžiai, nedėjo pastangų, kad neišvengtų nuostolių atsiradimo. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada mažinti pusiau visus prašomus priteisti nuostolius kaip nepagrįstą praturtėjimą, t.y. tiek už antrojo aukšto remontą, tiek už pastatytą priestatą, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą mažinti ieškovų prašomą priteisti sumą priestato pastatymo išlaidų suma ir nesudaro pagrindo sumažinti ieškovų patirtų 142 350,02 Lt išlaidų už antrojo aukšto remontą.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas ieškovų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą padidinant iš atsakovų ieškovams priteistiną nepagrįsto praturtėjimo sumą iki 142 350,02 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kolegijai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus priteistiną sumą iki 142 350,02 Lt, atitinkamai keičiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 72 proc. ieškovų reikalavimų, atitinkamai iš atsakovų ieškovų naudai priteistina 504 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 2160 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų. Kadangi ieškovai už pateiktą ieškinį buvo sumokėję 2000 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (t.1, b.l.10,53), iš atsakovų ieškovų naudai priteistina 600 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o valstybės naudai 3000 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Ieškovai kreipdamiesi į teismą su apeliaciniu skundu sumokėjo 2979 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt už advokato pagalbą (t.2., b.l. 105-106). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovų apeliacinis skundas patenkintas 43 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 1926 Lt ((1500 Lt+2979)x43proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 142 350,02 Lt ( 41 227,42 eurų) nepagrįsto praturtėjimo nuostolių ieškovams V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir B. A. (a/k (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovų A. K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovams V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir B. A. (a/k (duomenys neskelbtini) 3264 Lt ( 945,32 eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų A. K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 2500 Lt (724 eurų) žyminį mokestį valstybei.
Priteisti iš atsakovų (A. K. R. ir J. R.) ir ieškovų (V. A. ir B. A.) po 16,60 Lt (5 eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovų A. K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovams V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir B. A. (a/k (duomenys neskelbtini) 1926 Lt (557,81 eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.