- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-40305-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33849-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- H. T., E. Š., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, H. T., E. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. T. savo motinos M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. T. savo dėdės E. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 1-5):
1) Pareiškėjas R. T. yra (duomenys neskelbtini) mirusio S. T. ir (duomenys neskelbtini) mirusios G. T. sūnus;
2) Pareiškėjo senelė iš tėvo pusės M. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) ir senelis I. T. (gimimo ir mirties datos nežinomos) turėjo tris sūnus – I. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) ir S. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini));
3) Pareiškėjo dėdė I. T. vaikų neturėjo, o E. T. turėjo dukrą T. T. (gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) ir sūnų E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)). Ryšium su šiuo nurodytina, kad nei T. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), nei E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) vaikų neturėjo, taip pat po savo tėvo E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) mirties nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo;
4) Tuo tarpu pareiškėjo tėvas S. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) turėjo vaikus: R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), H. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir T. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)). T. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) vaikų neturėjo;
5) Po senelio I. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) visą jo turtą paveldėjo pergyvenusi sutuoktinė M. T. faktiškai pradėdama visą turtą valdyti ir valdydama jį iki savo mirties. Po senelės M. T. mirties, tuomet gyvi jos sūnūs E. T. ir S. T. dėl motinos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė;
6) Faktą, jog E. T. ir S. T. buvo laikomi pretendentais į buvusią tėvų žemę, liudija 1995-02-20 Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažyma 663, kurioje teigiama, kad pažyma yra išduota Lietuvos Respublikos piliečiui T. E. su nurodymu, kad (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)) esančios žemės savininkas T. J. (duomenys neskelbtini) turėjo iš viso 12,0 ha žemės. Pretendentai į buvusią žemę po motinos ir tėvo mirties yra T. E. (6,0 ha) ir T. S. (6,0 ha);
7) Brolių E. T. ir S. T. susitarimu mirusios motinos M. T. palikimą, t.y. atkurtiną žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, padargus ir namų apyvokos reikmenis, esančius adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai juos valdydamas savo žinion perėmė vyresnysis brolis E. T.. S. T. neprieštaravo brolio valiai perimti giminės turtą.
8) Brolių sutarimu po tėvų mirties E. T. išimtinai prižiūrinėjo tėvų paliktą turtą ir tvarkė su juos susijusius reikalus. Todėl akivaizdu, jog po M. T. mirties visą jos turimą turtą paveldėjo būtent sūnus E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) pradėdamas faktiškai jį valdyti visa apimtimi, kas reiškia, kad M. T. turtas – namas, kuriame jis kartu su motina gyveno iki pat savo mirties bei susijęs ūkis, perėjo E. T. žinion su visais buitiniais daiktais, nuotraukomis, kryželiais ir t.t.;
9) Šis faktinis M. T. paveldėto turto valdymas nepertraukiamai tęsėsi nuo pat motinos mirties (duomenys neskelbtini) metais iki pat E. T. mirties (duomenys neskelbtini). Po E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) mirties, jo tuo metu dar gyva dukra T. T. į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. Kadangi pareiškėjas R. T. buvo artimas su dėde E. T., taip pat yra/buvo vyriausias E. T. sūnėnas, kuriam nuo pat mažens buvo skiepyta pareiga rūpintis šeimos bei giminės turto gerove ir kuris, be kita ko, dar nuo (duomenys neskelbtini) metų, kuomet mirė pareiškėjo motina, gyvenusi savo sodyboje Tvankiškių k., Kalvelių sen., rūpinosi šeimos turto išsaugojimu nurodytoje vietovėje, t.y. pareiškėjas dar iki dėdės mirties padėjo jam prižiūrėti jo tuomet valdytą ūkį;
10) Po dėdės E. T. mirties (duomenys neskelbtini) nei jo tuo metu buvę gyvi vaikai, nei kas kitas iš jo artimųjų giminaičių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, todėl pareiškėjas savo dėdės E. T. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti visą atkurtinos žemės teritoriją ir ūkį, priklausiusį dėdei E. T. po senelių I. T. ir M. T. mirties;
11) Taip pat pareiškėjas po dėdės E. T. mirties perėmė ir visus jo turėtus dokumentus, saugotas pažymas, nuotraukas, buitinės technikos daiktus ir pan., kuriuos jis savo ruožtu paveldėjo po M. T. mirties arba įgijo vėliau. Dar daugiau, pareiškėjas toliau tęsė domėjimąsi senelių žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesu, rūpinosi senelių, dėdės bei tėvo antkapių pastatymu, prižiūrėjo kapavietes, skyrė ir tebeskiria tam daug savo laiko, pastangų bei lėšų, tikslu išsaugoti šeimos palikimą, puoselėti turtą bei giminių atminimą;
12) Taigi pareiškėjas R. T. savo dėdės E. T. palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti ir savo norą priimti palikimą išreikšdamas konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjas su paveldėtu turtu elgiasi kaip jo savininkas, atlieka visas priklausančias pareigas: jį prižiūri, juo disponuoja ir rūpinasi kaip savu. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas teigti, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti;
13) Tik visai neseniai pareiškėjas suprato, kad turtas nėra tinkamai teisiškai sutvarkytas ir tik pasitaręs su teisininkais pareiškėjas sužinojo, kad jis ne tik praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėdės turtui paveldėti, tačiau ir jo dėdė E. T. savalaikiai po savo motinos M. T. mirties nesikreipė į notarų biurą. Pareiškėjas, sužinojęs, kad visa turto dalis, priklausiusi E. T. nuosavybės teise bei gauta paveldint po senelės M. T. mirties niekam teisiškai nepriklauso, kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu ir siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad pareiškėjas R. T. savo dėdės E. T. palikimą priėmė pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. Terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pareiškėjo bei jo mirusio dėdės E. T. nežinojimo, nesusivokimo ir elementaraus teisinio išprusimo nebuvimo, o ne iš blogos valios;
14) Išvardintų faktų nustatymas yra reikšmingas ir reikalingas tam, jog pareiškėjas R. T. galėtų tinkamai sutvarkyti visus aukščiau nurodyto turto nuosavybės dokumentus ir galėtų gauti nuosavybės teisę patvirtinančius paveldėjimo teisės liudijimus į sąžiningai paveldėtą ir perimtą giminės turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo galimą palikėjų M. T. ir E. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. T. ir E. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (2 t., b. l. 173-174).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Paaiškino, kad turimais duomenimis nustatė, jog mirusiajai M. T. Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-20 sprendimu Nr. 48S-275-(14.48.3), taip pat mirusiam E. T. Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-20 sprendimu Nr. 48S-277-(14.48.3) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r. sav. Suteikiant natūra bendros dalinės nuosavybės teise žemės sklypus (2 t., b. l. 178-180).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjas prižiūri buvusį močiutės ir dėdės ūkį, augina daržoves, gyvena pastoviai kelerius metus. Iki šiol nėra susitvarkęs jokių paveldėjimo dokumentų. Pareiškėjo išsilavinimas – vidurinis. Pareiškėjas turi brolį ir sesę. E. T. turėjo dukrą T. T., kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir ji neturėjo vaikų. Daugiau giminių, kurie galėtų pretenduoti į turtą, nėra. Pareiškėjas kurį laiką buvo išvykęs gyventi į miestą, mirus dėdei persikėlė nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą (2 t., b. l. 184-185).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo H. T. sutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad jis yra pareiškėjo brolis. Ūkį pastoviai prižiūrėjo brolis – R. T.. Daugiau asmenų, kurie pretenduotų į palikimą, nėra (2 t., b. l. 184-185).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. Š. sutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad yra pareiškėjo sesuo. Pareiškėjas kruopščiai prižiūri ūkį (2 t., b. l. 184-185).
Teismo posėdžio metu liudytojas L. T. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, yra kaimynai, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyvena seniai name, kuriame gyveno E. T.. Po E. T. mirties ūkį prižiūrėjo pareiškėjas. Dengė stogą, namą prižiūrėjo, viską darė, ko reikėjo. Prieš E. T. ūkį prižiūrėjo M. T. (2 t., b. l. 184-185).
Teismo posėdžio metu liudytojas Č. B. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, yra kaimynai, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyvena pastoviai. Pareiškėjas Tvankiškių kaime turėjo senelius ir dėdę E. T.. Po senelių mirties ūkį prižiūrėjo E. T., o po E. mirties prižiūrėjo pareiškėjas. Pareiškėjo močiutės vardas buvo M. (2 t., b. l. 184-185).
Teismo posėdžio metu liudytojas O. N. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, yra iš vieno kaimo – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Tvankiškėse gyvena seniai. Ūkį prižiūrėjo seneliai, po to E. T., po jo mirties perėmė pareiškėjas, jam padėdavo brolis, sesuo (2 t., b. l. 184-185).
Teismo posėdžio metu liudytojas T. T. paaiškino, kad yra pareiškėjo sūnėnas. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyvena porą metų, tiksliai neprisimena, kada pradėjo ten gyventi nuolatos. Iki tol gyveno močiutė ir senelis, po jų mirties teritoriją prižiūrėjo pareiškėjas, sodina bulves, dirba žemę (2 t., b. l. 184-185).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. T., gim. (duomenys neskelbtini) yra S. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir G. T. gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (1 t., b. l. 28, 43, 57). Pareiškėjas turi seserį E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), brolį H. T., (duomenys neskelbtini), ir brolį T. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32, 57). Pareiškėjo senelė M. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20, 83). Pareiškėjo senelė M. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir senelis I. T. turėjo tris sūnus – I. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir S. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21, 22, 30, 43, 45, 66, 67, 70, 76). Pareiškėjo dėdė E. T., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą T. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) ir sūnų E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 44, 55). Nei T. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), nei E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) vaikų neturėjo (1 t., b. l. 55, 56). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentų ar palikimo priėmimo faktų (1 t., b. l. 60). (duomenys neskelbtini) Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymoje 663 nurodyta, kad pažyma yra išduota Lietuvos Respublikos piliečiui T. E. su nurodymu, kad (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)) esančios žemės savininkas T. J. (duomenys neskelbtini) turėjo iš viso 12,0 ha žemės. Pretendentai į buvusią žemę po motinos ir tėvo mirties yra T. E. (6,0 ha) ir T. S. (6,0 ha) (1 t., b. l. 63). 2004-03-15 Valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruota pareiškėjo dėdės E. T., gim. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio ir kaimo valda (1 t., b. l. 59). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. A33(27)-38 patvirtina, kad M. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs, (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23). Iš byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyvena name, kuriame prieš tai gyveno E. T.. Po E. T. mirties ūkį prižiūri pareiškėjas (2 t., b. l. 184-185).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados
Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus – tai, kad: 1) E. T., gim. (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise; 2) pareiškėjas R. T., gim. (duomenys neskelbtini), po savo dėdės E. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise (1 t., b. l. 1-5).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tai, kad: 1) E. T., gim. (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise; 2) pareiškėjas R. T., gim. (duomenys neskelbtini), po savo dėdės E. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas R. T., gim. (duomenys neskelbtini) yra S. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir G. T. gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (1 t., b. l. 28, 43, 57). Pareiškėjas turi seserį E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), brolį H. T., (duomenys neskelbtini), ir brolį T. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32, 57). Pareiškėjo senelė M. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20, 83). Pareiškėjo senelė M. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir senelis I. T. turėjo tris sūnus – I. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir S. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21, 22, 30, 43, 45, 66, 67, 70, 76). Pareiškėjo dėdė E. T., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą T. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) ir sūnų E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 44, 55). Nei T. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), nei E. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) vaikų neturėjo (1 t., b. l. 55, 56). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentų ar palikimo priėmimo faktų (1 t., b. l. 60). 1995-02-20 Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymoje 663 nurodyta, kad pažyma yra išduota Lietuvos Respublikos piliečiui T. E. su nurodymu, kad (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)) esančios žemės savininkas T. J. (duomenys neskelbtini) turėjo iš viso 12,0 ha žemės. Pretendentai į buvusią žemę po motinos ir tėvo mirties yra T. E. (6,0 ha) ir T. S. (6,0 ha) (1 t., b. l. 63). 2004-03-15 Valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruota pareiškėjo dėdės E. T., gim. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio ir kaimo valda (1 t., b. l. 59). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017-02-02 pažyma Nr. A33(27)-38 patvirtina, kad M. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs, (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23). Byloje pateiktos ūkio ir namuose esančių daiktų fotonuotraukos (1 t., b. l. 97-100, 114-160), pareiškėjo dėdės E. T., gim. (duomenys neskelbtini), 1997-07-11 pasirašytas pastatų draudimo liudijimas (1 t., b. l. 77-78), taip pat galvijų apskaitos žurnalas, 2002-05-10 pranešimas apie gyvulių ženklinimą (1 t., b. l. 85-87). Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys H. T., E. Š., tiek liudytojai L. T., Č. B., O. N., T. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas R. T. (duomenys neskelbtini)gyvena name, kuriame prieš tai gyveno E. T.. Po E. T. mirties ūkį prižiūri pareiškėjas (2 t., b. l. 184-185). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. T., gim. (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą), juo rūpinosi kaip savu; pareiškėjas R. T., gim. (duomenys neskelbtini), po savo dėdės E. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, ir valdė jį (palikimą), juo rūpinosi kaip savu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjo E. T. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo dėdės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusio dėdės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinio, teises ir pareigas.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.