Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama įgaliota E. J., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą Nr. 840951, t. y. būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ir nesudariusi darbo sutarties, įdarbino ir leido dirbti pardavėja 2019 metų birželio mėn. 27, 28 dienomis L. G., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais A. G. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio l dalies nuostatas ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai vertino bylos įrodymus, nekreipė dėmesio į nelegalaus tyrimo akte užfiksuotas faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Institucija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. G. yra netinkamas šio nusižengimo subjektas, todėl prašo nubausti A. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

7. Apygardos teismas, patikrinęs Plungės apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų A. G. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, todėl yra teisinis pagrindas jai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

8. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. G. pas E. J., užsiimantį individualia veikla, dirba nuo 2019 m. birželio 27 d., A. G. pas E. J., užsiimantį individualia veikla, dirba nuo 2019 m. birželio 1 d. Institucijos teigimu, aplinkybę, kad A. G. yra tinkamas nusižengimo subjektas, patvirtina E. J. 2019 m. vasario 28 d. išduotas įgaliojimas A. G., kuriuo E. J. paveda A. G. priimti į darbą darbuotojus, ir tai, kad L. G. paaiškinime nurodytas telefono numeris, kuriuo ji tarėsi dėl darbo, priklauso A. G.. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms, kad E. J. įgaliojimą atstovauti individualiai įmonei yra išdavęs tuo metu, kai A. G. net nebuvo šios įmonės darbuotoja, taigi, negalėjo turėti pareigybinių įgaliojimų atlikti kažkokias funkcijas darbdavio vardu. Administracinio nusižengimo tyrimo metu pats E. J., užsiimantis individualia veikla, apklaustas nebuvo, byloje nėra jokių šio asmens paaiškinimų apie L. G. ir A. G. darbą jo įmonėje, nėra jokių duomenų apie tai, kokias pareigas A. G. atlieka E. J. individualioje įmonėje, kokie yra jos pareigybiniai įgaliojimai pagal įstatymus ir įmonės dokumentus šiuo metu. Taigi, vien E. J. 2019 m. vasario 28 d. išduoto įgaliojimo A. G., kuriuo E. J. paveda A. G. priimti į darbą darbuotojus, nepakanka siekiant įrodyti darbo santykių buvimą. Pažymėtina, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybėn gali būti traukiamas arba darbdavys, arba kitas atsakingas asmuo, kuris turėjo pareigybinius įgaliojimus su įmonėje įdarbinamais darbuotojais sudaryti darbo sutartis.

10. Institucija byloje remiasi Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-65-658/2012 ir teigia, kad šiuo atveju nėra svarbu asmens turimi įgaliojimai ar pareiginės instrukcijos, nes už nelegalų darbą gali būti baudžiamas tas, kas susitarė dėl darbo sutarties ir faktiškai suteikė darbą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju susipažinus su Institucijos skunde nurodoma byla matyti, kad minėtos bylos aplinkybės (minėtoje byloje buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. nors ir buvo UAB „M.“ direktorė, tačiau visgi įdarbindavo darbuotojas UAB „L.“ parduotuvėse, veikdavo UAB „L.“ vardu, nes ir UAB „M.“, ir UAB „L.“ buvo registruotos tuo pačiu adresu, UAB „L.“ direktoriaus R. B. rasti nepavyko, buvo paskalbta jo paieška, bet ir policija jo nerado, todėl teismas padarė išvadą, kad A. M. aktyviai veikė UAB „L.“ interesais priimant darbuotojas į darbą) skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo remtis Institucijos nurodyta nutartimi šioje byloje. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visi darbuotojai E. J. įmonėje yra įdarbinti po 2019 m. birželio 1 d., t. y. prasidedant vasaros sezonui Palangoje, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju neturi reikšmės svarstant dėl A. G. galimybės atsakyti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad įgaliojimas A. G. priimti asmenis į darbą E. J. individualioje įmonėje išduotas jai dar nedirbant šioje įmonėje, o kitų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad būtent A. G. 2019 m. birželio 28 d. E. J. individualioje įmonėje buvo atsakinga už asmenų priėmimą į darbą, byloje nėra.

11. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, galimo nelegalaus darbo fakto tyrimą Institucija atliko formaliai, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie patvirtintų ne tik patį įvykį, bet ir padėtų atskleisti susitarimo tarp L. G. ir A. G. ir E. J. turinį, t. y. nebuvo apklausta nei pati A. G., nei E. J., neišreikalauti E. J. individualios įmonės dokumentai, patvirtinantys, kad būtent A. G. buvo atsakinga už darbuotojų paiešką ir jų priėmimą į darbą. Pats 2019 m. rugsėjo 24 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas yra labai lakoniškas ir visiškai neinformatyvus, išvados padarytos remiantis tik prielaidomis.

12. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

13. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo A. G. pripažinti kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl Plungės apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukė pagrįstai. Todėl skundžiamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.