- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- ATP-65-658/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06366-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliota pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. už tai, kad UAB „M.“ direktorė A. M. nuo 2011-08-18 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), leido dirbti O. Č., nuo 2011-08-12 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), leido dirbti D. L., nepasirašiusi prieš darbo pradžią darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio l dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nutarimu A. M. pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį po 3000 Lt, galutinė bauda paskirta 6000 Lt.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė teigia, kad administracinė nuobauda jai paskirta neįrodžius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė ATPK 257 straipsnio reikalavimų, nesiekė išsiaiškinti visų bylai reikšmingų aplinkybių, dalį byloje esančių įrodymų vertino nesuprantamai ir neteisingai. Apeliantė teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ji nelegaliai leido dirbti asmenims parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)", esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas nevertino jos parodymų apie tai, jog ji neturi įgaliojimo įdarbinti darbuotojus bei jų nesamdė, o tik tiekia prekes į UAB „L." priklausančias parduotuves „(duomenys neskelbtini)" konsignacijos pagrindais, bei teikia informaciją UAB „L." apie darbo sąlygas. Apeliantės nuomone, teismo išvada, kad A. M. leido dirbti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)" O. Č. nuo 2011-08-18, yra nepagrįsta. 2011-08-22 Prašyme „Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir nelegalaus darbo", adresuotame valstybinei darbo inspekcijai, O. Č. nurodė, jog nuo 2011-07-12 ji pradėjo dirbti UAB „L.". Darbo sutartį su ja pasirašė L. A.. Tad UAB „L." vardu veikė ir darbo sutartis pasirašinėjo ne A. M.. Pati O. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2011-07-12 iki 2011-08-18. Toks O. Č. liudijimas teisme atitinka apeliacinės instancijos teismui pateikiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos „Dėl duomenų pateikimo apie O. Č." turinį. Tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime kažkodėl konstatavo, kad A. M. O. Č. leido dirbti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)" nuo 2011-08-18. 2011-09-22 Paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai O. Č. nurodo, kad 2011-08-17 jai kažkas skambino ir siūlė dirbti dar pora dienų, tačiau ji atsisakė. Taigi akivaizdu, kad atsisakiusi dirbti 2011-08-17, sekančią po to einančią ir skundžiamame nutarime nurodomą dieną, t.y. 2011-08-18, O. Č. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)" nedirbo. Be to, apie jokį darbą 2011-08-18 O. Č. nenurodo ir savo 2011-08-22 Prašyme „Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir nelegalaus darbo" Valstybinei darbo inspekcijai. Tad apeliantės nuomone, akivaizdu, kad 2011-08-18 O. Č. jokioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)" nedirbo. Be to, A. M. teigimu, O. Č. galėjo turėti asmeninį suinteresuotumą šioje byloje ir teikti tikrovės neatitinkančius parodymus, siekdama išvengti atsakomybės, atsiradusios jai einant darbo pareigas UAB „L.". Pirmos instancijos teismas nurodytų prieštaravimų nesiaiškino, jų nemotyvavo ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutarimą. Apeliantė teigia, kad teismo argumentai bei darbuotojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, t.y. tai, jog darbuotojai dirbo būtent pas A. M. parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)", yra niekuo nepagrįsti. Byloje nustatytos aplinkybės, jog parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", kuriose, kaip teismo konstatuota, nelegaliai dirbo O. Č. ir D. L., priklauso UAB „L.". UAB „L." direktoriumi paskirtas R. B.. Byloje nėra jokių įrodymų, jog A. M., užimanti direktorės pareigas UAB „M.", būtų buvusi UAB „L." direktoriaus kaip nors įgaliota veikti UAB „L." vardu. Byloje nėra jokių duomenų, jog A. M. būtų sudarinėjusi darbo sutartis su UAB „L." priimamais naujais darbuotojais. Byloje nėra duomenų, jog A. M. būtų buvusi UAB „L." darbuotoja, kuri galėtų atlikti „aktyvius veiksmus" susijusius su asmenų įdarbinimu UAB „L.". Teismas nevertino šių aplinkybių, jos parodymų, jų sąsajų bei prieštaravimų su visa esama bylos medžiaga, bei priėmė akivaizdžiai neteisingą sprendimą. Kadangi ji, kaip UAB „M." direktorė, neturėjo nei teisės, nei pareigos, atlikinėti kokius nors veiksmus UAB „L." vardu, sudarinėti naujas darbo sutartis su darbuotojais, jos veiksmuose teismo konstatuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
A. M. apeliacinis skundas atmetamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010 ir kt.).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas A. M. kalta, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Vienas iš A. M. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, ji neturėjo įgaliojimų su UAB „L.“ darbuotojais sudarinėti darbo sutarčių, atlikinėti kokių nors veiksmų šios įmonės vardu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje vienas tinkamų subjektų yra tas, kas susitarė dėl darbo sutarties ir faktiškai suteikė darbą. Faktiškai asmens turimi rašytiniai įgaliojimai, pareiginės instrukcijos byloje nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Iš liudytojų O. Č., D. L., V. J., V. Š. rašytinių paaiškinimų, teisme duotų liudytojų V. Š. O. Č. parodymų neabejotinai seka, kad būtent A. M. buvo tas asmuo, su kuriuo darbuotojos tarėsi dėl darbo pobūdžio, atlyginimo, darbo laiko. Iš liudytojų rašytinių paaiškinimų ir parodymų matyti, kad A. M. tardavosi dėl darbų sąlygų, pasakojo apie būsimą darbą darbuotojams, dalyvaudavo darbuotojų atrankoje darbo biržoje, aprodydavo darbo vietas bei mokėjo darbo užmokestį. Tad daroma išvada, kad A. M., nors ir yra UAB „M.“ direktorė, tačiau visgi įdarbindavo darbuotojas UAB „L.“ parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“, veikdavo UAB „L.“ vardu. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad UAB „M.“ ir UAB „L.“ yra registruotos tuo pačiu adresu. Iš darbo inspekcijos atstovės paaiškinimų matyti, kad UAB „L.“ direktoriaus R. B. rasti nepavyksta, paskelbė paiešką, bet ir policija jo neranda. Šios aplinkybės, vertinant jas su kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia teismui daryti išvadą, kad A. M. visgi aktyviai veikė UAB „L.“ interesais priimant darbuotojas į darbą. Tad ji yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas
Administracinis kaltinimas A. M. buvo pareikštas parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai įdarbinus O. Č. ir D. L.. Nagrinėjamu atveju pirminiuose nelegaliai dirbančių asmenų paaiškinimuose nuosekliai nurodoma, jog dėl darbo jos tarėsi su A. M.. Tą pačią aplinkybę O. Č. patvirtino ir teisme. Nors liudytoja D. L. teisme pakeitė parodymus ir aiškino, kad ji tik atėjo susipažinti į parduotuvę, domėjosi dėl darbo sąlygų, bet nedirbo, tačiau parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi L. D. parodė, kad D. L. tuo metu, kai atėjo inspektorės, parduotuvėje buvo apie porą valandų, jos abi tvarkėsi salėje, dėliojo kainas, kas atitinka D. L. pirminį paaiškinimą, jog ji tuo metu mokėsi dirbti. Įvertinus šių liudytojų pirminius paaiškinimus ir parodymus teisme, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingi yra pirminiai paaiškinimai, jog 2011-08-12 D. L. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Be to, teisme apklausiama darbo inspekcijos atstovė paaiškino, kad niekas neliepė rašyti paaiškinimą, viskas buvo rašoma savanoriškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neprašytas pašalinis asmuo nesiimtų parduotuvėje atlikinėti tam tikrus tik parduotuvės darbuotojų atliekamus veiksmus, nesitikėdamas už tai jokio atlygio, todėl darytina išvada, kad D. L. susitarusi realiai dirbo. Be to, ir iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2011-08-12 atlikus patikrinimą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, parduotuvėje rastos dvi pardavėjos. D. L. tada paaiškino, kad dėl dėl darbo sąlygų, užmokesčio tarėsi su A. M. (b.l. 5, 6).
Nepagrįstas A. M. teiginys, kad teismo išvada, jog ji leido O. Č. nelegaliai dirbti nuo 2011-08-18, neteisinga. Apeliantės teismui pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažyma dėl duomenų pateikimo apie O. Č. patvirtina, kad O. Č. laikotarpiu nuo 2011-07-12 iki 2011-08-17 buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu UAB „L.“. Iš O. Č. rašytinio paaiškinimo, kuriuo ji papildė prašyme dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir nelegalaus darbo, adresuoto valstybinei darbo inspekcijai, nurodytas aplinkybes, matyti, kad ji nurodė, jog UAB „L.“ dirbo nuo 2011-07-12 iki 2011-08-17. 2011-08-18 ji dirbo nelegaliai, tą dieną jos dirbti paprašė A. M., nors 2011-08-17 ji jau buvo atleista iš darbo (b.l. 12-13). Liudytojos teisme duoti parodymai neprieštarauja jos pirminiams parodymams, užfiksuotiems rašytiniame paaiškinime, VSDFV pateiktoje pažymoje esančiai informacijai. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos O. Č. tvirtinimu, kad ji 2011-08-18 parduotuvėje dirbo nelegaliai, ir kad dėl darbo tarėsi su A. M.. Byloje nenustatytas O. Č. suinteresuotumas apkalbėti A. M., A. M. teiginiai apie tai, kad O. Č. gali ją apkalbėti niekuo nepagrįsti.
Taigi A. M. paaiškinimai, kad ji nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais paminėtų liudytojų parodymais bei kitais įrodymais. Byloje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai. Tarp darbuotojų ir darbdavio fizinio asmens buvo sutarta dėl darbo pobūdžio, darbo vietos, darbo užmokesčio, darbuotojai realiai dirbo, tačiau darbo sutartys sudarytos nebuvo. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas.
Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.