Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1221-587/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl reikalavimo išmokėti banko garantijos sumą pripažinimo neteisėtu ir neteisėtai išmokėtos banko garantijos sumos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. kovo 19 d. reikalavimą išmokėti garantijos sumą pagal sutarties įvykdymo garantiją Nr. KS140403/3, priteisti iš atsakovės 14 928,30 Eur sumą, kuri išmokėta pagal sutarties įvykdymo garantiją Nr. KS140403/3, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, kaip užsakovė, ir UAB „Ecoservice projektai“, kaip paslaugų teikėja, viešojo pirkimo būdu sudarė Mišrių komunalinių atliekų surinkimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo sutartį Nr. 213 (toliau – ir Sutartis) 5 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti sutarties galiojimą 1 metams. 2019 m. liepos 11 d. susitarimu Nr. 322 šalys pratęsė Sutartį 1 metų terminui. Sutartiniai ginčo šalių teisiniai ir faktiniai santykiai baigėsi 2021 m. vasario 21 d.

3. Sutarties įvykdymo užtikrinimui UAB „Ecoservice projektai“ pateikė LUMINOR Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs pavadinimas NORDEA BANK AB Lietuvos skyrius) 2014 m. rugpjūčio 27 d. išduotą 1 000 000 Lt (289 620 Eur) dydžio sutarties įvykdymo garantiją Nr. KS140403/3 (toliau – Garantija). Garantijos galiojimas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 24 d. (įskaitytinai). Pasibaigus Sutarčiai, t. y. nuo 2021 m. vasario 22 d., mišrių komunalinių atliekų surinkimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugą pradėjo teikti pati atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. 2021 m. kovo 19 d. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė LUMINOR Bank AS Lietuvos skyriui reikalavimą išmokėti 14 928,30 Eur garantijos sumą pagal sutarties įvykdymo garantiją Nr. KS140403/3 (toliau – Reikalavimas), nurodant, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutartį.

4. 2021 m. kovo 23 d. UAB „Ecoservice projektai“ paprašė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir LUMINOR Bank AS Lietuvos skyriaus pateikti paaiškinimus ir įrodymus apie Sutarties netinkamą vykdymą bei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ patirtą žalą (nuostolius). 2021 m. balandžio 6 d. LUMINOR Bank AS Lietuvos skyrius nuskaitė nuo UAB „Ecoservice projektai“ atsiskaitomosios banko sąskaitos 14 928,30 Eur lėšų sumą pagal Garantiją. 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė pranešimą dėl žalos dydžio pagrindimo Nr. S-21-1443, kuriuo nurodė pagal Garantiją pareikalautos 14 928,30 Eur sumos turinį.

5. Ieškinyje pažymima, kad atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti 14 928,30 Eur sumos pagal Garantiją. Atsakovė nenurodė, kuriuo konkrečiu Sutarties 69 punkte įtvirtintu pagrindu pareikalavo 14 928,30 Eur sumos pagal Garantiją. Atsakovė teigė, kad ieškovė nevykdė įsipareigojimų, įtvirtintų Sutarties priedo Mišrių komunalinių atliekų surinkimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius Techninės specifikacijos (toliau –Techninė specifikacija), 10.2, 10.5, 10.6, 10.7, ir 11.8 punktuose, kurie nustatyti atlikto kontrolinio patikrinimo Sutarties 19.4 punkto pagrindu metu.

6. Ieškovė nurodė, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. vasario 21 d., šalys patvirtino ieškovės suteiktų paslaugų perdavimą, atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, nuo 2021 m. vasario 22 d. paslaugą ėmė teikti pati. Atsakovė perėmė iš ieškovės visą nepanaudotų atliekų konteinerių rezervą. Teisę Sutarties 19.4 punkte pagrindu atlikti kontrolinį auditą atsakovė turėjo tik Sutarties galiojimo (vykdymo) metu, t. y. iki 2021 m. vasario 21 d. Sutarties galiojimo, jos vykdymo ir užbaigimo metu, nebuvo nustatyta sutartinių įsipareigojimų pažeidimo fakto. 2021 m. balandžio 30 d. atsakovė pati pripažino, jog atliekų konteinerių apžiūrą vykdė pasibaigus Sutarčiai.

7. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrindė patirtų 14 928,30 Eur nuostolių, nuostolių faktą ir dydį grindė išimtinai tik savo paaiškinimais 2021 m. balandžio 30 d. pranešime. Atsakovė teigė, kad 2 539,35 Eur suma paskaičiuota už 8 sulūžusius konteinerius, už 37 netinkamos spalvos konteinerius, už 3 netinkamos talpos konteinerius. Iš viso – 48 vnt. netinkamų konteinerių. Atsakovė, vertindama, kad 48 vnt. konteinerių yra netinkami, netikrindama kitų konteinerių ir nenustačiusi kitų konteinerių netinkamumo, sprendė, kad tokių netinkamų konteinerių yra ne 48 vnt., o 297 vnt., taip išdidino reikalavimą. Net tuo atveju jeigu laikyti, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti kompensuoti 48 vnt. konteinerių pakeitimo sąnaudas, maksimali reikalautina suma galėtų būti 410,40 Eur (48 x 8,55), o ne 2 539,35 Eur suma.

8. Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. pranešime pareikalavo 7 481,25 Eur išmokos pagal Garantiją, nustačiusi, jog 875 vnt. komunalinių atliekų konteineriai nesužymėti identifikaciniais RFID žymekliais, vadovavosi konteinerių pakeitimo kartu su žymekliu 8,55 Eur už 1 vnt. rinkos įkainiu. Ieškovė nebūtų galėjusi pagrįsti tokių nesužymėtų konteinerių išvežimo, t. y. paslaugos suteikimo. Atsiskaitymas su ieškove buvo vykdomas atsižvelgiant ir į faktiškai išvežtų (aptarnautų) atliekų konteinerių kiekį. Atsakovė turėjo pareigą kreiptis į ieškovę ir prašyti pakeisti žymeklius, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepateikė įrodymų apie 875 vnt. tinkamai užfiksuotus atliekų konteinerių RFID ženklinimo nebuvimo / trūkumo faktus.

9. Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. pranešime pareikalavo 4 907,70 Eur išmokos pagal Garantiją, nustačius, jog 574 vnt. maisto atliekų konteineriai nesužymėti identifikaciniais RFID žymekliais, vadovavosi konteinerių pakeitimo kartu su žymekliu 8,55 Eur už 1 vnt. rinkos įkainiu. Atsakovė konteinerių ženklinimo trūkumus nustatė tik po Sutarties pasibaigimo, ieškovei nedalyvaujant, apie tai ieškovės neinformavo. Ieškovė nebūtų galėjusi pagrįsti tokių konteinerių išvežimo. Atsakovė nepateikė įrodymų apie 574 vnt. tinkamai užfiksuotus maisto atliekų konteinerių RFID ženklinimo nebuvimo / trūkumo faktus. Atsakovė turi įrodyti (pagrįsti) sąnaudas pakeisti vieną žymeklį ir tik taip apskaičiuoti galimą nuostolį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas sprendė, kad vykdant Sutarties 52 – 53 punktus, kuriuose numatyta paslaugų teikėjo pareiga likus trims mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos pateikti užsakovui ir su juo suderinti jam priklausančių konteinerių ir kitų atliekų surinkimo priemonių iš aptarnaujamos teritorijos perdavimo grafiką, identifikuoti ir perduoti užsakovui, ieškovė turėjo inicijuoti jų įgyvendinimą, t. y. ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad patikrinti konteinerių atitikimą specifikacijai ir jų perdavimą atsakovei.

12. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad atsiradus Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinei sistemai (ATRIS) nereikėjo fiziškai apskaityti ir perduoti konteinerių baigiantis Sutarčiai, yra deklaratyvūs, kadangi Sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, be to tam, kad įvertinti konteinerių fizinę būklę, reikia juos fiziškai patikrinti.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, nevykdydama Sutarties 52 – 53 punktų nuostatų, nepateikė įrodymų, jog ieškovė negalėjo Sutarties tinkamai įvykdyti dėl kitų asmenų kaltės ar kitokių objektyvių priežasčių.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Garantija galioja iki 2021 m. kovo 24 d. įskaitytinai, todėl atmetė ieškovės argumentą, jog atsakovė galėjo pateikti Reikalavimą sumokėti Garantiją tik iki 2021 m. vasario 22 d., t. y. iki Sutarties galiojimo pabaigos, o ne iki 2021 m. kovo 24 d. – Garantijos galiojimo datos.

15. Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai, t. y. konteinerių su pažeidimais, netinkamos spalvos konteinerių, konteinerių be žymeklių sąrašai bei fotonuotraukos, patvirtina atsakovės patirtus 14 928,30 Eur nuostolius.

16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė nevykdė pareigos likus trims mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos pateikti užsakovui ir su juo suderinti jam priklausančių konteinerių ir kitų atliekų surinkimo priemonių iš aptarnaujamos teritorijos perdavimo grafiką, o pasibaigus Sutarties galiojimui visus konteinerius identifikuoti ir perdavimo – priėmimo aktu perduoti užsakovui, todėl atsakovė nuo 2021 m. vasario 23 d. pradėjusi realiai vykdyti (duomenys neskelbtini) rajone mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo veiklą turėjo galimybę ir pradėjo konteinerių patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti tiekėjos UAB „Ecoservice projektai“ padaryti Sutarties pažeidimai.

17. Teismas konstatavo, kad Garantija jos išmokėjimo metu, įvertinus jos galiojimo datą, buvo galiojanti, neatsižvelgiant į tai, jog Sutartis buvo pasibaigusi, kadangi tik Sutarčiai pasibaigus galima įvertinti patirtus nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Atsakovė negalėjo paaiškinti pagal Garantiją išmokėtų lėšų panaudojimo, todėl tai patvirtina, kad atsakovė nuostolių Garantijos panaudojimo metu nebuvo patyrusi ir neturėjo teisės pasinaudoti neegzistuojančių nuostolių padengimu.

18.2. Nuo 2017 metų įdiegus Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinę sistemą (ATRIS), į ją buvo teikiami duomenys apie konteinerių aptarnavimą, atsakovė pretenzijų dėl šių konteinerių aptarnavimo nereiškė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad RFID žymėjimo nebuvo.

18.3. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad už atliekų konteinerių žymėjimą ji patyrė tik 3,80 Eur išlaidas vienam konteineriui, tačiau atsakovė nepagrįstai nuostolių dydžiui nustatyti taikė 8,55 Eur už vieno konteinerio žymėjimą.

18.4. Atsakovė nereiškė prašymo ieškovei perduoti atliekų konteinerius fiziškai Sutarties pagrindu. Visų atliekų konteinerių duomenys buvo suvesti į Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinę sistemą (ATRIS), atsakovė nereikalavo vykdyti Sutarties 52 – 53 punktus, t. y. ieškovės nebuvo prašoma konteinerių perdavimą vykdyti kitu būdu nei duomenų suvedimu į Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinę sistemą (ATRIS).

19. Atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Ieškovė nevykdė pareigos likus trims mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos pateikti užsakovui ir su juo suderinti jam priklausančių konteinerių ir kitų atliekų surinkimo priemonių iš aptarnaujamos teritorijos perdavimo grafiką, o pasibaigus Sutarties galiojimui visus konteinerius identifikuoti ir perdavimo – priėmimo aktu perduoti užsakovui.

19.2. Atsakovė nuo 2021 m. vasario 23 d. pradėjo realiai vykdyti (duomenys neskelbtini) rajone mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo veiklą ir tik tuomet turėjo galimybę ir pradėjo konteinerių patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti tiekėjos UAB „Ecoservice projektai“ padaryti Sutarties pažeidimai.

19.3. Ieškovė ignoruoja byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius Garantijos panaudojimą, t. y. nustatyti 450 vnt. netinkamos kokybės konteineriai, naujas tiekėjas atliko 517 vnt. maisto atliekų konteinerių žymėjimą bei atliks 875 vnt. mišrių atliekų konteinerių žymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Apeliantės teigimu, atsakovė nereiškė prašymo jai perduoti atliekų konteinerius fiziškai Sutarties pagrindu, atliekų konteinerių duomenys buvo suvesti į Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinę sistemą (ATRIS), t. y. ieškovės nebuvo prašoma konteinerių perdavimą vykdyti kitu būdu nei duomenų suvedimu į Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinę sistemą (ATRIS).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, kaip užsakovė, ir UAB „Ecoservice projektai“, kaip paslaugų teikėja, viešojo pirkimo būdu sudarė Mišrių komunalinių atliekų surinkimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo sutartį Nr. 213. Sutarties 52 ir 53 punktuose šalys sulygo, kad likus trims mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos paslaugų teikėjas (ieškovė) privalo pateikti užsakovui (atsakovei) ir su juo suderinti jam priklausančių konteinerių (jei tokių būtų) ir kitų atliekų surinkimo priemonių iš aptarnaujamos teritorijos perdavimo grafiką; pasibaigus Sutarties galiojimui visi konteineriai turi būti identifikuoti ir perdavimo – priėmimo aktu perduoti užsakovui (atsakovei) nuosavybėn.

23. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Sutarties 52 ir 53 punktų nuostatas, sprendžia, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog ieškovė, kaip paslaugų teikėja, pateiks atsakovei, kaip užsakovei, ir suderins atsakovei priklausančių konteinerių perdavimo grafiką, o pasibaigus Sutarties galiojimui visi konteineriai bus identifikuoti ir perdavimo – priėmimo aktu perduoti užsakovui (atsakovei). Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė minėto sutartinio įsipareigojimo neįvykdė, t. y. pasibaigus Sutarties galiojimui priėmimo – perdavimo aktais neperdavė konteinerių atsakovei. Priešingai nei teigia apeliantė, Sutarties 52 ir 53 punktuose šalys aiškiai numatė, konteinerių perdavimo įvykdymo būdą, t. y. perdavimo pasirašant priėmimo – perdavimo aktus, o ne suvedant duomenis į Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinę sistemą (ATRIS) (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad ieškovės nebuvo prašoma konteinerių perdavimą vykdyti kitu būdu nei duomenų suvedimu į Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinę sistemą (ATRIS), nustačius, jog ieškovė Sutartimi įsipareigojo perduoti konteinerius sudarant priėmimo – perdavimo aktus, atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

25. Apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuojami atsakovės patirtų nuostolių faktas bei dydis, t. y. atsakovė Garantijos išmokėjimo metu nebuvo patyrusi nuostolių, be to, nepagrįstas 8,55 Eur už vieno konteinerio žymėjimą taikytas įkainis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. kovo 19 d. ARATC pateikė LUMINOR Bank AS Lietuvos skyriui reikalavimą išmokėti garantijos sumą pagal Sutarties įvykdymo garantiją Nr. KS140403/3, kuriuo pareikalavo išmokėti 14 928,30 Eur, nurodė, jog UAB „Ecoservice projektai“ Sutarties vykdymo laikotarpiu netinkamai teikė paslaugas. Bylos duomenys patvirtina kad atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr.S-21-1443 „Dėl žalos dydžio pagrindimo“ ieškovei pateikė patirtų nuostolių apskaičiavimą, kuriuo buvo grindžiamas reikalavimas išmokėti Garantijos sumą: 1) atsakovė nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 3 d. atliko konteinerių patikrinimą ir nustatė, kad iš patikrintų 1 475 vnt. mišrių komunalinių atliekų konteinerių 8 vnt. yra sulūžę, 37 vnt. netinkamos spalvos, 3 vnt. netinkamos talpos, nustatyta netinkamų konteinerių 3,25 procento, o šią proporciją pritaikius nuo viso konteinerių kiekio (9 113 vnt.), netinkamų konteinerių kiekis yra 297 vnt., nuotoliai apskaičiuoti pagal netinkamų konteinerių skaičių ir konteinerio pakeitimo (kartu su žymekliu) rinkos įkainį – 2 539,35 Eur (297 x 8,55 Eur / vnt.); 2) ieškovė nesužymėjo 875 vnt. mišrių konteinerių identifikacinėmis RFID žymomis, todėl atsakovė į duomenų bazę negavo informacijos apie šių konteinerių aptarnavimo / neaptarnavimo faktą, nuotoliai apskaičiuoti pagal nesužymėtų konteinerių skaičių ir konteinerio žymėjimo identifikacinėmis RFID žymomis rinkos įkainį – 7 481,25 Eur (875 x 8,55 Eur / vnt.); 3) ieškovė nesužymėjo 574 vnt. maisto surinkimo konteinerių identifikacinėmis RFID žymomis, todėl atsakovė į duomenų bazę negavo informacijos apie šių konteinerių aptarnavimo / neaptarnavimo laiką, nuostoliai apskaičiuoti pagal nesužymėtų konteinerių skaičių ir konteinerio žymėjimo identifikacinėmis RFID žymomis rinkos įkainį – 4 907,70 Eur (574 x 8,55 Eur / vnt.). Taip pat nustatyta, kad atsakovė kartu su 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr.S-21-1443 pateikė netinkamų konteinerių nuotraukas, netinkamų konteinerių, netinkamos spalvos konteinerių sąrašą, konteinerių be žymeklių sąrašą.

27. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė tinkamai pagrindė patirtų nuostolių faktą bei dydį. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė pateikė išsamią detalizaciją, kurioje nurodė, kiek ir kokių konteinerių po ieškovės paslaugų teikimo buvo netinkamų bei tinkamai nesužymėtų. Akcentuotina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės atliktą nuostolių apskaičiavimą, t. y. nepaneigė netinkamų konteinerių nustatyto kiekio (CPK 178 straipsnis). Apeliantės argumentas, kad 8,55 Eur už vieno konteinerio žymėjimą taikytas įkainis yra netinkamas, nepateikus įrodymų, paneigiančių tokio įkainio dydžio pagrįstumą, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės patirtus nuostolius lėmė netinkamas ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, t. y. netinkamas konteinerių perdavimas atsakovei pagal Sutarties nuostatas.

29. Apeliantė nurodo, kad nuo 2017 metų įdiegus Atliekų tvarkymo rinkliavos informacinę sistemą (ATRIS), į ją buvo teikiami duomenys apie konteinerių aptarnavimą, atsakovė pretenzijų dėl šių konteinerių aptarnavimo nereiškė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad RFID žymėjimo nebuvo.

30. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Sutarties 17.7 punktą paslaugos teikėjas įsipareigojo visuose konteineriuose įtaisyti konteinerių žymeklius. Kaip minėta, atsakovė po Sutarties vykdymo pabaigos atlikusi patikrinimą nustatė, kad ieškovė nesužymėjo 875 vnt. mišrių konteinerių ir 574 vnt. maisto surinkimo konteinerių identifikacinėmis RFID žymomis. Ieškovė, siekdama pagrįsti, kad įvykdė Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sužymėti konteinerius RFID žymomis bei tinkamai įgyvendindama CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio žymėjimo atlikimo faktą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei nepateikus įrodymų apie atliktą tinkamą konteinerių žymėjimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė įvykdė Sutarties 17.7 punktu prisiimtą įsipareigojimą, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl konteinerių sužymėjimo RFID žymomis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

34. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

35. Atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.