- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- eAS-366-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00294-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. G. 2019 m. kovo 21 d. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 10SD-886 „Dėl skundo“ (toliau – ir Raštas) panaikinimo paduoti; 2) panaikinti Raštą; 3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius) įpareigoti pakartotinai ištirti ir įvertinti vaikų aplinkos buvimo ir ugdymo sąlygas Tauragės vaikų reabilitacijos centre-mokykloje „Pušelė“. Nustačius teisės normų pažeidimus, prašė Skyrių įpareigoti imtis efektyvių priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų kuo skubiau pašalinti ir būtų užkirstas kelias naujiems pažeidimams ar jų kartojimuisi.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. G. skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo, taip pat dėl išvestinių reikalavimų.
Teismas nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 21R2-26(AG2-13/17-2019) (toliau – ir Sprendimas) neginčijamas, o pareiškėjo skundas teisme gautas tik 2019 m. vasario 22 d (akivaizdus rašymo apsirikimas – 2019 m. kovo 21 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas tam tikro elgesio modelis, todėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino.
III.
Pareiškėjas V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį, patenkinti pareiškėjo V. G. prašymą dėl praleisto procesinio termino skundui paduoti atnaujinimo, pareiškėjo V. G. skundą priimti ir perduoti administracinę bylą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams iš esmės.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas, siekdamas savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynybos buvo aktyvus, veikė operatyviai, jo veiksmai pilnai atitiko bonus pater familias standartą todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą procesiniam dokumentui paduoti.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. kovo 21 d., nesutikdamas su Skyriaus Raštu bei atsižvelgdamas į Komisijos Sprendimą, pateikė skundą pirmosios instancijos teismui. Sutinka su tuo, kad teoriškai yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą Sprendimo apskundimo terminą, tačiau pabrėžia, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, susijusių su imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų pažeidimu – Rašte nebuvo nurodyta apskundimo tvarka.
Pareiškėjas akcentuoja, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė aplinkybės, jog Rašto apskundimui nėra taikomos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos; Skyrius skundžiamame Rašte, priešingai nei įpareigoja imperatyvus VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimas, nenurodė nei Rašto apskundimo tvarkos, nei terminų; Komisija teismingumo nenustatė skundo pastarajai pateikimo metu, o tai padarė tik išnagrinėjusi pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog skundą pirmosios instancijos teismui pateikė kaip įmanoma skubiau po Komisijos Sprendimo (per 28 kalendorines dienas, kas neabejotinai yra laikytina protingu ir ne per ilgu laiko tarpu), terminas nėra praleistas ženkliai, pareiškėjas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus siekia apginti aktyviai, nevilkindamas proceso eigos, byloje nėra nustatytina 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose įtvirtintų aplinkybių. Be to, Skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pastarajam neteikė visiškai jokios informacijos apie jo pateikto skundo tyrimo detales. Didžiąją dalį informacijos ir rašytinių įrodymų, su kuriais anksčiau nebuvo supažindintas, pareiškėjas gavo tik administracinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsitikinimu, iškilo neišvengiama būtinybė pirmosios instancijos teismui pateikti atnaujintą, išplėstą skundą, apibendrinant ir tą svarbią informaciją, kuri buvo surinkta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu.
Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir yra svarbu tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-822-662/2016).
Šalies argumentai
Pareiškėjas papildomai nurodo, kad nagrinėjama administracinė byla neabejotinai turi viešojo intereso požymių, kadangi skunde pirmosios instancijos teismui yra keliamas klausimas ne tik pareiškėjo bei jo mažamečio sūnaus, tačiau taip pat ir dėl dar beveik 160 mažamečių vaikų galimai pažeistų teisių bei teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).
Nagrinėjamu atveju Skyrius skundžiamu Raštu, atsižvelgęs į pareiškėjo skundą, informavo pareiškėją apie vaikų buvimo aplinkos ir ugdymo sąlygas naujai suformuotose jungtinėse grupėse ir jų atitikimą galiojančioms teisės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas pagal savo turinį yra tik informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, kad Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, kiti pareiškėjo reikalavimai, kurie yra išvestiniai reikalavimai, taip pat negali būti administracinės bylos dalyku.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjui pagrįstai manant, jog Tauragės vaikų reabilitacijos centre-mokykloje „Pušelė“ yra daromi pažeidimai, susiję su netinkamomis sąlygomis, atsiradusiomis dėl remonto, pareiškėjas gali kreiptis tiesiogiai į atsakingas institucijas, kaip antai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos padalinį.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė iš esmės teisingą nutartį ir pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti, tačiau pirmosios instancijos teismo motyvai atsisakyti priimti skundą buvo neteisingi – teismas turėjo atsisakyti skundą priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.