Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad Globos namų gyventojai E. M. pildydama vaistų paskyrimo lapą kompiuteryje neapsižiūrėjo ir padarė žmogišką klaidą, vaistą „Trifas“ įrašė skirti kas dieną, o ne kas 3 dienas, toliau šį lapą ranka pildė darbuotoja, išduodanti vaistus, kuri vaistus išdavė pagal jos (ieškovės) užpildytus duomenis ir ji (ieškovė) Globos namų gyventojai E. M. šį vaistą duodavo kas dieną 2018 m. lapkričio mėn., ji (ieškovė) melagingai nurodė, kad taip buvo prašiusi pacientės dukra dėl to, kad bandė apsiginti, susirinkime prisipažino, kad padarė labai didelę klaidą; už tai neatsiprašė nei darbdavio, nei pacientės, nei jos dukros; pasiūlė padaryti pacientei kraujo tyrimą, kad nustatyti, ar nepakenkta jos sveikatai dėl per didelės vaisto „Trifas“ dozės; žino, kad už paskyrimų lapų užpildymą atsakomybė tenka jai – slaugytojai; netinkamą vaisto davimą Globos namų gyventojai E. M. pastebėjo šios gyventojos dukra peržiūrėdama vaistų paskyrimų lapus; ankščiau jos (ieškovės) pavardė buvo M.; jai anksčiau buvo skirta drausminė nuobauda, tačiau kokia, nežinanti; Globos namų gyventojos E. M. dukra vieną kartą su ja kalbėjo pakeltu tonu, siekdama, kad jos motinai būtų duodami gydytojo nepaskirti vaistai; su bendradarbe E. N. sutarė gerai, su bendradarbe V. K. kartais nesutardavo asmeniniais klausimais; ji kalbėjo su E. N., minėjo „kirmėles“, tačiau tai taikė ne jos atžvilgiu, taip išreiškė nepasitenkinimą, kad nebuvo pakviesta į direktoriaus gimtadienį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad ieškovė klaidą priskyrimų lapuose padarė dėl didelio darbo krūvio, Globos namuose nėra įtvirtintas mechanizmas dėl kontrolės, kad būtų išvengiama klaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovė padarė šiukščius darbo pareigų pažeidimus pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktus, ieškovė pati patvirtino, kad padarė didelę klaidą, pažeidė pareigybės aprašymo, medicinos normos nuostatas, klaidino teismą, kad anksčiau nebuvo bausta drausmine nuobauda, melagingai apšmeižė pacientės dukrą dėl prašymo skirti vaistą dažniau, suvokdama, kad padarė itin grubų darbo pareigų pažeidimą, siekdama apsaugoti save nepadėjo atskleisti pažeidimo, neatsiprašė nei Globos namų, nei pacientės, nei jos dukros, padarė žalą Globos namams, ieškovei buvo keliami padidinti rūpestingumo, atidumo reikalavimai kaip profesionaliam medicinos atstovui, po ieškovės atleidimo iš darbo Globos namuose kardinaliai pasikeitė atmosfera.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. K. parodė, kad jos motina E. M. gyvena Globos namuose, nes yra paralyžuota po insulto, turi būti prižiūrima slaugytojų, ieškovė buvo jos motinos slaugytoja; ji pastebėjo, kad ieškovė savavališkai jos motinai pakeitė vaisto „Trifas“ dozavimą, ji jos (ieškovės) to nebuvo prašiusi, todėl surašė Globos namams pranešimą informuodama apie tai, kad Globos namų administracija žinotų, ieškovė pripažino, kad kas dieną skyrė vaistą „Trifas“ jos motinai, šis vaistas 90 metų žmogui labai pavojingas, pas motiną į Globos namus ji ateina kas vakarą, motina minėdavo, kad ieškovė ją pribarė, nedavė vandens, mano, kad ieškovė nebuvo stipri specialistė, kitos slaugytojos nuoširdesnės.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. N. parodė, kad dirbo Globos namuose slaugytoja, iš darbo išėjo, nes po ieškovės atleidimo iš darbo padarė vaistų priskyrimo klaidą, buvo pradėtas tyrimas jos atžvilgiu ir ji pati nutarė išeiti iš darbo; dėl vaistų išdavimo ir sugirdymo pacientams paaiškino, kad į priskyrimo lapus perkeliami duomenys iš medicinos įstaigos nurodymų, kiekvieną kartą prieš sugirdant vaistus medicininiai dokumentai neperžiūrimi, patikslinama tik pagal naujai gautus medicininius dokumentus; jos prašymą, esantį byloje (el. b. t. I, b. l. 70), surašė ji pati, jis teisingas, jos surašytame prašyme minimas teiginys buvo ieškovės adresuotas konkrečiai jai, buvo akių kontaktas, praktikantė girdėjo ieškovės išsireiškimą adresuotą jai (liudytojai) ir buvo pasibaisėjusi, kolegės V. ir K. – ieškovės draugės, juokėsi, ieškovė taip pasielgė, nes ji (liudytoja) nepakluso jai, kadangi nutarė eiti į renginį; ieškovė kas dieną tyčiojosi iš V. K.; atmosfera kolektyve po ieškovės atleidimo iš darbo pasikeitė į gerą pusę.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. K. parodė, kad dirba Globos namuose slaugytoja nuo 2018 m. rugsėjo mėn.; dėl vaistų išdavimo ir sugirdymo pacientams paaiškino, kad į priskyrimo lapus perkeliami duomenys iš medicinos įstaigos nurodymų, kiekvieną kartą prieš sugirdant vaistus medicininiai dokumentai neperžiūrimi, patikslinama tik pagal naujai gautus medicininius dokumentus; jos prašymą, esantį byloje (el. b. t. I, b. l. 69), surašė ji pati, jis teisingas, nuo pat jos įsidarbinimo Globos namuose ieškovė su ja bendravo nemaloniai, nuolat jautė patyčias, buvo žeminama, girdėjo replikas, juokelius, susižvalgymus, gestus jos atžvilgiu, po darbo verkdavo, norėjo net išeiti iš darbo dėl ieškovės elgesio, tačiau kai ieškovė buvo atleista iš darbo situacija darbe pasikeitė.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. P. parodė, kad dirba Globos namuose vyriausiąja slaugytoja, buvo ieškovės tiesioginė vadovė; darbuotojai, pacientų šeimos nariai žodžiu skųsdavosi dėl ieškovės elgesio, darbuotojai skųsdavosi dėl ieškovės naudojamų patyčių, išsireiškimų, netaktiško elgesio, bet prašydavo to nesakyti pačiai ieškovei, kadangi dirbo toliau, atleidus ieškovę iš darbo skundų nebėra, ieškovė konfliktiška, įžeidinėjo slaugytojų padėjėjas, konfliktavo su gyventojų artimaisiais, darbo aplinka buvo įtempta, žinia apie vaisto perdozavimą pasklido Globos namuose tarp pacientų artimųjų, jie buvo įbauginti, buvo pakenkta Globos namams; slaugytoja atsakinga už vaistų priskyrimų lapo užpildymą, ji (liudytoja) pati su padėjėja kartais tikrina šiuos lapus, kontroliuodama, kaip paskirstomi vaistai.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ėjo Globos namų Asmens sveikatos priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigas (el. b. t. I, b. l. 14–18), 2018 m. lapkričio 23 d. Globos namuose gautas Globos namų pacientės E. M. dukros pranešimas (el. b. t. I, b. l. 101), 2018 m. lapkričio 23 d. vyresnioji bendrosios praktikos slaugytoja K. A. pateikė tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių, susijusių su vaisto „Trifas“ davimu E. M. (el. b. t. I, b. l. 66), 2018 m. lapkričio 23 d. bendrosios praktikos slaugytoja J. S. pateikė tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių, susijusių su vaisto „Trifas“ davimu E. M. (el. b. t. I, b. l. 67), 2018 m. lapkričio 23 d. bendrosios praktikos slaugytoja Z. S. pateikė tarnybinį pranešimą dėl V. K. kreipimosi (el. b. t. I, b. l. 68), 2018 m. lapkričio 23 d. 12.05 val. ieškovei įteiktas Globos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 23 d. priimtas įsakymas Nr. P-382 „Dėl R. K. nušalinimo nuo darbo ir paaiškinimo pateikimo“, kuriuo ieškovė nušalinta nuo tiesioginio darbo su gyventojais nuo 2018 m. lapkričio 23 d. 12.30 val. bei įpareigota iki 2018 m. lapkričio 23 d. 15.30 val. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl vaistų „Trifas“ paskyrimo pakeitimo E. M. (el. b. t. I, b. l. 7), 2018 m. lapkričio 23 d. ieškovė pateikė paaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 102); 2018 m. lapkričio 26 d. bendrosios praktikos slaugytoja V. K. pateikė tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės elgesiu (el. b. t. I, b. l. 69), 2018 m. lapkričio 27 d. bendrosios praktikos slaugytoja E. N. pateikė prašymą dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės elgesiu (el. b. t. I, b. l. 70), 2018 m. lapkričio 27 d. įvyko Globos namų darbo tarybos posėdis, kurio metu svarstytas ieškovės elgesys darbe (el. b. t. I, b. l. 53–54), 2018 m. lapkričio 28 d. parengta Audito ataskaita (el. b. t. I, b. l. 63–65), 2018 m. lapkričio 28 d. surašytas Globos namų komisijos dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo aktas Nr. 8 (el. b. t. I, b. l. 97, 99–100), Globos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. P-388 „Dėl R. K. atleidimo iš darbo“ ieškovė atleista iš darbo 2018 m. lapkričio 28 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (el. b. t. I, b. l. 8, 14–18), ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių sumų išieškojimo, grąžinimo į darbą, neturtinės žalos atlyginimo, kuri, išnagrinėjusi prašymą, sprendimu darbuotojos prašymą atmetė (el. b. t. I, b. l. 9–13).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas <...> garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ėjo Globos namų Asmens sveikatos priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigas (el. b. t. I, b. l. 14–18), šiose pareigose ji dirbo nuo 1995 m. (dėl to ginčo byloje nėra), iš darbo buvo atleista 2018 m. lapkričio 28 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus – atsakovas ieškovės šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais pripažino tai, kad ieškovė, atlikdama klaidingus įrašus medicinos dokumentuose, neužtikrino tinkamo gydytojo paskirtų medikamentų („Trifas“ 10 mg) vartojimo, kas galėjo sukelti pavojų Globos namų gyventojos E. M. sveikatai ir gyvybei, bei tai, kad ieškovės elgesys bendradarbių ir Globos namų gyventojų, jų artimųjų atžvilgiu buvo netinkamas (el. b. t. I, b. l. 8, 14–18, 53–54, 97, 99–100). Ieškovė, nors ir pripažįsta, kad netiksliai perkeldama 2018 m. lapkričio mėn. medikamento „Trifas“ 10 mg vartojimą Globos namų gyventojai E. M. padarė klaidą, 2018 m. lapkričio mėn. Globos namų gyventojai E. M. vaistą „Trifas“ 10 mg girdė per didelėmis dozėmis, tačiau ginčija atleidimą iš darbo, mano, kad darbdavys ją iš darbo atleido dėl jos aktyvios veiklos kovojant už savo ir kitų darbuotojų darbo sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju darbuotoja dirbo bendrosios praktikos slaugytoja Globos namų Asmens sveikatos priežiūros skyriuje (toliau – Skyrius), pagal Skyriaus nuostatus (el. b. t. I, b. l. 188–192), jo pagrindinis uždavinys – teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, taip pat asmenims, kuriems dėl Alzheimerio, Parkinsono ligos ar senatvinės demencijos būtina nuolatinė specialistų priežiūra, todėl ieškovės užimtos Skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigos vien dėl savo reikšmingumo įstaigoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus – tokiam darbuotojui, akivaizdu, keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rūpestingumo reikalavimai, nes netinkamas priskirtų funkcijų atlikimas gali turėti rimtas, neigiamas pasekmes pacientų sveikatai ir gyvybei. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340-390/2015).

Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų (pavyzdžiui ligoninių, vaistų gamybos įmonių) vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą, todėl jų dispozicijos teisė savo nuožiūra už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti švelnesnę nuobaudą nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali naudotis tik išimtinais atvejais. Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo, kad ji, kaip bendrosios praktikos slaugytoja, neturėjo teisės koreguoti gydytojo paskirto vaisto dozavimo pacientams, nes tokią teisę turi tik gydytojas, ji, pagal bendrosios praktikos slaugytojos pareigybės aprašymą, su kuriuo buvo supažindinta pasirašytinai (el. b. t. I, b. l. 171–175), privalėjo užtikrinti, kad gyventojas, nagrinėjamu atveju E. M., laiku ir tinkamai suvartotų gydytojo paskirtus vaistus (7.14 punktas), taip pat turėjo pareigą pildyti visą Skyriuje būtiną dokumentaciją, tame tarpe ir gydytojo paskyrimo lapus (7.18 punktas), be to, pagal Lietuvos medicinos normą MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591, ieškovė privalėjo gebėti išdalyti, sugirdyti pacientams kietus ir (ar) skystus vaistus, stebėti jų poveikį, šalutines organizmo reakcijas (15.3.66 punktas) bei dokumentuoti vaistų suvartojimą (15.3.67 punktas). Ieškovė, nors ir teigusi, jog būdama ilgametė, net 23 metų stažą turinti darbuotoja visada dirbo gerai, pripažino, kad darydama 2018 m. lapkričio mėnesio paskyrimus Globos namų gyventojai E. M. netiksliai perkėlė vaisto „Trifas“ 10 mg vartojimą – nors gydytojas E. M. buvo paskyręs vaistą „Trifas“ 10 mg kas 2–3 dienas (dėl to ginčo byloje nėra), E. M. gydytojo paskyrimų 2018 m. lapkričio mėn. lape ieškovė nurodė, kad šiai pacientei vaistą „Trifas“ 10 mg gydytojas yra paskyręs vartoti kasdien (el. b. t. I, b. l. 197). E. M. gydytojo paskyrimų 2018 m. lapkričio mėn. lape taip pat nurodyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. imtinai, t. y. iki kuomet pacientės dukra pastebėjo neatitikimą, šis vaistas minėtai pacientei pagal ieškovės klaidingai surašytus (perkeltus) gydytojo paskyrimus buvo išduodamas ir pacientei girdomas kasdien, tą patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose darbdaviui dėl su vaisto „Trifas“ 10 mg susijusių aplinkybių (el. b. t. I, b. l. 102) ieškovė nurodė ne tik kad netiksliai perkėlė vaisto paskyrimą, bet ir tai, kad šį vaistą Globos namų gyventojai girdydavo priklausomai nuo jos kojų būklės – tokiu būdu ieškovė iš esmės darbdaviui pripažino, kad vykdydama savo – bendrosios praktikos slaugytojos – pareigas gydytojų paskyrimų pacientei ji ne visuomet paisydavo, nors tą daryti privalėjo, sprendimą girdyti vaistą pacientei ar ne ji priimdavo pati, taip viršydama savo, kaip slaugytojos, kompetenciją. Be to, ieškovė paaiškinime darbdaviui nurodė, jog pacientės dukra V. K. jos prašydavo vaistą „Trifas“ 10 mg pacientei skirti dažniau, tačiau V. K. šias aplinkybes neigė tiek darbdaviui pateiktame pranešime (el. b. t. I, b. l. 101), tiek ir teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, be to, savo melagingus teiginius rašytiniame pasiaiškinime pati ieškovė pripažino teismo posėdžio metu, kas patvirtina darbdavio teiginius, jog darbuotoja jam pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, ieškovės pozicija dėl su vaisto „Trifas“ 10 mg susijusiomis aplinkybėmis yra nenuosekli, todėl teismas ieškovės argumentus vertina kritiškai. Akivaizdu, kad ieškovė, Globos namuose dirbusi slaugytoja itin ilgą laiką, net 23 metus, suvokė tokios savo klaidos realias pasekmes – kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojos slaugytojos E. N., V. K., vaistai pacientams išduodami ir jiems sugirdomi pagal jų paskyrimų lapuose nurodytus gydytojų paskyrimus, tuo tarpu kiekvieną kartą prieš sugirdant vaistus kiti paciento medicininiai dokumentai nėra peržiūrimi, nes, akivaizdu, tinkamai perkėlus gydytojų paskyrimus mėnesio pradžioje tam nėra būtinybės.