Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-1133/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-19
Bylos Nr.
1-1803-1133/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40379-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-1133/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40379-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 3.1.9.1.4; 5.4.1; 23.1.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Guodai Klovaitei,dalyvaujant prokurorei K. S.-M.,kaltinamajam M. R. ir jo gynėjai advokatei E. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirta jam BK 82 straipsnyje numatyta auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigoti 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti;

2) 2017 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (veikas padarė būdamas nepilnametis) 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3) 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 287 straipsnio 1 dalį, subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 1 metams;

4) 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta – 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2021 m. vasario 15 d. įtrauktas į probuojamų asmenų registrą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. O būtent jis, 2023 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto kito asmens už 200 Eur įgijo ne mažiau kaip 11,918 g psichotropinės medžiagos 3-CMC, kurios dalį –– 6,725 g neteisėtai laikė bespalviame uždarame maišelyje, o 5,136 g — neteisėtai laikė degtuku dėžutėje, striukės kairės pusės kišenėje, o 0,057 g psichotropinės medžiagos – 3-CMC neteisėtai laikė automobilyje „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ant galinės sėdynės. Šias psichotropines medžiagas gabeno su savimi, iki to, kol 2023 m. spalio 20 d. apie 2.30 val. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), minėtas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. R. grasino nužudyti žmogų, o būtent, jis 2024 m. sausio 1 d. 17 val., (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kairėje rankoje laikomą peilį nukreipęs į K. N., grasino nužudyti žmones, sakydamas „aš jus visus išžudysiu“. Tokiu būdu M. R. sudarė nukentėjusiajai K. N. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. T. y. M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. R. apklausiamas teisme savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, parodė, kad praeityje vartojo daugiau narkotinių medžiagų, amfetaminą, kokainą. „Kristalus“ pradėjo vartoti prieš porą metų. Jis pats nusipirko narkotines medžiagas. Nusipirko „kristalus“ už 200 Eur. Pinigus gavo, nes jam kažkas skolą grąžino. Kaltinime nurodytas automobilis priklauso jo draugui. Narkotikus laikė ne pas draugą automobilyje, o savo kišenėje. Narkotikai nebuvo ant galinės sėdynės. Jie buvo ant žemės, nebent nukrito. Tai jo narkotinės medžiagos. Draugas žinojo, kad jis turi narkotinių medžiagų, tačiau draugas pats jų neturėjo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis parodė, kad K. N. yra jo teta. Įvykio dieną jį buvo atvykusi pas juos į svečius. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotikų visų įvykio aplinkybių gali tiksliai neatsiminti. Nežino, kodėl jie sako, kad jis supyko, jog jam teta nedavė pinigų. Ryte (sausio 1 d.) buvo išėjęs iš namų ir grįžo 17-18 val. Prasidėjo žodinis konfliktas, bet jau nepamena dėl ko. Konfliktas prasidėjo virtuvėje, visi buvo neblaivūs. Viskas vyko virtuvėje. Konfliktas įvyko vakare. Pradėjo muštis su patėviu. Buvo abipusės muštynės. Tada prisidėjo tetos vyras. Paėmė (kaltinamasis) peilį į rankas, nes keturi žmonės puolė ir jį mušė. Jį mušė patėvis, tetos vyras, tada įsikišo mama ir teta, todėl taip gavosi. Mama su teta bandė išskirti. Peilį paėmė spontaniškai ir tada visi pabėgo, o jis numetė peilį. Neprisimena, kodėl peilis buvo nukreiptas į K. N., gal ji stovėjo tiesiai prieš jį ir taip gavosi. Buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotikų ir alkoholio ir visko tiksliai nepamena. Nepamena, kad sakė „aš jus visus išžudysiu“.

Nežino, kodėl bute buvę gyventojai pabėgo į laiptinę ir užrėmė duris, kad jis neišeitų. Niekas durų nebuvo užrėmęs. Jis išėjo ramiai. Nežino, kodėl teta kvietė policiją. gal bijojo jo, bet nežino, kodėl jo bijojo. Su teta susitaikė, ji jam atleido. Gyvena vėl pas tėvus.

Narkotikus ir alkoholį vartojo prieš naujuosius metus, gruodžio 31 d. Vartojo „kristalus“, alkoholį ir visą naktį nemiegojo. Neprisimena visko, kas vyko tą dieną, nes įvykio dieną vartojo alkoholį ir narkotikus. Ne visada aiškiai supranta kas vyksta. Gal buvo perdozavimas. Po įvykio mama išvarė jį iš namų.

Bandė kreiptis į priklausomybės ligų centrą (duomenys neskelbtini) g. Ateityje turbūt bandys gydytis. Jo santykiai su teta K. N. yra geri. Po įvykio jos atsiprašė, kalbėjosi. Nežino ar jam pavyktų laikytis įpareigojimo gydytis.

Turi pinigų, nes būna, kad padeda draugams kažką pataisyti, užsidirba. Per dieną neišleidžia 200 Eur narkotikams. Tik 2023 m. spalio 19 d. tiek išleido. Šiuo metu pragyvena iš Užimtumo tarnybos gaunamų išmokų ir tėvai padeda. Įvykio metu taip pat pragyveno iš išmokų ir tėvų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

Liudytojas A. M. (A. M.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus specialistu. Įvykio dieną, apie 2.30 val. dirbdamas su specialistu M. B. (M. B.) (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartiną automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas, juos pamatęs pradėjo įtartinai elgtis. Jie nusprendė minėtą automobilį patikrinti. Prie vairo sėdėjo A. Ž., o ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo keleivis M. R.. Jis jų paklausė, ar prie savęs turi narkotinių medžiagų arba kitų neleistinų daiktų. Vaikinai pradėjo įtartinai elgtis, dėl to nutarė juos patikrinti. Dalinės apžiūros metu pas M. R. striukės kišenėje (kurioje būtent nepamena) rado degtukų dėžutę, kurioje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos „kristalai“. Galimai narkotinių medžiagų rasta ir peršviečiamame maišelyje. Apžiūrėjus automobilį ant jo galinės sėdinės irgi buvo rasti likučiai galimai tos pačios medžiagos. M. R. prisipažino, kad rastos medžiagos irgi yra jo (t. 1, b. l. 72).

Liudytojas A. Ž. (A. Ž.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 20 d. apie vidurnaktį, laiko tiksliai pasakyti negali, (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai. Automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priklauso jam. Atidarius automobilio langą, policijos pareigūnas paklausė dėl narkotinių medžiagų. Pareigūnas pasakė, kad užuodė „žolės“ kvapą. Spalio 20 dieną vakare kartu su M. R. per programėlę „Telegramm“ iš jiems nepažįstamo asmens nusipirko vieną gramą narkotinės medžiagos „žolės“. Kas mokėjo ir už kiek nusipirko nepamena, neatkreipė dėmesio į tai. Jie tą gramą surūkė vakare prie miškelio, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Todėl galimai „žolės“ kvapas ir buvo užsilikęs automobilyje. Kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų prie prekybos centro „M.“, jis nieko nežinojo, kad M. su savimi turi dar kitokių medžiagų. M. R. jam nieko nesakė. Vartojančio M. R. automobilyje nematė. Buvo momentas, kai jis (liudytojas) buvo išlipęs iš automobilio ir išėjęs, o M. buvo likęs vienas. M. nieko apie turimas medžiagas jam nepasakojo ir jų nesiūlė. Jie tik kartu buvo nusipirkę gramą „žolės“, kurią už kelių minučių ir surūkė beveik toje pačioje vietoje, kur ir nusipirko. Jo automobilyje buvo rasti medžiagų kažkokie likučiai, tačiau jie priklausė ne jam (t. 1, b. l. 78).

Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto A. M. (A. M.) tarnybiniame pranešime dėl narkotinių medžiagų nurodytos iš esmės tokios pat įvykio aplinkybės, kurias nurodė liudytoju apklaustas pareigūnas A. M. (t. 1, b. l. 23).

Įvykio vietos ir daiktų 2023 m. spalio 20 d. apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėtas juodos spalvos automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir stovėjimo aikštelė, kur stovėjo minėtas automobilis. Automobilio priekinėje vairuotojo pusėje ir gale ant grindų rasta įvairių šiukšlių, ant automobilio prietaisų skydelio, keleivio pusėje - mėlynos spalvos mobilusis telefonas „Poco“ ir pilkos spalvos svarstyklės. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus. Nuotraukoje Nr. 6 užfiksuotos rastos svarstyklės ir mobilaus ryšio telefonas (t. 1, b. l. 24-27).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2024 m. vasario 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231020 – 023455“, kuris padarytas policijos pareigūno kūno kamera. Matyti kaip pareigūnai atvyksta pagal pranešimą. Matosi sustabdytas „BMW“ automobilis. Pareigūnai vairuotojo ir keleivio (M. R.) paprašo išlipti. Paklausus, ar turi draudžiamų daiktų, M. R. pasako, jog turi. Užfiksuota kaip kaltinamasis ant automobilio priekinio dangčio, padeda mažas svarstykles, galimai degtukų dėžutę ir mažą permatomą maišelį. Pareigūnas paklausia, kas yra maišelio viduje, o kaltinamasis atsako, kad „kristalas“. Paklausus, ar ras dar kažką, kaltinamasis atsako, jog jis daugiau nieko nebeturi;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231020 – 023458“. Vaizdo įraše užfiksuoti į įvykio vietą atvykstantys pareigūnai. Šis vaizdo įrašas padarytas kito pareigūno kūno kamera. Užfiksuota kaip pareigūnas prieina prie „BMW“ automobilio vairuotojo pusės ir paprašo išlipti iš automobilio. Pareigūnas apžiūri vaikino kišenes (t. 1, b. l. 29).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1. ant pilkos spalvos elektroninių svarstyklių (vokas Nr. 2) paviršių rasti psichotropinės medžiagos — 3-CMC pėdsakai;

2. M. R. rankų nuoplovose (vokas Nr. 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta;

3. bespalvės kristalinės medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. 3) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - 3-CMC, kurios masė yra 6,725 g;

4. bespalvės kristalinės medžiagos iš degtukų dėžutės (vokas Nr. 3) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos — 3-CMC, kurios masė yra 5,136 g;

5. bespalvės kristalinės medžiagos fragmento iš užklijuoto specialaus policijos paketo (SPP) Nr. 443246 (vokas Nr. 3) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - 3-CMC, kurios masė yra 0,057 g (t. 1, b. l. 59-63).

Iš alkotesterio kvito ir jo patikros sertifikato Nr. 1937170 matyti, kad 2023 m. spalio 10 d. 5.51 val. patikrinus M. R. blaivumą, nustatyta, kad jis buvo blaivus (nustatytas 0,00 promilių blaivumas). Tikrinimo metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 82-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2023 m. spalio 20 d. specialisto išvados Nr. T-N 3048/2023(01) duomenimis, 2023 m. spalio 20 d. M. R. šlapime rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), nustatyta mažiausia koncentracija 0,53 proc. (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (t. 1, b. l. 165).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

BIRT ataskaitoje, Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įraše ir jo 2024 m. vasario 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas pavadinimu „2024_01_01_17-06-40_37068626737“, kuriame girdisi kaip nukentėjusioji skambina į BPC ir sako „sveiki, greičiau policiją kvieskit, (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja klausia kas atsitiko ar reikalinga policija. Nukentėjusioji nurodo, kad policija reikalinga ir pasako „sūnėnas atėjo, aš nežinau, jis apsinarkašinęs“, „labai prašau, greičiau, jisai su peiliu“. Darbuotoja klausia ar sūnėnas grasina, o nukentėjusioji atsakė, kad taip (t. 1, b. l. 123).

Iš 2024 m. sausio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausta nukentėjusioji K. N. parodė, jog 2024 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini), atvyko į svečius pas savo sesę ir sūnėną M. R.. Namuose įvyko išgertuvės su sesers sugyventiniu, tačiau M. R. buvo išėjęs iš buto ir išgertuvėse nedalyvavo. Pasibaigus išgertuvėms ji nuėjo į kambarį ilsėtis. Po kurio laiko išgirdo, kaip į butą grįžo M. R.. Apie 17 val. ji išgirdo žodinį konfliktą tarp sesers ir M. R.. Išėjusi iš kambario virtuvėje pamatė galimai neblaivų, labai agresyvų M. R., kuris rankoje laikė (kurioje rankoje, dėl patirto streso nepamena) rėkė ant sesers, todėl visi kartu išbėgo į daugiabučio pastato laiptinę. Jos sūnėnui likus minėtame bute Nr. (duomenys neskelbtini), ji dar kartą užėjo į butą nuraminti M. R., tačiau virtuvėje jis, laikydamas peilį savo rankoje, su juo puolė ją grasindamas, kad papjaus. Tada kartu su seserimi ir jos vyru bandė jį sulaikyti ir iškviesti policiją, tačiau M. R. pabėgo iš buto į lauką jai nežinoma kryptimi. Šiais sūnėno, t. y. M. R. grasinimais pajuto realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) kambaryje prie sofos ant žemės rastas peilis medine, rudos spalvos rankena, metaline geležte, Kraujo dėmių nerasta. Bute vaizdo kamerų nėra. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukoje Nr. 8 užfiksuotas rastas peilis. Nuotraukose Nr. 9-10 užfiksuotas peilis, kuris yra didesnis už mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 8-18).

Iš 2024 m. kovo 5 d. – 2024 m. kovo 6 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas peilis. Peilio rankena šviesiai rudos spalvos. Peilio bendras ilgis 20 cm, geležtės ilgis –– 10 cm, skersmuo –– 1,7 cm, rankenos ilgis –– 10 cm. Fotolentelėje esančios nuotraukose užfiksuota peilis prie liniuotės. Nuotraukoje Nr. 1 matyti, kad peilio ilgis virš 21 cm, o nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas geležtės skersmuo (t. 1, b. l. 117-119).

Nukentėjusioji K. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. su sūnumi ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir savo sutuoktiniu M. N., nuvažiavo pas jos seserį T. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jų mama J. R., sesers sugyventinis D. V. ir sesers dukra A. V. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Jie visi kartu sutiko Naujuosius metus ir paryčiais nuėjo miegoti. Prabudusi apie 11 valandą išėjo iš kambario, kuriame ji miegojo ir kitame kambaryje pamatė, kad į namus atėjo sesers sūnus M. R.. Jie nepasisveikino ir ji nuėjo toliau savais reikalais. M. kažkuriuo metu prašė jos sesers pinigų, tačiau kai ji (kaltinamojo mama) pasakė, kad kortelėje neturi pinigų, jis tyliai išėjo iš buto. Apie 17 val. ji (liudytoja) su savo sutuoktiniu prigulė ant lovos pamiegoti, kai išgirdo, kad iš virtuvės pradėjo rėkti jos sesuo, garsiai suklykdama jos vardą. Ji (liudytoja) iš karto atsikėlė iš lovos, nuėjo į virtuvę, kur buvo jos sesuo su sugyventiniu ir M. Pamatė, kad sesers sugyventinis jau laiko apkabinęs M. iš už nugaros. Tuo metu M. buvo šiek tiek apramintas. Sesuo jai papasakojo, kad ji (kaltinamojo mama) ėjo į virtuvę, kai iš lauko grįžo M. ir vos tik spėjęs atidaryti buto duris, pradėjo sugniaužęs kumščius agresyviai eiti link T. Tada jos (liudytojos) sesuo ir suriko, o jos sugyventinis spėjo laiku išeiti iš kambario ir sulaikyti M. Po to ji (liudytoja), sesuo ir jos sugyventinis išėjo į lauką parūkyti. Po parūkymo ji (liudytoja) viena grįžo į butą, o sesuo ir sugyventinis dar liko lauke. Įėjusi į butą pamatė, kad jos sutuoktinis atsibūdęs vaikšto po butą, tad bijodama, kad jis nesukonfliktuotų su M., pasibeldė pas mamą į kambarį (kur ir buvo visi vaikai) ir paprašė, kad priimtų į kambarį sutuoktinį. Vos tik uždariusi mamos kambario duris ir apsisukusi eiti vėl į lauką, ji pamatė, kad netoliese stovi M. kairėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį (duonos pjaustymo peilis). M. pasakė, kad „jus visus išžudys“. Neįsivaizduoja, iš kur M. paėmė tą peilį. M. buvo neadekvatus, iš burnos bėgo seilės, lyg putos. Ji po šių M. žodžių suriko, po ko iš lauko parbėgo sesuo su sugyventiniu. Juos pamatęs M. nubėgo pas save į kambarį, o jie trise išėjo iš buto į koridorių. Tada ji stovėdama laiptinėje paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė kas įvyko. Sesers sugyventinis dar bandė laikyti uždarytas buto duris, bandė neišleisti M. iš buto, tačiau M. pradėjo jas laužti iš vidaus, dėl ko teko jį išleisti, nes pabijojo, kad arba išlauš duris arba nueis pas mamą į kambarį. Jie išleido M. iš buto, o po maždaug 10 minučių atvyko greitoji ir policija. Paaiškino, kad jie greitosios nekvietė ir jie išvyko. Dabar viskam aprimus, mano, kad M. išsakyti žodžiai galbūt ir nebuvo realūs. Tačiau tuo momentu, kai jį matė agresyviai nusiteikusį ir laikantį peilį rankoje, tikrai buvo išsigandusi dėl savo ir šeimos narių gyvybės. Nežino, ar M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kokių kitokių narkotinių/psichotropinių medžiagų, tačiau tikrai atrodė neadekvačiai. Pretenzijų M. neturi. Po šio įvykio bendravo su M. Paklausė kas jam buvo tą dieną, kodėl jis taip pasielgė ir juos visus išgąsdino. Jis paaiškino, kad jam tą dieną kažkoks draugas prikalbėjo, jog jo buvusi sugyventinė jam buvo neištikima ir jų antras vaikas yra ne jo, o kito vyro. Tad jis apimtas pykčio grįžo pas juos į namus ir taip bandė išlieti pyktį. M. atsiprašė. Ji jam atleido. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Prašo vadovautis jos šia apklausa, kadangi po pačio įvykio pareigūnams pildant procesinius dokumentus, buvo dideliame strese ir išgąstyje, taip pat šiek tiek pavartojusi alkoholio, tad apimta streso ir išgąsčio galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 137).

Liudytoja T. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. R. yra jos sūnus, kartu gyvena nurodytu adresu. Kartu su jais gyvena jos sugyventinis D. V. ir jų bendras vaikas, kuriam kovo mėnesį bus (duomenys neskelbtini) metukai. 2023 m. gruodžio 31 d. apie 23 val. pas juos į svečius atvažiavo jos sesuo K. su sutuoktiniu ir vaiku. Jiems atvykus, M. namuose nebuvo. Jie visi namuose sutiko naujuosius metus ir nuėjo miegoti. Maždaug apie 10 val. atsikėlusi pamatė, kad namuose yra M. Jiems atsikėlus, visi, išskyrus M., nuėjo pas jos mamą į kambarį, kur visi bendravo. Jiems bendraujant, apie 11.30 val. pas juos į kambarį atėjo M., kuris paklausė tiek jos, tiek K., ar turi sąskaitoje pinigų. Ji (liudytoja) iš karto K. parodė, kad sąskaitoje pinigų neturi ir užuominomis leido suprasti, kad ji atsakytų tą patį. Kadangi jie atsisakė M. duoti pinigų, iš jo veido mimikos suprato, kad yra nepatenkintas ir greičiausiai supyko ant jų. Jis iš karto išėjo iš kambario, uždarė duris. Girdėjo, kad jis nuėjo į savo kambarį. Kažkuriuo momentu išgirdo, kaip M. išeina iš namų, tačiau labai greitai grįžo. Jam grįžus, K. bandė jį draugiškai kalbinti, klausė, kodėl supyko, tačiau jis į kalbas nesileido, o tik sakė jai atsikabinti. Kurį laiką jis sėdėjo savo kambaryje, tačiau labai greitai vėl išėjo iš namų ir namo grįžo maždaug tik apie 17 val. Tuo metu, kai jis atidarinėjo buto duris, ji (liudytoja) kaip tik išėjo iš savo kambario ir norėjo eiti link virtuvės. Ją pamatęs M., pradėjo rėkti ant jos įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaltino ją, kad ji nesakė kažkokios tiesos. Tuo metu ji niekaip nesuprato, ko jis iš jos nori, tad pradėjo eiti link virtuvės, kur buvo sugyventinis. Jai atsistojus prie sugyventinio, paskui ją į virtuvę atėjo M. Ji pamatė, kad jis eina link jos sugniaužęs kumščius, agresyviai nusiteikęs. M. R. pradėjo rėkti. Ji išsigandus tokio jo poelgio, suėmė jo (kaltinamojo) dešinę ranką, kad jis nesugalvotų trenkti. Po kelių akimirkų ji paleido jo ranką. Tada jis pasakė „Manai, kad tave muš? Ne, nemuš“. Jos sugyventinis bandė jį raminti, tačiau M. dar agresyviau nusiteikęs ėjo link jo. Sugyventinis, norėdamas jį apraminti, apkabino jį už kaklo. Išgirdusi jos riksmus, į virtuvę atbėgo jos sesuo, o sugyventinis paleido M. Pasinaudojusi proga, ji išėjo iš virtuvės, kad pervestų jos kambaryje buvusius vaikus į kambarį pas mamą. Šiek tiek girdėjo, kad tiek sugyventinis, tiek sesuo bandė toliau raminti M. Dėl didelio išgąsčio visiškai nepamena, kas vyko toliau ir kaip sesuo su jos (liudytojos) sugyventiniu išėjo į lauką parūkyti. Kiek pamena, jiems išėjus į lauką, tačiau dar nespėjus prisidegti cigarečių, sesuo pasakė, kad pergyvena dėl savo vyro, kad jie nesukonfliktuotų su M. Tada, po kelių sekundžių, išgirdo garsų sesers rėkimą ir staigiai pakilo laiptais į butą. Atidariusi buto duris pamatė, kad koridoriuje stovi sesuo, o priešais ją – sūnus (kaltinamasis) laikydamas rankoje peilį. Tai pamačiusi, bandė kalbinti M., norėjo nukreipti jo dėmesį nuo sesers, tačiau M. pradėjo eiti link jos ir ji iš karto uždarė buto duris, likdama laiptinėje. Ji stovėjo užtrenkusi duris, kai po poros minučių kažkas iš vidaus pradėjo jas klibinti, norėjo išeiti. Iš pradžių pamatė, kad tai gali būti jos sūnus, todėl durų nepaleido, tačiau sesuo pasakė, kad tai ji ir atidarius duris, ji išėjo iš buto. Jie vėl uždarė duris, bandė jas laikyti uždarytas ir tuo metu sesuo (nukentėjusioji) paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. M. vis bandė išeiti iš buto, girdėjosi, kad kažką rėkauja. Pabijojo, kad M. gali pradėti kažką bute daužyti ar nueiti pas jos mamą į kambarį, kur buvo ir vaikai, tad atidarė buto duris ir M. iš karto išbėgo. Atvykus policijos pareigūnams, M. namuose nebebuvo, jis buvo pasišalinęs. Kartu su pareigūnais užėję į M. kambarį, pamatė, kad ant grindų buvo numestas peilis, kurį jis turėjo rankoje, o kambario langas buvo atidarytas pilnai. Mano, kad M. norėjo iššokti. Peilis, kurį turėjo M., yra virtuvinis, bendro naudojimo. Tiksliai nurodyti negali ar šis peilis prieš patį įvykį buvo virtuvėje ar pas M. kambaryje. M. turi problemų tiek su teisėsauga, tiek asmeninių problemų, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų maždaug apie 2 metus. Po šio įvykio bendravo su M. Jis pažadėjo eiti gydytis į priklausomybių ligų centrą, buvo konsultacijoje, užsirašė į eilę dėl gydymosi. Bandė su juo kalbėtis, kas įvyko tą sausio 1 d. vakarą, tačiau jis galėjo paaiškinti tik tiek, kad jis iš kažkur sužinojo, kad jo antras vaikas yra ne jo ir buvusi sugyventinė jam buvo neištikima, dėl ko jis labai supyko ir pyktį išliejo ant jų šeimos. M. konkretaus atsakymo, kodėl taip pasielgė, neturėjo. Jis atsiprašė ir ji jam atleido. Konkrečių grasinimų įvykio metu jos atžvilgiu sūnus neišsakė, o ką sakė seseriai, kai ji užėjo į butą, negirdėjo. Toks atvejis, kai M. taip pasielgia tiek jos, tiek jos šeimos narių atžvilgiu yra pirmas. Pažadėjo, kad taip daugiau nesielgs (t. 1, b. l. 128).

Liudytojas D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventine T. V., jų bendra dukra, sugyventinės mama ir sugyventinės sūnumi M. R.. 2023 m. gruodžio 31 d. vakare atvažiavo sugyventinės sesuo K. su sutuoktiniu M. Jie visi pradėjo švęsti Naujuosius metus. Neatsimena, ar M. R. buvo namuose, nes jis vis grįžta namo, tai kažkur išeina ir jo nestebi. 2024 m. sausio 1 d. maždaug tarp 16-17 val. namo grįžo M. Kai M. R. grįžo namo, jis (liudytojas) su sugyventine buvo virtuvėje. Pas juos atėjo M. ir pradėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėti T. bei kažką neaiškiai kliedėti, bet visiškai nesuprato ką. Tiek jis, tiek T. bandė žodžiais raminti M., tačiau jis vis tiek toliau rėkavo, įžeidinėjo T., todėl jis (liudytojas) dešine ranka suėmė jo (kaltinamojo) ranką (kurią ranką dėl apimto streso nepamena) ir ją užlaužė, po ko jį (kaltinamąjį) apkabino iš už nugaros ir laikė, kol jis (kaltinamasis) šiek tiek apsiramino. Kažkuriuo momentu į virtuvę atėjo K. M. jau buvo kaip ir apsiraminęs, todėl jį paleido. Tuo metu jis (liudytojas), sugyventinė ir jos sesuo išėjo į lauką parūkyti. Jam (liudytojui) dar nespėjus pabaigti rūkyti, K. pirma išėjo į butą, o jie su sugyventine liko dviese pabaigti rūkyti. Po kelių akimirkų jie išgirdo iš buto rėkiančią K. Neatsimena, ką ji tiksliai surėkė. Jie su sugyventine iš karto pakilo į antrą aukštą. K. pasakė, kad uždarytų duris ir neišleistų M., nes ji iškvietė policiją. Tačiau jiems belaukiant policijos M. apsiramino ir jie jį galiausiai išleido iš buto dar neatvykus pareigūnams. Po visko K. pasakojo, kad M. turėjo rankose peilį, dėl ko ji ir pradėjo rėkti. Tačiau pats asmeniškai nematė, kad M. laikytų peilį, jam jokių grasinimų neišsakė. Su M. tiek tarp jo, tiek tarp T. dažnai kyla žodiniai konfliktai dėl buitinių dalykų, tačiau nėra tekę girdėti kažkokių grasinimų iš jo pusės, niekada nesmurtavo (t. 1, b. l. 133).

Pareigūno kūno kamera padaryto vaizdo įrašo ir jo 2024 m. vasario 23 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas pareigūno kūno kamera padarytas vaizdo įrašas pavadinimu „Vilniaus_avpk_sps_723411 2024-01-01“, kurio trukmė 19 min. 39 s. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu, lauke prie laiptinės durų, juos pasitiko dvi moterys (nukentėjusioji ir kaltinamojo motina). Nukentėjusioji pradeda aiškinti, kad namo grįžo kaltinamasis, kuris nei iš šio, nei iš to pradėjo rėkauti „mano tėvas“ ar kažką panašaus ir rankoje laikė peilį. Paaiškino, kad M. R. vartoja narkotines medžiagas, pabėgo. Pareigūnai su abiem moterimis nuėjo į butą, kur koridoriuje stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyras (nerišli kalba, sunkiai pastovi ant kojų), kuris vis kartoja, kad nieko blogo nedaro. Kaltinamojo mama paaiškina, kad jos sūnus grįžo namo ir iš pradžių užsipuolė ją, tačiau jos sugyventinis ją užstojo. Po to ji pakvietė sesę (nukentėjusiąją). Nukentėjusioji pertraukia seserį, pasakodama, kad po to ji bandė išstumti savo vyrą į kitą kambarį jį užrakinti, kai M. R. laikė peilį rankoje (nukentėjusioji bijojo, kad jos nepapjautų). M. R. jai pasakė rusiškai „aš tave užmušiu“. Kodėl įtariamasis taip pasielgė, motina neįsivaizduoja, teigia, kad „jam važiuoja stogas“. Nukentėjusioji nurodė, kad šiandien asmeniškai matė, kaip M. R. vartoja narkotines medžiagas. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnai įėjo į kaltinamojo kambarį apžiūrėti ar nėra narkotinių medžiagų. Kaltinamojo motina nurodė, kad prieš 1-2 mėnesius namuose jau pareigūnai darė kratą, tačiau bute jokių narkotinių medžiagų nerado, tik teleskopinę lazdą. Užfiksuota kaip nukentėjusioji teigia, kad pajuto realią grėsmę savo gyvybei ir sveikatai ir pageidauja rašyti pareiškimą (t. 1, b. l. 115).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai ir išvados

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šios numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

M. R. kaltinimai pareikšti dėl neteisėto psichotropinės medžiagos –– 3-CMC, kurios kiekis viršija nedidelį, bet nesiekia didelio, įgijimo, laikymo ir gabenimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 ir 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-336 „dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ –– 3-CMC (3-chloromethcathinone; Chophedrone) yra Katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, išskyrus atvejus, kai medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) priklausanti psichotropinė medžiaga.

Kaltinime nurodyta, kad 2023 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš nenustatyto kito asmens už 200 Eur įgijo ne mažiau kaip 11,918 – 3-CMC psichotropinės medžiagos <...>. Įvertinus išdėstytą (sudėjus rastus ir paimtus psichotropinės medžiagos kiekius), matyti, kad kaltinime padarytas rašymo apsirikimas ir nenurodyti matavimo vienetai, t. y. nenurodyti gramai. Šio rašymo apsirikimo ištaisymas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl taisytinas nurodant, kad kaltinamasis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš nenustatyto kito asmens už 200 Eur įgijo ne mažiau kaip 11,918 g –– 3-CMC psichotropinės medžiagos.

Teismas įvertinęs pirmiau aptartų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis M. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens už 200 Eur įsigijo ne mažiau kaip 11,918 g psichotropinės medžiagos –– 3-CMC, kurios dalį –– 6,725 g neteisėtai laikė bespalviame uždarame maišelyje; dalį –– 5,136 g minėtos medžiagos laikė degtukų dėžutėje kaltinime nurodytoje vietoje, o dalį –– 0,057 g laikė kaltinime nurodytame automobilyje ant galinės sėdynės bei visas šias psichotropines medžiagas gabeno iki kaltinime nurodytos vietos, kur jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamojo M. R. kaltė įrodyta: jo paties prisipažinimu, vaizdo įrašais, specialisto išvadomis, apžiūros protokolu, liudytojų A. M. ir A. Ž. parodymais, tarnybiniu pranešimu. M. R. savo kaltę visiškai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei davė pakankamai išsamius parodymus. Teisme patvirtino, kad praeityje vartojo daugiau psichiką veikiančių medžiagų, o psichotropinę medžiagą, taip vadinama „Kristalai“, pradėjo vartoti prieš porą metų. Pripažino, kad kaltinime nurodytas medžiagas pats įsigijo už 200 Eur, kad automobilis, kuriame jis buvo, priklauso jo draugui, o visos pareigūno rastos psichotropinės medžiagos priklausė jam. Iš liudytojo pareigūno A. M. parodymų matyti, kad būtent pas kaltinamąjį dalinės apžiūros metu rado permatomą maišelį ir degtukų dėžutę su galimai psichiką veikiančia medžiagą bei svarstykles, o apžiūrėję sustabdytą automobilį, ant jo galinės sėdynės rado galimai psichiką veikiančių medžiagų likučius. Tokios pat įvykio aplinkybės nurodytos ir šio pareigūno tarnybiniame pranešime dėl narkotinių medžiagų. Liudytojo A. M. nurodytas aplinkybes ir kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes patvirtina ir byloje esantys pareigūno kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20231020-023455UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip iš sustabdyto automobilio išlaipinamas kaltinamasis su draugu, kaip kaltinamasis ant automobilio dangčio padeda maišelį, degtukų dėžutę su, kaip vėliau nustatyta specialistų, psichotropinėmis medžiagomis – 3-CMC bei mažas svarstykles. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatyta, kad pas kaltinamąjį ir automobilyje rastose medžiagose nustatyta bendrai 11,918 g psichotropinės medžiagos - 3-CMC (bespalvės kristalinės medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio sudėtyje yra 6,725 g psichotropinės medžiagos - 3-CMC; bespalvės kristalinės medžiagos iš degtukų dėžutės sudėtyje yra 5,136 g psichotropinės medžiagos - 3-CMC; bespalvės kristalinės medžiagos fragmento iš užklijuoto specialaus policijos paketo sudėtyje yra 0,057 g psichotropinės medžiagos - 3-CMC). Tai, kad kaltinamasis vartoja pas jį rastas psichotropines medžiagas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 3048/2023(01), kuria nustatyta, kad M. R. šlapime rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC).

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pas M. R. rastos psichotropinės medžiagos –– 3-CMC, priklausančios Katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei, kiekis 11,918 g viršija nedideliu pripažįstamą šios psichotropinės medžiagos kiekį (iki 0,2 g), bet nesiekia didelio kiekio (20 g).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad kaltinamasis M. R. būtų turėjęs tikslą platinti psichotropinę medžiagą. Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, jog jis suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį – kad disponuoja draudžiama civilinėje apyvartoje psichiką veikiančia medžiaga ir to norėjo, t. y. neteisėtus veiksmus (įgijimą, laikymą ir gabenimą) atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018.

M. R. taip pat pareikštas kaltinimas dėl grasinimo nužudyti žmogų tiek veiksmu (rankoje laikomą peilį nukreipdamas į K. N.), tiek žodžiu (grasindamas visus išžudyti).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu laikydamas peilį ir jį nukreipęs į nukentėjusiąją K. N., sakydamas „aš jus visus išžudysiu“ grasino nužudyti žmones, kai dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai K. N. buvo sudarytas pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis teisme pripažino, kad galimai teta K. N. galėjo išsigąsti jo laikomo peilio. Nurodė, kad tuo metu buvo apsvaigęs ir nuo narkotikų ir nuo alkoholio, gali visko tiksliai neprisiminti, neprisimena ir išsakyto grasinimo, bet neneigia to. Prisimena, kad visi išbėgo, nepamena, kad jie būtų laikę duris, nepamena konflikto priežasčių, tik pamena, kad buvo konfliktas su patėviu, su kuriuo susimušė, mama ir teta juos skyrė. Tai, kad kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo įvairių psichiką veikiančių medžiagų, patvirtino ir apklausti liudytojai D. V., T. V. ir nukentėjusioji K. N.. Nukentėjusioji K. N. nurodė, kad matė kaltinamąjį tuo metu vartojantį psichotropines medžiagas. Po įvykio atvykusiems pareigūnams K. N. nurodė išsigandusi kaltinamojo veiksmų, maniusi, kad jis tikrai gali įvykdyti savo grasinimus. Visi minėti liudytojai ir nukentėjusioji nurodė, kad įvyko žodinis konfliktas virtuvėje, kad M. R. buvo agresyvus, šaukė. Kaltinamojo mama T. V. nurodė, kad sūnus pradėjo rėkti ant jos įvairiais necenzūriniais žodžiais, o pamačiusi link savęs einantį agresyviai nusiteikusį ir kumščius sugniaužusį sūnų, išsigando, o sugyventiniui bandant jį apraminti, M. R. tik dar labiau suagresyvėjo. Pasak nukentėjusiosios K. N., apsisukusi eiti į lauką pamatė, kad netoliese stovėjo M. R., kairėje rankoje laikė virtuvinį peilį sakydamas, kad juos visus išžudys. M. R. buvo neadekvatus, jam iš burnos bėgo seilės, todėl po šių jo žodžių ji suriko. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės taip pat užfiksuotos ir vaizdo įraše, padarytame į iškvietimą atvykusio pareigūno kūno kamera, pavadinimu „Vilniaus_avpk_sps_723411 2024-01-01“.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).???

Nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartais įrodymais nustatyta (kaltinamojo teisme duotais parodymais, liudytojų ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais), kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholio ir apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, prieš peilio paėmimą buvo įvykusios grumtynės jo su patėviu, jis buvo agresyvus (pasak nukentėjusiosios putos buvo aplink lūpas, elgesys neadekvatus), laikė į nukreipęs į nukentėjusiąją peilį, išsakė grasinimus nužudyti. Byloje esančiame BPC skambučio garso įraše pavadinimu „2024_01_01_17-06-40_37068626737“ aiškiai girdisi, kad nukentėjusioji skambindama BPC buvo susijaudinusi, išsigandusi (prašė kuo skubiau atsiųsti pagalbą). Visa tai patvirtina, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo išsigandusi ir turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad tokios būklės kaltinamasis galėjo į ją nukreiptą peilį bet kuriuo momentu panaudoti (įvykdyti grasinimą).

Kaltinamojo M. R. parodymai ir elgesys įvykio metu (paėmė virtuvinį peilį ir nukreipė į nukentėjusiąją) patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veiksmus, grasinimą išsakė nukreipęs peilį į nukentėjusiąją, taip siekdamas įbauginti nukentėjusiąją, kad jo išsakytas grasinimas gali būti realiai padaryti bei jis norėjo taip veikti.

Įvertinus baudžiamojoje nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsniu, 54 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsniu.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

M. R. baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 straipsnio 13 dalis) bei, kad nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus, nesunkius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nusikaltimams, pavojingiems žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis) ir vieną nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nedirba, registruojasi Užimtum tarnyboje, turi du mažamečius vaikus, tačiau su jais negyvena. Byloje nėra surinkta duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, tačiau iš M. R. teisme duotų parodymų matyti, kad kelerius metus jis turi priklausomybę narkotinėms ir/ar psichotropinėms medžiagoms. 2024 m. kovo 18 d. duomenimis per vienus metus M. R. administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą, nes nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų, duomenų apie jam paskirtos baudos apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 175). Nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė neišnykus ir teismui nepanaikinus teistumo. M. R. praeityje teistas 4 kartus. Pirmą kartą nuteistas būdamas nepilnametis. Ne kartą kaltinamajam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir M. R. buvo pasiųstas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskutinį kartą teistas 2020 m. laisvės apribojimo bausme. Nors už aptariamas nusikalstamas veikas teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje teistas už panašaus pobūdžio veikų padarymą. Šiomis nusikalstamomis veikomis niekam žala nepadaryta, M. R. susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido. Grįžo gyventi į šeimą, duomenų apie naujas nusikalstamas veikas – nėra.

Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam skirti straipsnių sankcijose numatytų švelnesnių, su realiu laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, nes kaip jau minėta, kaltinamajam ne kartą buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaip matyti jis išvadų nedaro ir iš savo teistumų nepasimoko. Todėl teismas sutinka su prokurorės siūlomomis bausmių rūšimis ir dydžiais ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytus nusikaltimus paskyrus vienas griežčiausių, tačiau ne griežčiausias bausmes – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas šios bausmės vidurkis už nusikaltimų padarymą, t. y. po 45 paras arešto.

Nors yra pakankamai neigiamai M. R. charakterizuojančių duomenų, tačiau teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, mamos, su jomis susitaikė, jos jam atleido, sprendžia, kad bausmė, paskirtos už nusikaltimus, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, turi būti subendrintos iš dalies jas sudedant. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalies (45 parų) pridedama dalis bausmės (30 parų), paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir M. R. skirtina subendrinta 75 parų arešto bausmė, kuri esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis mažintina vienu trečdaliu, iki 50 parų arešto.

Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir arešto bausmės vykdymą atidėti. Šią išvadą teismas daro įvertinęs pirmiau kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad anksčiau taikyti bausmės vykdymų atidėjimai įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė ir jis toliau nusikalsta.

M. R. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 20 d. 2.45 val. iki 2023 m. spalio 20 d. 15.22 val. (viena diena). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą arešto bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Dėl VGTP išlaidų ir kiti klausimai

Bylą nagrinėjant teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam M. R. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurios sudaro 154,17 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas, nes buvo planuota spręsti klausimą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo, t. y. pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nedirbo, jo gaunamos pajamos yra tik Užimtumo tarnybos mokamos išmokos, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra pakankamai sunki. Kaltinamojo gynėja prašė nepriteisti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo metu jis neturi pajamų, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likę milteliai (7,934 g, 6,046 g, 0,048 g) perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius (t. 1, b. l. 60);

- po objektų tyrimo likę objektai (t. 1, b. l. 63);

- virtuvinis peilis, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius (t. 1, b. l. 121),

teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Dvi kompaktinės laikmenos paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. R. paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į arešto bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 20 d. 2.45 val. iki 2023 m. spalio 20 d. 15.22 val. (vieną dieną), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. R. sulaikymo arešto bausmei atlikti dienos.

Nepriteisti iš M. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Po tyrimo likusius miltelius (7,934 g, 6,046 g, 0,048 g), likusius objektus, virtuvinį peilį –– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Dvi kompaktines laikmenas palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. R. kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2. Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, tel. (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės.

3. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, Jūs privalote ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė