- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- 2YT-6267-476/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00460-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., valstybės įmonei „Turto bankas“, A. Č., A. T.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei „Turto bankas“, R. D., R. D., A. Č., A. T., A. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. D. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausantį turtą.
Pareiškėja prašymą grindžia tuo, kad paveldimą turtą sudaro jos vardu registruotas, bet jai ir velioniui sutuoktiniui J. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ji po sutuoktinio J. D. mirties ir toliau gyveno tame bute, iki šiol yra šiuo adresu deklaravusi gyvenamąją vietą, mokėjo įmokas už elektros energiją. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas J. D. turto paveldėjimo tikslu. Kitokia tvarka ji negali gauti pateiktus faktus patvirtinančių dokumentų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad dėl sveikatos būklės šiuo metu ji yra slaugos ligoninėje, tačiau ir toliau jos lėšomis yra prižiūrimas butas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. D. tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu su E. D. pareikštu reikalavimu sutiko. Teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime, pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Butas buvo registruotas jo mamos vardu, ji manė, kad jis priklauso jai, todėl laiku ir nesikreipė į notarą.
Suinteresuotas asmuo R. D. tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu su E. D. pareikštu reikalavimu sutiko. Pretenzijų neturi. Patvirtino pareiškime, teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės, brolio R. D. duotų paaiškinimų metu nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. D. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo A. T. el. paštu nurodė, kad su pareiškėjos prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotiems asmenims A. Č., A. T. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jie atsiliepimo nepateikė, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 2012 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu E. D. ir J. D. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). J. D. mirė (duomenys neskelbtini) J. D. palikimo niekas nepriėmė.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, suinteresuotų asmenų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja po jos sutuoktinio J. D. mirties ir toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, neišskirdama J. D. dalies, mokėjo ir tebemoka mokesčius (2025 m. sausio 30 d. UAB „Ignitis“ pranešimas dėl suvartotos energijos, adresu: (duomenys neskelbtini), adresuotas pareiškėjai), kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti po J. D. mirties likusią jam priklaususią buto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po sutuoktinio J. D. mirties atsiradusį jo palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėjos vardu registruotas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l.16).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Byloje susidarė 42,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausantį turtą.
Priteisti iš E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 42,08 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.