Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvatermos projektai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-987-796/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Komfora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvatermos projektai“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žibai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

14.2. Teismas atsakovės pareikšto priešieškinio pagrįstumą vertins spręsdamas ginčą iš esmės.

14.6. Ieškinio sumos santykio vertinimas su atsakovės visu turtu yra vienas iš kriterijų, siekiant nustatyti grėsmę busimam teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, ieškinio suma atsakovei laikytina didele.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovei, kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nurodytus šios nutarties 17 punkte, kurių ji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, kad pateiktais įrodymais siekiama atsikirsti į apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriuos teismas priima, ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 18 punkte, ir juos taip pat vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

24. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo pagrįstumą nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio tikėtino pagrįstumo argumentus, sprendžia, kad šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismas nustatė tinkamai.

25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimos būdą. Apeliantės nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį įrodymų, o atsakovė yra pareiškusi priešieškinį yra aplinkybės, sudarančios bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, reikalaujantį bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išsamaus išnagrinėjimo, kuris negali ir neturi būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Papildomai pažymėtina, kad dėl šio ieškinio preliminaraus pagrįstumo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs 2018 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-742-302/2018 (žr. nutarties 17-18 punktus).

29. Šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

30. Kita vertus, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016).

31. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su atsakovės argumentu, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apeliantės pats savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizikos, sprendžia, kad ši aplinkybė negali būti pripažįstama a priori (lot. – nuo pat pradžių) pagrindžianti proceso šalies nesąžiningumą bei ketinimus ateityje elgtis nesąžiningai. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas antrąją privalomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, vertino ne tik šią ieškovės nurodytą, bet ir kitas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus.

32. Teismas atsakovės nesąžiningumą analizavo nagrinėdamas ieškovės pateiktą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuo remdamasis sprendė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, nes jis buvo parduotas 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi panaikino atsakovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

33. Atsakovė būtinybę parduoti turtą grindžia UAB „Akvatermos projektai“ 2018 m. tiekėjų skolų suvestine, AB ,,Citadele“ banko 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. R2.2-9/1780 ,,Dėl sutarties“, UAB „Akvatermos projektai“ 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. 1-07PR ,,Dėl kredito sutarties Nr. KS/14/1861“, AB ,,Citadele“ banko 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. MB6.1.6/55 ,,Dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo“; UAB „Akvatermos projektai“ 2018 m. liepos 23 d. prašymu Nr. PP 07/23-1 SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos dokumentus pripažįsta, kad tiekėjų suvestinė, nepateikiant su tiekėjais sudarytų sutarčių ir susirašinėjimas su kredito institucijomis, nesant byloje kredito ir /ar lizingo sutarčių, nagrinėjamu atveju nėra pakankami konstatuoti, kad apeliantė pagrindė būtinybę parduoti iš esmės visą turėtą turtą ir kad visos iš turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos būtent atsiskaitymui su kreditoriais.

34. Priešingai, ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta UAB ,,Akvatermos projektai“ 2018 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. kovo 1 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaita liudija, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė už 45 000 Eur pardavė nekilnojamąjį turtą, ir dalį gautų pinigų, t.y. 14 473,61 Eur pasiėmė grynais pinigais. UAB ,,Akvatermos projektai“ 2018 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. kovo 1 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaita patvirtina, kad pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį bendrovė gavo 39 269,97 Eur, kurie buvo pervesti į bendrovės vadovo A. A. sąskaitą. Taigi, ne visos lėšos, gautos pardavus turtą, buvo panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais.

35. Taip pat, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad remiantis AB ,,Citadele“ banko 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. R3-4/14 ,,Dėl informacijos pateikimo”, mažai tikėtina, kad buvo kilusi būtinybė parduoti turtą ir atsiskaityti su šia kreditore, kadangi jame nurodyta, kad kredito sutartis su atsakove buvo nutraukta 2018 m. kovo 13 d., kai tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės teismo buvo taikytos 2018 m. vasario 28 d. Taigi, netgi jeigu būtų pradelstas vienos įmokos pagal kredito sutartį mokėjimas, tai negalėjo lemti kredito sutarties nutraukimo.

36. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones remdamasis tik didele ieškinio suma. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius duomenis, vertino atsakovės turtui taikomo arešto mastą, ir atsižvelgė į nustatytą aplinkybę, kad 2018 m. buvo priimti trys teismo įsakymai dėl skolos priteisimo, kuriuose atsakovė turi skolininkės statusą, todėl pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės taip pat gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad būtent atsakovei, siekiančiai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, jog ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, tačiau to apeliantė nei atskirajame skunde, nei pridedamais įrodymais nepagrindžia. Tuo tarpu ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia 2019 m. sausio 18 d. antstolio A. Selezniovo ir S. Selezniovienės kontoros elektroninio laiško dėl skolininkės UAB ,,Akvatermos projektai“ kopiją, kuriame nurodyta, kad atsakovė neturi nei turto, nei piniginių lėšų. Antstolio A. Selezniovo ir S. Selezniovienės kontoros pateikta sąskaitų areštų suvestinė patvirtina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos atsakovė yra skolinga 31 597, 90 Eur, skola atsirado 2018 m. gruodžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo vertinu, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina sunkią atsakovės finansinę padėtį, o nustatyti atsakovės finansinę padėtį remiantis VĮ Registrų centro duomenimis nėra galimybės, nes apeliantė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų.

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje nutartyje aptartus atsakovės veiksmus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei. Atsakovės veiksmai sudaro prielaidas išvadai apie nesąžiningą atsakovės elgesį bei apie galimą siekį nevykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui, o atsakovė neįrodė, kad, teismui panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė parduodama bendrovės turtą, šiais veiksmais nesiekė pabloginti savo turtinės padėties.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti (CPK 329, 330, 338 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.