- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- e2-742-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00058-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akvatermos projektai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Komfora“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Maxima“, uždaroji akcinė bendrovė „Žibai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvatermos projektai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komfora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvatermos projektai“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Maxima“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Žibai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Komfora“ pateikė teismui ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Akvatermos projektai“ 116 908,83 Eur skolą, 6 313,08 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškinio sumai (123 221,91 Eur) atsakovės UAB „Akvatermos projektai“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant prašomos priteisti sumos. Prašymą grindė didele ieškinio suma (123 221,91 Eur) bei nesąžiningu atsakovės elgesiu bandant parduoti turtą, kuriam šiuo metu jau taikomas areštas. Taip pat pažymėjo, jog atsakovei yra iškeltos dar keturios bylos, kuriose jį dalyvauja kaip atsakovė, visose bylose jai pareikšti piniginiai reikalavimai. Be to, atsakovė turi didelį įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad teismo proceso metu atsakovė taip pat gali veikti nesąžiningai, bandyti sumažinti turimo turto vertę, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove ir teismo sprendimo įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Akvatermos projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 123 221,91 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leidžiant UAB „Akvatermos projektai“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, atlyginimus darbuotojams, taip pat atsiskaityti su ieškove UAB „Komfora“.Įvertinęs kartu su ieškiniu teismui pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, bei tai, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą bei atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, teismas darė išvadą, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Teismas nesirėmė ieškovės pateiktais transporto skelbimų portalo autoplius.lt duomenimis, iš kurių matyti, jog Klaipėdoje yra parduodamas automobilis „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi negalėjo padaryti kategoriškos išvados, jog parduodamas automobilis priklauso atsakovei. Taip pat teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kadangi nustatė, jog rekvizitai.vz.lt duomenimis atsakovė nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. vasario 6 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, į tai, kad atsakovės atžvilgiu yra užvesta ir daugiau civilinių bylų, kuriose yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o teismui nėra tiksliai žinoma tikroji atsakovės turtinė padėtis bei visi atsakovės turimi įsipareigojimai, teismas sprendė, kad šioje byloje prašoma priteisti 123 221,91 Eur suma atsakovės atžvilgiu turėtų būti vertinama kaip didelė, o tai, teismo nuomone, gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė turimą turtą gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl teismas darė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. atsakovės UAB „Akvatermos projektai“ turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Akvatermos projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Pateikia naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą, buvo atlikti tinkamai ir laiku. Teismas nevertino, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš PVM sąskaitos faktūros, kuri nėra pasirašyta atsakovės atstovo, atsakovė taip pat nėra pasirašiusi darbų priėmimo–perdavimo aktų. Už ieškovės tinkamai atliktus darbus atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovė yra nesąžininga ir kad ji, sužinojusi apie ieškinio reikalavimus, galėtų slėpti turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip sumažinti savo mokumą. Atsakovė neneigia, kad jos atžvilgiu yra iškeltos ir kitos civilinės bylos, tačiau pažymi, kad ji yra verslininkė, turinti daug verslo kontraktų, todėl normalu, jog tam tikri nesutarimai su verslo partneriais pasiekia teismus.Atsakovės nesutikimas mokėti ieškovei už neatliktus darbus neįrodo atsakovės sunkios turtinės padėties. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tinkamai atsiskaito su valstybės biudžetu. Be to, atsakovės veikla yra pelninga, ką patvirtina su atskiruoju skundu teikiami finansiniai dokumentai. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždėjus areštą ne tik nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, bet ir banko sąskaitoms, iš esmės yra apribojama ir trikdoma įmonės veikla ir galimybės gauti pajamas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, atsakovė negalėtų vykdyti savo prievolių ir einamųjų mokėjimų AB „Citadele“ bankui pagal 2017 m. sausio 13 d. kredito sutartį Nr. KS/14/1861, lizingo bendrovei pagal 2016 m. liepos 28 d. sutartį, o tai gali sąlygoti šių sutarčių nutraukimą prieš terminą ir su tuo susijusios žalos kilimą atsakovei. Kadangi ieškovės finansinė situacija nėra gera ir ieškovė elgiasi nesąžiningai, šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo. Ieškovė UAB „Komfora“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:Ieškovė ieškinyje nurodė visas faktines aplinkybes, teisinius argumentus bei pateikė juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą. Ar ieškovės materialinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio suma – 123 221,91 Eur, atsakovei yra didelė. Atsakovės atžvilgiu šiais metais yra priimti trys teismo įsakymai, o tai reiškia, kad atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovei yra taikytas turto areštas kitose bylose, o areštuoto turto mastas tik didėja. Be to, atsakovė turi sistemingus įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Areštavus atsakovės turtines teises į transporto priemonę BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apribotas disponavimas šia teise, tačiau nepaisant to, atsakovė šiuo metu šią transporto priemonę siekia parduoti, ką patvirtina skelbimas internetiniame puslapyje. Laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui ir neriboja atsakovės teisių labiau nei yra būtina. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos atsižvelgiant į ekonomiškumo principą – piniginės lėšos yra areštuotos tik nesant pakankamai kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei yra palikta galimybė atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su ieškove, mokant darbo užmokestį, atliekant privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybių biudžetams ar fondams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: 2017 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, komercinį pasiūlymą, Kredito sutartį Nr. KS/14/1861 bei Lizingo sutartį Nr. 705505/00.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo reikšmingų aplinkybių, todėl juos atsisakytina prijungti prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog tai, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą apie teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikomos, padarė iš esmės remdamasis tik didelės ieškinio sumos kriterijumi. Tai, kad ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, – nusprendžiant dėl jų masto, ne kartą buvo pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje. Tiesa, kartu teismų praktikoje, ypač pastaraisiais metais, akcentuojama ir tai, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto masė (apimtis) savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018 ir kt.).Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 str., 178 str.). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 str.). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien aplinkybės, kad atsakovė, kilus tarp šalių ginčui, neatsiskaito su ieškove per se (liet. pati savaime) ir kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.Ieškovės akcentuojami atsakovės trumpalaikiai įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, įvertinus periodinių mokesčių mokėjimo specifiką, taip pat negali būti vertinami kaip pagrindžiantys grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, nuolatos (periodiškai) kinta dėl atsinaujinančios ūkio subjekto pareigos vykdyti mokestinę prievolę. Duomenų, kad atsakovė sistemingai nevykdytų įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, byloje nėra.Šalys civiliniame procese yra lygios, vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.Apeliantei UAB „Akvatermos projektai“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip ir nurodo pati apeliantė, riboja jos ūkinės veiklos vykdymą, o tai gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių atsakovei, kas atitinkamai sąlygotų ir grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės faktiškai neatliktų savo funkcijos, t. y. byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.Ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.), apeliacinės instancijos teismas atsakovės finansinės padėties ir jos santykio su pareikštų reikalavimų verte išsamiai neanalizuoja, kaip neturinčių teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių klausimui išspręsti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą išvadai, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komfora“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvatermos projektai“ (j. a. k. 301527567) atmesti.
Nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.