Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, kaltinamosios S. P. gynėjui advokatui K. S. ir jos įstatyminei atstovei – civilinei atsakovei E. P., Alytaus miesto VTAT įgaliotai atstovei Jūratei Buškevičienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. V., viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Alytaus Profesinio rengimo centro Pramonės ir prekybos sk. I k., gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2013 m. liepos 24 d., tiksliau nenustatytu dienos laiku, iš anksto susitarus ir veikdama kartu su dviem asmeninimis, neturinčiais amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, asmeniui, neturinčiam amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, neteisėtai įsibrovus į J. V. butą (duomenys neskelbtini) ir pagrobus J. V. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB “Swedbank” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę “Visa Electron” Nr. (duomenys neskelbtini) bei PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei kortelę perdavus jai, taip ją neteisėtai įgijo ir laikė iki 2013-07-24 17 val., t.y. padarė nusiklastamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d.

Be to ji, 2013-07-24, 16.55 val. Alytuje, Naujoji g. 48, AB “Swedbank” bankomate, veikdama kartu su dviem asmeninimis, neturinčiais amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, asmeniui, neteisėtai panaudojo J. V. vardu išduota elektroninę mokėjimo priemonę - AB “Swedbank” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę “VISA Electron” Nr. (duomenys neskelbtini) bei PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansinę operaciją, iš J. V. AB “Swedbank” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 Lt, taip apgaule apgaudama AB “Swedbank” informacinę sistemą savo, K. T. ir E. P. naudai įgijo svetimą J. V. turtą - 600 Lt., t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

S. P. parodė, kad pavogti iš kaimynės J. V. banko kortelę pasiūlė jos brolis. Įvykio metu ji buvo su K. ir broliu E. kieme, kai pamatė kaimynę, einančią į parduotuvę su banko kortele, todėl pagalvojo, kad ji gavo pinigų ir susitarė visi pagrobti kortelę. Kada kaimynės nebuvo namie, jos brolis pavogė iš kaimynės kambario banko kortelę ir lapelį su PIN kodu ir atnešė jai, kad iš bankomato nuimtų pinigus. Ji su K. nuėjo prie bankomato ir, suvedę PIN kodą, pamatė, kad sąskaitoje yra 720 Lt., tačiau nuėmė tik 600 Lt, nes jos brolis liepė kažkiek palikti. Gautus pinigus trise pasidalijo po 200 Lt. Kortelę ji atidavė broliui, kuris sakė, kad ją padės atgal. Kad brolis nuo kortelės paėmė ir likusius 120 Lt, sužinojo vėliau, kai pats pasakė. Savo veiksmus vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji J. V., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-07-29 grįžusi į namus, prie buto durų rado “Swedbank” mokėjimo kortelę, išduotą jos vardu. Nesulaukdama pranešimo apie laukiamus turėjusius būti jai pervestus pinigus, nuėjo į banką ir sužinojo, kad nuo jos sąskaitos banke per tris kartus “nuimti” 720 Lt. Mokėjimo kortelę laikydavo piniginėje, įsidėjusi į rankinę spintoje. Prie kortelės buvo ir PIN kodas. Jai padaryta 720 Lt žala. Mano, kad kortelę galėjo pavogti kaimynas E. P.. Dėl to pareiškimu – protokolu kreipėsi į policiją (t.1., b.l. 4, 5-6, 8).

Nepilnametis liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. liepos mėn. su sese S. ir kaimyne K. T. buvo lauke ir S. sugalvojo iš kaimynės J. V. pavgti banko kortelę ir nuo sąskaitos nuimti pinigus. Jis su K. sutiko. Po susitarimo stebėjo J. buto duris ir laukė, kada ji išeis. Sulaukęs kai ji išėjo, patraukė buto duris, kurios buvo neužrakintos, ir įėjo į butą. Kambario viduryje, ant pufo pamatė J. rankinę. Rankinėje rado piniginę, kurioje buvo “Swedbank” kortelė, taip pat lapelis su PIN kodu. Minėtą kortelę su PINkodu pavogė. Išėjęs banko kortelę padavė S. Ši su K. nuėjo iki bankomato prie “Iris” parduotuvės ir atsinešė nuo V. sąskaitos “nuimtus” 600 Lt. Pinigus S. padalio viesiems po lygiai, po 200 Lt, o kortelę atidavė jam. Vėliau pats nuėjo iki to paties bankomato ir paėmė iš sąskaitos dar 120 Lt. Banko kortelę numetė prie J. V. durų. Pinigus praleido skanėstams (t.1., b.l. 14-15).

Nepilnametė liudytoja K. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su S. P. ir jos broliu E. gyvena viename bendrabučio aukšte bet mama neleidžia su jais bendrauti, kadangi jie daro visokius negerus darbus. 2013 m. liepos mėn., dienos metu, apie 16 val. išėjo į kiemą ir pamatė E. su S. Bekalbant pamatė, kad kaimynė Janė iš 209 buto eina į parduotuvę. Buvo išgėrusi, matėsi, kad nešasi banko kortelę. E. sako, matyt, sąskaitoje turi pinigų. Kol J. buvo parduotuvėje, E. pasiūlė pavogti jos banko kortelę ir “nuimti” pinigus, kuriuos visi pasidalinsią. Ji sutiko. Kai J. grįždinėjo namo. E. pasakė palaukit, einu iki namų ir tuoj grįš. Gal po 10 ar 15 minučių E. grįžo, parodė banko kortelę ir ją iš karto padavė S., sakydamas, kad čia J. kortelė ir kad ji nueitų į bankomatą “nuimti” visus pinigus, jeigu bus sąskaitoje. S. sako, baisu visus “nuimti”, gal reikia kažkiek palikti. S. pasivadino ją ir abi nuėjo iki bankomato prie poliklinikos. Nuėjus S. suvedė PIN kodą, iš kur gavo – nežino. Sąskaitoje buvo 720 litų. S. “nuėmė” 600 litų, likusus paliko. Su pinigais ir kortele grįžo prie bendrabučio, kur laukė E. S. jam atidavė kortelę ir pinigus, kuriuos E. visiems trims padalijo po 200 Lt, kortelę pasiliko. Ką su ja dare vėliau – nežino. Savo pinigų dalį praleido maždaug per savaitę, pirkdama saldumynus, gėrimus. Mamai stengėsi neparodyti, kad turi pinigų. Supranta, kad padarė teisės pažeidimą, tačiau tąkart apie tai negalvojo. Jeigu E. nebūtų davęs tokio pasiūlymo, pati nebūtų sugalvojusi. Kai sužinojo, jog policija tiria įvykį, E. liepė policijai sakyti, kad pasidalijo ir likusius 120 Lt, kuriuos jis “nusiėmė” vienas (t., b.l. 16-17).

Iš banko AB “Swedbank” pateiktos informacijos matyti, kad 2013-07-24, 16.55 val. Alytuje, Naujoji g. 48 A esančiame bankomate buvo išgryninta 600 Lt, 19.18 val. – dar 100 Lt, o 2013-07-25, 16.34 val. bankomate Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13 – 20 Lt. 2013-07-24 tarp 18.06-19:18 val. Alytuje, Naujoji g.48 A prie bankomato atliekantis operacijas su mokėjimo kortele, kurios paskutiniai keturi skaitmenys 7821 - J. V. išduota kortele, fiksuojamas paauglys panašus į asmens atvaizde esantį E. P. (t.1, b.l. 20-24).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, teismas juos laiko įrodymais ir jie yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji S. P., neteisėtai įgijo ir laikė svetimą - J. V. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai panaudojo, iš bankomato paimdama J. V. sąskaitoje buvusius 600 Lt, ir taip apgaulės būdu savo bei kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą - J. V. priklausančius 600 Lt. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamoji padarė sąmoningai ir tyčia. Nusikalstami kaltinamosios veiksmai dėl elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įsigijimo ir laikymo kvalifikuotini pagal BK 214 str. 1d., dėl jų neteisėto panaudojimo - kvalifikuotini pagal BK 215 str. 1 d., dėl svetimo turto, kurio vertė didesnė nei 3 MGL, pasisavinimo sukčiaujant – pagal BK 182 str. 1 d.

Bausmės skyrimo klausimai.

Kaltinamoji S. P. nusikalstamas veikas padarė būdama nepilnametė.

Nors S. P. atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau visi veiksmai vyko vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui sukčiavimo būdu pasisavinti svetimą turtą. Be to, dvi jos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 215 str. 1d. ir 182 str. 1 d., padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, o ir elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų neteisėtas įsigijimas ir laikymas šiuo atveju nebuvo savitikslis dalykas- tai buvo tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo – neteisėtai panaudoti šiuos duomenis sukčiavimo būdu siekiant užvaldyti svetimą turtą. Tokios kaltinamosios padarytos veikos nevertintinos kaip pakartotinės, ir laikytina, kad šias veikas kaltinamoji padarė pirmą kartą.

Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, yra išaiškinusi, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (LAT 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino esmines bylos aplinkybes, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Po įvykio ji atsiprašė nukentėjusiosios, ką patvirtino ir nukentėjusioji, taip pat atsiprašė pakartotinai teismo posėdžio metu, kas vertintina kaip kaltinamosios nuoširdus gailėjimasis, todėl ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia (LAT 2K-667/2007). Kaltinamosios sunkinančių aplinkybių nėra.

Vertintina ir tai, kad kaltinamoji nebuvo šių nusikalstamų veikų iniciatorė ir jos vaidmuo darant šias nusikalstamas veikas, kurias padarė dėl savo lengvabūdiškumo ir nebrandaus amžiaus įtakojama draugų, buvo antraeilis. Kaltinamoji iš karto po įvykio siekė atlyginti žalą nukentėjusiajai, tačiau ji nebuvo atlyginta dėl pačios nukentėjusiosios nenoro tartis geranoriškai, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji, apklausta kaip civilinė ieškovė, teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamoji yra jauno amžiaus, mokosi Alytaus profesinio rengimosi centre, mokymosi įstaigos charakterizuojama teigiamai (t.1., b.l. 33), administracine tvarka nebausta (t.1., b.l. 29), į narkologijos ir psichoneurologijos kabineto įskaitas neįrašyta (b.l. 31).

Dėl nepilnametės kaltinamosios elgesio nėra jokių nusiskundimų ir iš vaiko teisių apsaugos institucijų, iki šių nusikalstamų veikų padarymo ji nebuvo įrašyta į policiją dominančių vaikų ir policijos profilaktinę įskaitą (t.1., b.l. 39), jos atžvilgiu nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės. S. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad S. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš kasacinės teisminės praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad S. P. atitinka BK 93 straipsnio numatytas tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: kaltinamoji veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukusi aštuoniolikos metų; nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą; jos padarytos veikos yra vienas nesunkus ir du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai; bei šio straipsnio 1d. 3 punkte numatytas alternatyvias sąlygas – ji pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas , be to, yra kitų pagrindų manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad kaltinamosios nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl kaltinamoji S. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą (BPK 93 str. 2 d., 82 str. 1d. 1p. ).

S. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 1, b.l.67).

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji J. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 620 Lt. turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 12).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai J. V. buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, kaltinamoji privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir pilnai tenkintinas.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Savo civiliniu ieškiniu J. V. prašė priteisti 1000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė reikalaujamos neturtinės žalos dydį sumažino iki 500 Lt.

Neturtinę žalą nukentėjusioji grindė tuo, kad jos pinigų vagystė sukėlė jai emocinį stresą, patyrė didelių nepatogumų, nes prarado beveik vienintelį , išskyrus gaunamą invalidumo pensiją, pragyvenimo šaltinį, sušlubavo sveikata.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai kaltinamosios nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimus padaręs asmuo, tačiau civilinio ieškovo prašoma priteisti 500 Lt. neturtinės žalos dydis šiuo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., o ne papildomai bausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamosios padaryti nusikaltimai yra nesmurtinio pobūdžio, jais padaryta nedidelė turtinė žala. Byloje taip nėra jokių duomenų, kad kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų sukėlusi kokias nors rimtas sveikatos pasekmes.

Vertintina ir tai, kad kaltinamosios tiek turtinė, tiek socialinė padėtis yra ženkliai sunkesnė ir sudėtingesnė, nei nukentėjusiosios: kaltinamoji yra nepilnametė, jos šeimoje be jos auga dar trys nepilnamečiai vaikai, šeimos materialinė padėtis yra patenkinama, ką patvirtina VTAT pateikta informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (t.1., b.l. 36,37). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamosios šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl tėvų girtavimo, socialinių įgūdžių stokos (t.1., b.l. 36-38).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, civilinės ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 300,00 litų neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. P., kurios veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1d. ir 215 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d. ir 82 str. S. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

S. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. P., o jai negalint sumokėti – iš jos įstatyminės atstovės E. P. 620,00 Lt. (šešis šimtus dvidešimt litų, 00 ct.) turtinės žalos ir 300,00 Lt. (tris šimtus litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės J. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.