- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-13
- Bylos Nr.
- 2K-667/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Albinas Sirvydis, Lidija Liucija Žilienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. Ž., E. S. Kauno
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Albino Sirvydžio ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti R. B. turtą), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti A. K. turtą) ir, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant dvylikos mėnesių laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą tėvams, kurie rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti bei tam pačiam laikotarpiui elgesio apribojimą, taip pat įpareigojimą tęsti mokslą.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti A. Ž. ir E. S. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi jų apeliaciniai skundai atmesti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Ž. ir E. S. bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria šių nuteistųjų skundai atmesti, neskundžiamos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomą prokurorės paaiškinimą,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu, kad 2006 m. lapkričio 11 d., apie 1.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, stebėjo, kad kiti asmenys nepastebėtų, kaip A. Ž., išlauždamas apsaugines lango žaliuzes bei išstumdamas lango stiklą, įsibrovė į R. B. personalinei įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį stomatologijos kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti šiai įmonei priklausančius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų nerado.
Taip pat D. K. pripažintas kaltu, kad 2006 m. lapkričio 11 d., apie 1.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž. ir E. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, stebėjo, kad kiti asmenys nepastebėtų, kaip A. Ž. ir E. S. sudaužė apsaugines lauko žaliuzes, išstūmė lango stiklą ir pasikėsino įsibrauti į A. K. priklausantį stomatologijos kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobti šiai įmonei priklausančius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. K. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 93 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – atidavimą tėvams ugdyti ir prižiūrėti dvylikos mėnesių laikotarpiui, elgesio apribojimą tam pačiam laikotarpiui, įpareigojant tęsti mokslą. D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti R. B. turtą) paskirti laisvės apribojimo bausmę dvylikai mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. bei tęsti mokslą; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti A. K. turtą) paskirti laisvės apribojimo bausmę dvylikai mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. bei tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą aštuoniolikai mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. bei tęsti mokslą; kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kasatorius nurodo, kad D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas pagrįstai, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas ir keistinas dėl BK 93 straipsnio taikymo. Teismas, spręsdamas nepilnamečio D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, neįvertino, kad nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nusikaltimą padarė pirmą kartą. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. 2006 m. lapkričio 11 d., apie 1.00 val., įsibrovė ir kėsinosi pagrobti R. B. turtą, o vėliau (tą pačią naktį), apie 1.30 val., – A. K. turtą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“ išaiškinta, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą, jeigu jis prieš tai nebuvo padaręs nusikaltimo. Taigi D. K. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl negalima jo laikyti kaip pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Dėl to, kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, atleidęs D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip pirmą kartą padariusį nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė BK 93 straipsnį ir nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), į jo antraeilį vaidmenį darant nusikalstamas veikas, visiškai atlygino padarytą žalą, taip pat į sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kad veikas padarė bendrininkų grupe, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 93 straipsnio taikymo
D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pritaikius 2000 m. BK 93 straipsnio nuostatas teismui nustačius, kad jis padarė apysunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis, visiškai atlygino padarytą turtinę žalą ir kad šie nusikaltimai padaryti pirmą kartą.
Kasatorius teigia, kad D. K. negali būti laikomas padariusiu nusikaltimus pirmą kartą, todėl kad jis padarė du nusikaltimus esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“ išaiškinta, kad toks asmuo negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Tačiau šis kasatoriaus argumentas, sprendžiant dėl 2000 m. BK 93 straipsnyje numatytos normos taikymo pagrindo – nusikaltimo padarymo pirmą kartą – atmestinas. Šiame nutarime aiškinama tuo metu galiojusio 1961 m. BK 52¹ straipsnio taikymo praktika, todėl nutarimo 4 punkto 3 dalyje pasisakyta, kad „nusikaltimai, padaryti esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, vienas kito atžvilgiu nėra pakartotiniai ir juos padaręs asmuo laikomas nusikaltimą padariusiu pirmą kartą.“ Baudžiamajame kodekse buvo numatytas pakartotinumas kaip nusikaltimo padarymo forma, kuri reiškė, kad kaltininkas du ar daugiau kartų pažeidė tą patį arba tapačiam prilygintą įstatymą ir toks pažeidimas yra laikomas atskira kvalifikuota nusikaltimo padarymo forma. 2000 m. Baudžiamajame kodekse nusikaltimų pakartotinumo sąvokos nebėra, todėl ir minimas Senato nutarimo išaiškinimas, sprendžiant šio Kodekso 93 straipsnio normos sąvokos „pirmą kartą padaręs“ turinį, jau nėra aktualus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo aspektu naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatos yra palankesnės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikytinos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismas D. Ketvirčiui BK 93 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.