- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-1121-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02649-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- D. P., E. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. P. ir E. P. skundą ir patikslintus skundus dėl antstolės E. M. veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai D. P. ir E. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti antstolės E. M. 2015 m. sausio 10 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S3e-977, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00069 ir įpareigoti antstolę E. M. pervertinti skolininkams D. P. ir E. P. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), laikantis CPK 681 straipsnio reikalavimų. Nurodė, kad nesutinka su patvarkyme nurodyta parduodamo turto verte (37.360,98 Eur), nes antstolė, gavusi išieškotojo AB SEB banko prašymą areštuotą turtą įkainoti 37.360,98 Eur, priimdama skundžiamą patvarkymą turėjo areštuotą turtą įkainoti atsižvelgdama į rinkoje egzistuojančias panašaus turto kainas, VĮ „Registrų centras“ pateikiamą vidutinę šio turto rinkos kainą, į abiejų šalių interesus, o rėmėsi vien išieškotojo prašymu.
Antstolė E. M. 2015-08-03 patvarkymu Nr. S3e-37514 ir 2015-08-17 patvarkymu Nr. S3e-39434 atsisakė patenkinti patikslintus skundus. Nurodė, kad vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad įkeistas skolininkų turtas skundžiamu 2015-01-10 patvarkymu įkainotas tinkamai ir teisingai. 2015-01-10 buvo parengtas patvarkymas Nr. S3e-977, kuriuo buvo nustatyta galutinė areštuoto turto vertė, suapvalinus areštuoto turto vertę iki sveikojo skaičiaus, bei išaiškinta pirmųjų varžytinių paskelbimo tvarka ir terminas. Skolininkai šio patvarkymo neskundė, nepasinaudojo teise siūlyti savo pirkėją, todėl 2015-04-28 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytinės. 2015-06-26 patvarkymu buvo paskelbtos antrosios varžytinės, kuriose pardavimo kaina nurodyta 22.417,00 Eur, t. y. 60 procentų nustatytos pradinės 37.361,00 Eur turto kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjų D. P. ir E. P. skundą dėl antstolės E. M. 2015-01-10 patvarkymo Nr. S3e-977. Teismas vertino, kad antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir varžytynių paskelbimo pareiškėjams įteikti pasirašytinai. Pirmosioms varžytynėms neįvykus, buvo paskelbtos antrosios pareiškėjams priklausančio turto varžytynės, kuriose, remiantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl antstolė pagrįstai pareiškėjams priklausančio turto kainą nustatė 22417,00 Eur. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkai būtų pranešę antstolei apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl dokumentai buvo siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikyti įteikti tinkamai. Nežiūrint to, pareiškėjai žinodami apie vykstantį varžytynių procesą, kuris tęsėsi jau keletą metų, nesinaudojo laiku savo procesinėmis teisėmis, jokių prieštaravimų, nuomonių, pageidavimų ar skundų dėl turto įkainojimo iš jų nebuvo gauta iki pat 2015 m. liepos mėn., kol jų turtas buvo parduotas iš varžytinių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjai D. P. ir E. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, priteisti pareiškėjams iš antstolės E. M. 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.
1. Pareiškėjui D. P. nebuvo įteiktas skundžiamas antstolės. E. M. 2015-01-10 patvarkymas Nr. S3e-977 dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Teismo išvada, kad pareiškėjams įteiktas 2015-01-10 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, prieštarauja į civilinę bylą pateiktam pačios antstolės E. M. 2015-08-03 patvarkymui Nr. S3e-37514 atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismo išvada, kad pareiškėjams įteiktas 2015-01-10 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00069, prieštarauja civilinėje byloje esančiam didesnę įrodomąją galią turinčiam AB „Lietuvos paštas“ 2015-08-04 raštui Nr. 3-4880 „Dėl gauto prašymo“.
2. Teismo išvada, kad pareiškėjams įteiktas 2015-01-10 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00069, prieštarauja ir civilinėje byloje esantiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad pareiškėjas 2015-01-12 išvyko į tarnybinę komandiruotę užsienyje ir ten buvo 2015-01-13, kada, antstolės pradiniu teigimu, jam buvo įteiktas 2015-01-10 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, t.y. pareiškėjo D. P. darbo sutarčiai, pareiškėjo siuntimo 2015-01-12 į tarnybinę komandiruotę užsienyje įsakymui ir buvimo tarnybinėje komandiruotėje užsienyje faktą 2015-01-13 dieną patvirtinančiam 2015 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiui.
3. Skolininkui D. P. nebuvo įteiktas 2015-01-10 antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kita vertus, šis procesinis dokumentas negrįžo antstolei kaip neįteiktas, taip pat byloje nenustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas vengė atsiimti ši dokumentą ir jo neatsiėmė, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti CPK 604 str. ir pripažinti, kad 2015-01-10 patvarkymas pareiškėjui įteiktas tinkamai.
4. Neįteikus antstolės 2015-01-10 patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir antstolei paskelbus pareiškėjams priklausančio turto priverstinį pardavimą iš varžytinių, buvo pažeista skolininko teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Buvo pažeista ir skolininko teisė per 3 darbo dienas prieštarauti antstolės atliktam perkainojimui ir reikalauti skirti ekspertizę, taip pat papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
5. Antstolė E. M. netinkamai nustatė areštuoto turto vertę. Byloje pakanka duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad antstolei E. M. turėjo kilti abejonių dėl areštuoto turto vertės. Priimdama 2015-01-10 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, antstolė rėmėsi vien tik išieškotojo AB SEB banko prašymu dėl turto perkainojimo 37 360, 98 Eur sumai, tačiau tai nėra leistinas įrodymas turto vertei nustatyti.
6. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie areštuoto tarto rinkos vertę 2015 m. sausio mėnesiui pagrįstai turėjo kelti antstolei abejonių dėl areštuoto turto vertės, nes buvo fiksuotos prieš 9 metus. Pagrindą antstolei abejoti areštuoto turto verte patvirtina ir į bylą pateiktas 2015-08-06 atliktas ginčo turto vertinimas, kurio, metu nustatyta turto vertė (47 000 Eur) net 40 224 Eur suma skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre užfiksuotos areštuoto turto vidutinės rinkos kainos, viso - 6776 Eur, ir beveik 10 000 Eur suma skiriasi nuo antstolės 2015-01-10 patvarkymu nustatytos areštuoto turto vertės.
Atsiliepimas
Antstolė E. M. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
1. 2015-08-03 patvarkymu Nr. S3e-3715 skolininkams terminas skundui paduoti buvo atnaujintas visiškai ne todėl, kad antstolė pripažino ar konstatavo, jog skundžiamas 2015-01-10 patvarkymas skolininkui D. P. nebuvo įteiktas ir tokia tikimybė net nebuvo svarstoma, kadangi patvarkymas skolininkui buvo įteiktas, tačiau iškelta prielaida, kad galimai patvarkymas įteiktas skolininkui ne asmeniškai.
2. Kadangi įstatymas įpareigoja skolininką apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą nedelsiant pranešti antstoliui, o skolininkai šitos savo pareigos nevykdė ir apie savo gyvenamųjų vietų pasikeitimą antstolei nepranešė, todėl skolininkams procesiniai dokumentai buvo siunčiami jų pačių nurodytais adresais.
3. Aplinkybė, kad pareiškėjas D. P. 2015-01-12 išvyko į tarnybinę komandiruotę užsienyje ir ten buvo 2015-01-13, nėra reikšminga. D. P. į tarnybinę komandiruotę išvyko ne 2015-01-12, o nuo 2015-01-13.
4. Abiem skolininkams apie jau pradėtą jiems priklausančio įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytynių procesą buvo žinoma nuo 2013 m. sausio mėnesio, tačiau skolininkai nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2015-07-21 kaip įmanydami vengė bendradarbiauti su antstole, visiškai nesidomėjo vykdymo eiga, nedėjo jokių pastangų, kad skolos išieškojimas jiems sukeltų kuo mažesnius neigiamus padarinius, nors sužinoti apie antrą kartą planuojamą jų turto pardavimo iš varžytynių datą ir laiką turėjo visas galimybes, jei būtų bent jau bandę bendradarbiauti su antstole ir domėtis vykdymo eiga.
5. Išieškotojo nuomonė dėl turto vertės neturėjo jokios lemiamos reikšmės antstolės apsisprendimui, nustatant skolininkų įkeisto turto kainą, ji paprasčiausiai sutapo su antstolės nuomone ir nebuvo laikomas jokiu turto vertės įrodymu. Antstolė atlikdama skolininkų įkeisto turto perkainojimą, netaikė jokių procentinių intervalų ir nemažino pirminės ekspertizės metu eksperto nustatytos turto kainos iki 40 procentų, o vertino ir atsižvelgė į visai kitus kriterijus, kurie išdėstyti antstolės patvarkymuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo antstolės patvarkymo įteikimo bei turto įkainojimą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimai). CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas veiksmingumo ir operatyvumo principais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad antstolės E. M. kontoroje Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 13 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-1539-304/2011 pagrindu, vykdomas išieškojimas išieškotojo AB SEB bankas naudai dėl skolininkams D. P. ir E. P. priklausančio įkeisto turto pardavimo, išieškant 94.116,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo pakartotino prašymo gavimo teisme dienos. Nustatyta, kad antstolė 2015 m. sausio 10 d. priėmė patvarkymą dėl pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto (0,0663 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 191,01 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) pervertinimo, nustatyta turto vertė – 37.361,00 Eur. 2015 m. balandžio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriame pradinė turto pardavimo kaina yra 29.889,00 Eur. Patvarkymai dėl areštuoto turto įkainojimo bei varžytynių paskelbimo skolininkams įteikti. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2015 m. birželio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, pradinė turto pardavimo kaina – 22.417,00 Eur. Patvarkymas skolininkei E. P. įteiktas 2015 m. birželio 29 d.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas antstolės E. M. 2015 m. sausio 10 d. patvarkymas dėl pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto pervertinimo, buvo tinkamai įteiktas pareiškėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai veiksmai, susiję su skolininkų D. P. ir E. P. įkeisto turto pardavimu iš varžytynių atliekami vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00069, užvestoje skolininko D. P. atžvilgiu ir visi antstolės parengti šioje vykdomojoje byloje procesiniai dokumentai buvo siunčiami abiem skolininkams, o ne vien tik D. P.. Kaip pagrįstai nurodo antstolė, netikslinga ir neekonomiška būtų dėl to paties įkeisto turto, priklausančio abiem skolininkams, pardavimo iš varžytynių atlikti tuos pačius, identiškus vykdymo veiksmus dviejose vykdomosiose bylose, užvestose abiejų skolininkų atžvilgiu ir taip didinti skolininkams vykdymo išlaidas. Vertintina, kad pareiškėjai netinkamai interpretuoja antstolės E. M. 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S3e-3715, kuriuo skolininkams buvo atnaujintas terminas skundui paduoti. Iš prie bylos pridėtos vykdomosios bylos matyti, kad 2015-07-22 patvarkymu Nr. S3e-35402 antstolė atsisakė skolininkams atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir patenkinti skundą. Pareiškėjams pateikus patikslintą skundą ir gavus iš AB „Lietuvos paštas“ papildomos informacijos apie registruoto laiško įteikimą asmeniškai skolininkui D. P. aplinkybes, antstolė praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą nagrinėjo pakartotinai ir 2015-08-03 patvarkymu Nr. Se-37541 atnaujino praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų. Iš minėto patvarkymo nustatyta, kad skundžiamas 2015-01-10 patvarkymas skolininkui D. P. buvo įteiktas 2015-01-13, ką patvirtina Lietuvos pašto Vidaus kontrolės ir audito departamento vadovė K. S. 2015-07-31 rašte nurodydama, kad registruotosios siuntos įteikimas D. P. adresu: (duomenys neskelbtini), fiksuotas 2015-01-13, tačiau, kadangi dėl laiškininko netinkamo pareigų atlikimo yra dingęs siuntos įteikimo skolininkui pranešimas, todėl bendrovė negali pateikti siuntos įteikimą asmeniškai skolininkui patvirtinančių dokumentų. Kaip nurodo antstolė, tik dėl to, kad paštas negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad skundžiamas patvarkymas buvo įteiktas asmeniškai skolininkui, 2015-08-03 patvarkyme Nr. S3e-3715 ir buvo nurodyta prielaida, kad skundžiamas 2015-01-10 patvarkymas galimai nebuvo įteiktas asmeniškai D. P., o ne teiginys, kad skundžiamas patvarkymas skolininkui D. P. nebuvo įteiktas.
Pažymėtina, kad CPK skolininkui nustato ne tik procesines teises, bet ir atitinkamas procesines pareigas, o viena iš jų yra nedelsiant informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą. Kadangi tokios informacijos antstolė negavo, CPK 604 str., 605 str., 644 str. 1 d. 2 p. straipsnių pagrindu, skolininkams skundžiamas antstolės 2015-01-10 patvarkymas buvo siunčiamas jų pačių nurodytais adresais. Atkreiptinas dėmesys, kad adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkai gyvena nuo 2013 m., antstolės siunčiami laiškai grąžinami neįteikti su nuoroda „neatsiėmė pašte“, nes pašto darbuotojams juos įteikti nepavyksta, o į paliktus pašto darbuotojų pranešimus nereaguoja ir į paštą nenuvyksta jų pasiimti. Toks skolininkų elgesys ir sukėlė nagrinėjamas procesines pasekmes.
Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas D. P. 2015-01-12 išvyko į tarnybinę komandiruotę užsienyje ir ten buvo ne tik 2015-01-13, bet ir dar ilgiau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2015-01-12 įsakymo (potvarkio) dėl tarnybinių komandiruočių Nr. 9 kopija, kurios originalas nėra pasirašytas įmonės vadovo, ir 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija patvirtina, kad D. P. į tarnybinę komandiruotę išvyko ne 2015-01-12, o nuo 2015-01-13. Taigi, pareiškėjų nurodytos aplinkybės prieštarauja jų į vykdomąją bylą pateiktiems dokumentams.
Pareiškėjams 2013 m. sausio mėnesio buvo žinomas faktas, kad yra vykdomas jiems priklausančio įkeisto turto priverstinis pardavimas iš varžytynių. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjai nesidomėjo vykdymo eiga ir nedėjo jokių pastangų, kad skolos išieškojimas jiems sukeltų kuo mažesnius neigiamus padarinius. Pareiškėjai nei iki pirmą kartą paskelbtų pirmųjų skolininkams priklausančio įkeisto turto pardavimo varžytynių pradžios (2013-07-23), nei iki pirmą kartą paskelbtų antrųjų varžytynių, nei per visą laikotarpį nuo antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos iki antrą kartą paskelbtų tiek pirmųjų, tiek antrųjų varžytynių pradžios nesiūlė areštuoto turto pirkėjo. Akivaizdu, kad nebuvo pažeista skolininko teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, skolininko teisė per 3 darbo dienas prieštarauti antstolės atliktam perkainojimui ir reikalauti skirti ekspertizę, taip pat papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Informacija apie varžytynes yra vieša ir visiems prieinama, o pareiškėjai, kaip skolininkai vykdomoje byloje, turi pareigą patys domėtis vykdymo eiga, o to nedarydami turi prisiimti neigiamus procesinius padarinius.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad antstolė tinkamai įkainojo pareiškėjų areštuotą turtą. Antstolė rėmėsi VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pranešimais, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, UAB „Ober Haus“, užsiimančios turto ir verslo vertinimu, valdymu, analize ir konsultacija, informacija apie nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčius. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų turtas buvo pardavinėjamas keliose pakartotinėse varžytinėse, tačiau per visą šį laiką iki skundžiamo patvarkymo pareiškėjai nesikreipė į antstolę dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo. Antstolė, įkainodama turtą skundžiamu patvarkymu, atsižvelgė į aplinkybę, kad skolininkų turtas nebuvo parduotas iš dviejų varžytynių pirmą kartą ir pirmųjų varžytynių, paskelbtų antrą kartą, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Sutiktina su antstolės argumentų, kad turto ilgas nepardavimas patvirtina faktą, kad skolininkų įkeisto turto vertė nenustatyta per maža.
Nusutiktina su pareiškėjų argumentu, kad priimdama 2015-01-10 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, antstolė rėmėsi vien tik išieškotojo AB SEB banko prašymu dėl turto perkainojimo 37.360,98 Eur sumai. Kaip nurodo antstolė, išieškotojo nuomonė neturėjo jokios lemiamos reikšmės antstolės apsisprendimui, nustatant skolininkų įkeisto turto kainą, ji tiesiog sutapo su antstolės nuomone ir nebuvo laikoma turto vertės įrodymu. Byloje nėra duomenų, kad antstolė, atlikdama skolininkų įkeistą turto perkainojimą, taikė procentinį intervalą ir mažino pirminės ekspertizės metu eksperto nustatytos turto kainos iki 40 procentų. Kaip jau minėta, antstolė turtą įkainojo remdamasi VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pranešimais, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, UAB „Ober Haus“, užsiimančios turto ir verslo vertinimu, valdymu, analize ir konsultacija, informacija apie nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčius. Kaip pagrįstai nurodo antstolė, VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pranešimuose, Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko išraše ir UAB „Ober haus“ informacijoje apie nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčius, kuriais rėmėsi antstolė 2015-01-10 patvarkymu perkainodama skolininkų turtą, buvo pateikti duomenys, nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki pat 2015-01-10, t. y. iki skundžiamo patvarkymo parengimo dienos, o už visą 2015 m. sausio mėnesį tokių duomenų sausio 10 dieną ir negalėjo būti, nes nebuvo pasibaigęs mėnuo. Teismo vertinimu, antstolės turimų duomenų pakako tinkamai įkainoti pareiškėjų areštuotą turtą, pareiškėjai iki skundžiamo patvarkymo neprašė antstolės skirti turto vertinimo ekspertizės, taip pat pažymėtina, kad kainos nustatymui reikšmingas buvo ir užsitęsusio turto pardavinėjimo varžytinių procesas. Aplinkybė, kad pareiškėjai, turėdami teisę reikšti prieštaravimus, prašyti skirti ekspertizę, apmokėdami jos atlikimo išlaidas, nepasinaudojo šiomis teisėmis, neskundė antstolės atlikto turto pervertinimo, nesiūlė paskirti ekspertizės bei atšaukti paskelbtas varžytynes, patvirtina tai, kad ne skundžiamas antstolės patvarkymas lėmė vykdyme atsiradusias procesines pasekmes.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.