- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- ATP-99-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00039-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria jos skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 40N-81013965-16 (toliau – nutarimas) A. B. buvo skirta subendrinta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį – 216 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. balandžio 16 d. 13 val. 6 min. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 9,58 kilometre, vairuodama automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir keisdama važiavimo kryptį bei sukdama į kairę, neįsitikino manevro saugumu, nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, gatvės bortelis, apšvietimo stulpas, du metaliniai stulpeliai, žaibolaidžio stulpas bei priekaba „Tauras“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dviem keleivėms nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nesutikdama su tokiu nutarimu A. B. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ir prašė šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl pakartotinės eismo įvykio tyrimo ekspertizės paskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi A. B. skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodo, kad tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai ir šališkai, o tai lėmė neteisingą ir neteisėtą nutarimo priėmimą. Pažeidėja kategoriškai nesutinka su 2016-09-02 Lietuvos teismo ekspertizės cento ekspertizės aktu Nr. 11-1070(16), nes mano, kad buvo būtina skirti pakartotinę eismo įvykio ekspertizę šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, pavedant šį tyrimą atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (ne ekspertizę atlikusiam ekspertui A. Š.). Taip pat nurodo, kad, nors po eismo įvykio B. M. jai pripažino savo kaltę bei tarėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kartu gyrėsi pažintimis (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, prokuratūroje bei kitose teisėsaugos institucijose, o tyrimą atlikusi L. J. nuo jos slėpė informaciją apie šios administracinės bylos tyrimo eigą, be to, jai nepranešus apie ekspertizės skyrimą buvo grubiai pažeistos jos teisės. A. B. iš tyrimui ir ekspertui pateiktos vaizdo medžiagos akivaizdžiai mato, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas B. M., akivaizdžiai viršydamas greitį eismo įvykio vietoje esančioje kelio atkarpoje, lenkė iš karto kelis automobilius ir, matydamas, kad jos vairuojamas automobilis „Audi A4“, rodydamas kairį posūkį, suka į kairę pusę, savo automobilio nestabdė ir trenkėsi į automobilio „Audi A4“ kairį šoną, nepataisomai sugadindamas jos automobilį bei padarydamas L. R. bei A. B. nežymius sveikatos sutrikdymus. Pažeidėjos tikinimu, nors ekspertizės akte nurodyta, kad automobilis „Opel Zafira“ važiavo apie 64 km per valandą greičiu, tačiau iš vaizdo medžiagos apeliantei yra akivaizdu, kad šis automobilis važiavo gerokai didesniu greičiu, ir tai buvo būtina nustatyti tiriant pačią vaizdo medžiagą, o ne naudojant patvirtintą standartinę procedūrą LTEC-STPA-R-83 „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“ bei kompiuterinę programą „PC-Crash 10.2“. Apeliantės teigimu, akte neužsimenama, kad jos vairuojamas automobilis, ruošdamasis daryti kairį posūki, persirikiavo posūkiui į kairę ir, ji buvo įjungusi kairįjį posūkį, kuris buvo matomas kitiems eismo dalyviams, taip pat ir „Opel Zafira“ vairuotojui B. M.. Dėl to pažeidėja teigia, kad B. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 124, 136.2, 137 punktus, o ji nepriekaištingai laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pažeidėjos nuomone, vien tik iš abejonę keliančio ekspertizės akto, neatsakius į jos pateiktus klausimus, negalima daryti kategoriškos išvados apie galimai jos padarytus pažeidimus, kadangi šie duomenys nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingai išspręsti bylą, išanalizavo ir įvertino visas faktines aplinkybes ir atsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. B. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir teigia šių pažeidimų nepadariusi.
Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
Taigi, nors A. B. ir yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, vis dėlto, pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Todėl vien dėl to, jog A. B. yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad ji patraukta administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. B. kaltės jai įvykdžius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį pagrindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.
Esminis apeliantės skundo teiginys, kad būtent B. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 124, 136.2, 137 punktų reikalavimus, nes ji nepriekaištingai laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Iš 2016-09-02 ekspertizės akto Nr. 11-1070 (16) ir vaizdo įrašo (medžiagos 111 b. l.) matyti, kad B. M. vairuojamas automobilis „Opel Zafira“, atlikdamas priekyje važiuojančio automobilio „Audi A4“ lenkimo manevrą, jau važiavo priešpriešine eismo juosta ir jau lenkė A. B. vairuojamą automobilį „Audi A4“, ir todėl būtent automobilis „Audi A4“, kurį ir vairavo A. B., kairio posūkio kreive išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobiliui „Opel Zafira“, po ko automobilis „Opel Zafira“ priekiniu dešinės pusės kampu ir dešiniu šonu atsitrenkė į automobilio „Audi A4“ kairįjį šoną (medžiagos 72–76 b. l.). Taigi, kaip konstatuota ir ekspertizės akte, automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas B. M., automobilio „Audi A4“ vairuotojai A. B. nedavus kelio ją lenkiančiai transporto priemonei „Opel Zafira“, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su jam kliūtį sudariusiu automobiliu „Audi A4“, ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Pažeidėjos skunde nurodytas teiginys, kad automobilis „Opel Zafira“ važiavo gerokai didesniu nei nustatytu 64 km per valandą greičiu, yra tik subjektyvus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens buvusios situacijos vertinimas, kurio nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, toks apeliantės tvirtinimas neeliminuoja jos padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, numatytų 9 ir 101 punktuose.
Taigi byloje esantys duomenys – 2016-09-02 ekspertizės aktas Nr. 11-1070 (16) (medžiagos 72-76 b. l.), vaizdo įrašas (medžiagos 111 b. l.) ir šiuos duomenis atitinkantys byloje esantys B. M. paaiškinimai (medžiagos 10, 11 b. l.) – leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. vairuodama automobilį ir keisdama važiavimo kryptį bei sukdama į kairę, neįsitikino manevro saugumu, nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui „Opel Zafira“ ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, gatvės bortelis, apšvietimo stulpas, du metaliniai stulpeliai, žaibolaidžio stulpas bei priekaba „Tauras“, ir automobilio „Audi A4“ dviem keleivėms nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vadinasi, pagal byloje esančias aplinkybes A. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Aplinkybė, kad vaizdo įraše užfiksuotų duomenų ekspertas neįvertino taip, kaip to norėtų A. B., dar nereiškia, kad duomenys buvo įvertinti netinkamai, ar šališkai. Tokią apeliacinės instancijos išvadą pagrindžia tai, kad ekspertizės akte užfiksuotus duomenis patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai – tai vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas apeliantės ginčijamas eismo įvykis, bei B. M. paaiškinimai. Tai reiškia, kad vien tik apeliantės nesutikimas su jai nepalankiu ekspertizės aktu, nesant jokių objektyvių duomenų, kad ekspertizė atlikta neobjektyviai ir šališkai, nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.
Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.