Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiesiems Z. M., E. N., I. N., kaltinamojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamajam G. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. N., žinodamas, jog pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999-03-08 sprendimą privalo mokėti lėšas dukros E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus I. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, galėdamas tą paramą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nuo 1999-02-19 nemokėjo lėšų vaikams išlaikyti ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos ir dėl to lėšų įsiskolinimas 2010-12-01 vaikų E. N. ir I. N. išlaikymui sudaro 23027 Lt.

Kaltinamasis G. N. kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad santuoka su Z. M. yra nutraukta, kada ji buvo nutraukta nežinantis, nes jis nepasirašęs ant jokio kvietimo į teismą, net negavo šaukimo. Jis domėjosi kodėl ir kaip ta santuoka nutraukta, jam tik pasakė, kad jie jau išsiskyrę. Kad jie išsiskyrę, jam pasakė 1998 m., jau po skyrybų, o kad vyksta skyrybos, jis nebuvo gavęs jokio popieriaus, nieko nebuvo pasirašęs. Tuo metu su Z. M. gyveno kartu, Marijampolėje, (duomenys neskelbtini). Tą namą jie pirko už keturis tūkstančius dolerių iš kaimynų, tačiau kadangi jo buvusi žmona dirbo muitinėje kasininke, padarė taip, kad tas namas būtų įsigytas dovanojimo keliu. Po to tarp jų įvyko konfliktas ir jis 2000 m. išvyko į Ispaniją. Iki to jis nežinojęs, kad jie jau išsiskyrę ir jam priteisti alimentai vaikams mokėti. Ispanijoje pragyveno aštuonis metus, tačiau kartas nuo karto grįždavo į Lietuvą, niekur nesislapstė. Vaikams išlaikymo neteikė, dovanų buvo, bet jos nesiskaito. Išlaikymo neteikė, nes Ispanijoje uždirbdavo tik 1000 eurų, butas kainuodavo 500 eurų ir pragyvenimas, tai kaip ir nieko nelikdavo. Pirmais metais Ispanijoje neuždirbo nieko. Ispanijoje prabuvo iki 2008 m., į Lietuvą grįžo prieš keturis metus. Būdamas Ispanijoje su vaikais telefonu bendraudavo, perduodavo jiems smulkmenas, telefoną dovanų, dukrai gimtadienio proga grandinėlę dovanojo, žiedą, kiek pajėgė, tiek davė. Su buvusia žmona visiškai nebendravo. Apie teismo nutarimą, kad vaikams priteistas išlaikymas sužinojo tik šiais metais, su žmona apie vaikų išlaikymą niekada nekalbėjo, ji jam šiais metais tik paskambino ir paklausė kodėl jis jai nemoka alimentų ir tiek. Antstolis jam tik šiais metais atsiuntė raštą, kad jam priteistas išlaikymas ir vykdomas kažkoks tai išieškojimas. Tai buvo sausio mėnesį ir jis nuvyko į Marijampolę pas antstolį ir viską sužinojo, taip pat iš archyvo išsiėmė ir ištuokos liudijimą. Antstolio raštą gavo adresu (duomenys neskelbtini). Savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Kauno savivaldybėje. Kalbos nebuvo, kad palieka namą ir nemoka alimentų, nežinojęs apie skyrybas, raštiško tokio susitarimo su žmona nebuvo, kad jis jai palieka namą ir nemoka alimentų. Grįžinėjo į Lietuvą kas metai laiko, nes Ispanijoje negalima ilgiau kaip tris mėnesius gyventi, kai grįždavo į Lietuvą, su vaikais susitikdavo, su žmona nesusitikdavo. Dėl pareigos išlaikyti vaikus neturintis ką atsakyti. Tik šiais metais sužinojęs, kad jam priteisti alimentai, jam paskambino žmona ir pasakė, nes buvo įvykęs incidentas. Tai buvo taip, kad atvažiavo savaitgalį pas jį sūnus, prašė jo pinigų pigesnių cigarečių nusipirkti, jis jam padavęs 6600 Lt. Jo sūnų apgavo dėl tų cigarečių ir dėl to jis kreipęsis į policiją, tik jo žmona pateikė klaidingą informaciją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš jo sugyventinės, bet apsiėmė visą kaltę. Gavo administracinę baudą. Ir tik po šio įvykio žmona į jį kreipėsi dėl alimentų, o iki tol ji toleravo, kad jis neišlaikė vaikų. Tai kaip ir buvo iššauktas pyktis dėl to incidento. 1999 m. laimėjo loterijoje „Perlas“, jau po skyrybų, bet tuos pinigus visus įdėjo į namą, o po to jį išmetė lauk. Alimentus mokės tada, kai įsidarbins, to neatsisako, bet dabar darbo neturi, stovi darbo biržoje. Gyvena iš pavienių darbų, kartais padirba kur papuola. Dėl paieškos nebuvo apklaustas, niekas jo neieškojo, tada jis jau buvo Lietuvoje ir visi puikiausiai žinojo kur jis gyvena.

Nukentėjusioji Z. M. parodė, kad skyrybos įvyko 1999 m. dėl to, kad šeimoje G. N. naudojo smurtą, nedirbo ir neišlaikė šeimos. Skyrybos buvo Marijampolės teisme 1998 m. Jis puikiai žinojo apie teismą tik jis į jį nėjo. Dėl išlaikymo jis puikiai žinojo, jis buvo pasakęs, kad gali raštiškai išsižadėti vaikų, kad tik nereikėtų mokėti alimentų, jis sakė, kad jos vaikai jam nereikalingi. Išlaikymas vaikams buvo priteistas 1998 m., vykdomąjį raštą buvo pridavus antstoliui, bet vėliau jį pasiėmė iš antstolio, paskui vėl pridavė antstoliui tęsti vykdymą. G. N. nuo Lietuvos nepriklausomybės nedirbo jokio valdiško darbo, prieš skyrybas niekur nedirbo ir dabar niekur nedirba. Namas už kaltinamojo pinigus tikrai nepirktas, ne taip buvo kaip jis pasakoja, jis nupirktas buvo už jos mamos pinigus. Kaltinamasis skolos nemoka, nedengia nei kiek. Priteisiant vaikams alimentus kaltinamasis nedalyvavo. Valstybės jokios paramos negaudavusi, dėl paramos iš valstybės nesikreipusi. Kalbos, kad jai paliks tą namą ir nemokės alimentų, nebuvo. Jis tik sakė, kad alimentų jis niekada nemokės. Pareiškusi civilinį ieškinį. Pareiškė jį dėl alimentų išieškojimo, tai ta pati suma, kurią antstolis yra paskaičiavęs sausio pirmai dienai. Prašo išieškoti tą sumą.

Nukentėjusioji E. N. parodė, kad iš tėvo išlaikymo niekada negavo. Kai jis išėjo iš šeimos, buvo susitikę gal kokius tris kartus. Jis atvežė parodyti iš Ispanijos nuotraukas kaip jis puikiai ir gerai gyvena, važinėja po akvaparkus. Telefoną buvo nupirkęs, tačiau jokių dovanų nebūdavo. Mamai tą namą dovanojo, mama tvarkė tą namą, ji dieną naktį dirbo, kad tik uždirbtų ant to namo pinigų. Tėvas, kai jis kartu gyvendavo, tai kai jis išvažiuodavo dirbti į Rusiją ar kur, tai jis dingdavo, negrįždavo mėnesiais, šeima visiškai nesirūpindavo. Šeimoje mačiusi tik smurtą. Dėl to tos skyrybos ir įvyko. Po skyrybų mama ją su broliu visada išlaikė viena, ji padėjo tikrai visą sveikatą, kad tik juos išlaikytų.

Nukentėjusysis I. N. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis yra jo tėvas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2010-12-08 Z. M. pareiškimą, paduotą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai (b.l. 3).

1999-03-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu Z. N. E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš kaltinamojo G. N. priteista 1/3 dalis visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki E. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki I. pilnametystės (b.l. 4,5). Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999-02-25 pranešimo (civilinė byla Nr.AV 53/99) matyti, kad kaltinamajam G. N. buvo išsiųstas pranešimas, kad gautas pareiškimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo (b.l. 125).

Gimimo liudijimai patvirtina, kad kaltinamasis G. N. yra I. N. ir E. N. tėvas (b.l. 8, 10).

Antstolio A. A. pažyma patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas 2010 m. gruodžio 1 d. yra 23027 Lt (b.l. 6). Antstolio A. A. pažyma patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas iki E. pilnametystės yra 7287,50 Lt, iki I. pilnametystės - 16693,50 Lt (b.l. 148).

Pagal SODROS duomenis kaltinamasis G. N. oficialiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 1997-03-04 iki 1997-07-01), UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2007-11-15 iki 2008-01-18), UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2008-12-09 iki 2009-01-30) (b.l. 120).

G. N. 2009-09-16 paskelbta paieška kaip skolininkui, vengiančiam mokėti lėšas vaikams išlaikyti (b.l. 49).

Antstolis A. A. 2011-06-01 surašė patvarkimą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kadangi buvo surašytas išieškojimo negalimumo iš G. N. aktas (vykdomoji byla 23/08/54).

Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, sąrašo matyti, jog G. N. nuo 2001-04-24 iki 2006-10-14 reguliariai kirsdavo valstybės sieną, tai yra lankydavosi Lietuvos Respublikoje (b.l. 52-53).

Iš civilinės bylos Nr. 2-3067/1998 matyti, kad G. N. ir Z. N. santuoka nutraukta 1998-12-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą G. N. pranešta tinkamai, tai patvirtina teismo šaukimų grąžinamieji pranešimai.

Iš dovanojimo sutarties matyti, jog V.A. A., veikiantis pagal K. G. įgaliojimą, 1997-03-21 padovanojo Z. N. žemės sklypo ir namų valdos dalį, esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolėje (b.l. 99.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiųjų Z. M. ir E. N. parodymai, antstolio pažymos, Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtų civilinių bylų Nr. AV 53/99 ir Nr. 2-3067/1998 medžiaga) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y. įrodyta jog jis, žinodamas, jog pagal teismo sprendimą privalo mokėti lėšas dukros E. N. ir sūnaus I. N. išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, galėdamas tą paramą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nuo 1999-02-19 nemokėjo lėšų vaikams išlaikyti ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos.

Kaltinamasis G. N. yra E. N. ir I. N. tėvas. Įstatymu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.). Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu Z. N. E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš kaltinamojo G. N. priteista 1/3 dalis visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki E. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki I. pilnametystės. Antstolio A. A. pateiktos pažymos patvirtina, kad G. N. savo vaikams išlaikymo neteikė. Šį faktą taip pat patvirtino nukentėjusiosios Z. M. ir E. N., tai pripažino ir kaltinamasis G. N..

Nors kaltinamasis neigia, tačiau teismas sprendžia, kad G. N. buvo žinoma apie pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus. Z. M. ir E. N. patvirtino, jog G. N. buvo žinoma, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 1999-03-08 priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo G. N. teikti išlaikymą nepilnamečiams jo vaikams E. N. ir I. N.. Z. M. nurodė su kaltinamuoju kalbėjusi apie priteistą išlaikymą vaikams, o šis kategoriškai atsisakęs tai daryti. E. N. taip pat parodė, kad bendraudama su tėvu, sakiusi jam apie priimtą teismo sprendimą. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999-02-25 pranešimo (civilinė byla Nr.AV 53/99) matyti, kad kaltinamajam G. N. civilinio proceso nustatyta tvarka buvo išsiųstas pranešimas, kad gautas pareiškimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo (b.l. 125). Kaltinamasis į užsienį dirbti išvyko tik po metų laiko, iki tol ir po to išlaikymo neteikė. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo proceso metu atkakliai neigė žinojęs ir apie skyrybų bylą, tačiau iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad G. N. apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta asmeniškai ir minėti kaltinamojo parodymai yra melagingi.

Teismas taip pat pripažįsta, kad kaltinamasis G. N., galėdamas pareigą išlaikyti vaikus vykdyti, jos sąmoningai, be pateisinamų priežasčių, visiškai nevykdė. SODROS duomenimis G. N. yra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), iš gautų pajamų išlaikymas nebuvo mokamas (b.l. 120). Kaltinamasis pats pripažino, kad dirbo Ispanijoje, turėjo pajamų, pripažino, kad sūnui cigarečių pirkimui paskolino 6000 litų, taigi lėšų išlaikymui teikti kaltinamasis turėjo. E. N. parodė, kad tėvas rodęs jai nuotraukas ir gyręsis, kad gerai gyvena. Z. M. parodė, kad G. N. kategoriškai atsisakęs mokėti išlaikymą vaikams motyvuodamas ne sunkia turtine padėtimi, o tuo, kad jos vaikai jam nereikalingi.

Auksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis G. N., būdamas sveikas ir darbingas, ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo, neįsiregistravo darbo biržoje, dirbo tik neoficialiai, taigi laikytina, jog tokiu būdu nedėjo jokių realių pastangų, kurios parodytų jo ketinimus prisidėti prie vaikų išlaikymo taip kaip nustatyta teismo sprendimu. Anksčiau aptartų įrodymų visuma taip pat patvirtina, jog kaltinamasis tai darė sąmoningai, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti vaikus, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apie kurį jis žinojo. Todėl konstatuojama, jog G. N. tyčia vengė pareigos išlaikyti vaiką. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi būtinieji BK 164 straipsnyje numatytos veikos požymiai, todėl jo veika pagal BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Dėl senaties termino taikymo

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, kuris trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. N. nevykdė teismo sprendimo išlaikyti savo vaikus E. N. ir I. N.. Taigi, išnykus pareigai išlaikyti nukentėjusiąją E. N. (1995-11-04, jai sukakus 18 metų), nusikalstama veika nenutrūko, kadangi toliau buvo vengiama išlaikyti kitą vaiką - I. N., t.y. nusikalstama veika buvo tęsiama toliau. I. N. yra gimęs (duomenys neskelbtini), 18 metų jam sukako 2011-06-01, taigi tik nuo 2011-06-01 kaltinamajam pasibaigė pareiga išlaikyti vaikus pagal 1999-03-08 teismo sprendimą. Konstatuoti, kad suėjo BK 95 straipsnyje patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, pagrindo nėra. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl vengimo išlaikyti E. N. senaties terminas nėra suėjęs ir tuo atveju, jei G. N. veiksmai būtų traktuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos kiekvieno iš išlaikytinių atžvilgiu. Lietuvos Respublikos BK 95 str. 4 d. nustato, kad jei asmuo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų pabaigos padaro naują nusikaltimą, senaties eiga nutrūksta. Tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 str. 4 d. nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra. BK 95 str. 4 d. taikymas nėra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu. Senaties eigos nutrūkimo konstatavimui ir senaties termino skaičiavimui taikant BK 95 str. 4 d. nustatytas taisykles lemiamą reikšmę turi ne apkaltinamojo nuosprendžio už antrąją nusikalstamą veiką priėmimas, o tai, ar nauja nusikalstama veika buvo padaryta per BK 95 str. 1 d. 1 p. nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. sausio mėn. 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008, kat. 1.1.12.1; Teismų praktika 29). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo gynėjos prašymas bylą dalyje dėl vengimo išlaikyti E. N. nutraukti suėjus senaties terminui yra nepagrįstas.

Dėl bausmės

Lietuvos Respublikos BK 164 str. sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skiriant bausmę G. N., atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). G. N. anksčiau neteistas (b.l.41), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.42-43), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 46), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 48), šiuo metu registruotas darbo biržoje (b.l. 120). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), todėl kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, nustatant teismo įpareigojimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje (pagal BK 48 str. 2 d.) numatytas vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Z. M. pareiškė 23027 Lt civilinį ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo (b.l. 17), patvirtino, kad tai ta pati suma, kurią skolingas G. N. dėl vaikų išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 3 p., teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įsiskolinimas dėl išlaikymo šiuo atveju nelaikytinas turtine žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ (Teismų praktika Nr. 12) 9 punkte yra išaiškintos žalos ir nuostolių sąvokos. Pagal minėto nutarimo 9 punktą žala yra turtinės, fizinės ar moralinės nusikaltimo pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos. G. N. savo įvykdyta nusikalstama veika – vengimu išlaikyti vaikus – tiesioginės turtinės žalos nepadarė. Kadangi išlaikymas yra priteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999-03-08 nutarimu, o įsiskolinimo suma yra susidariusi minėto teismo sprendimo pagrindu, byla šioje dalyje nutrauktina. 23027 Lt įsiskolinimas turi būti išieškomas remiantis jau priimtais ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str. Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bylą dalyje dėl nukentėjusiosios Z. M. pareikšto 23027 Lt civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.