Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK viršininko Mariaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimo G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-01-18, 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 18 p., 127 p., t.y., vairuodamas transporto priemonę „BMW 523“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonėje buvo vienas keleivis bei stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių ir asmenų, pagreitino savo vairuojamą automobilį, susuko vairą norėdamas apsisukti, sukdamas tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą, kad transporto priemonė slystų šonu, po slydimo toliau suko vairą priešinga slydimo kryptimi, kad transporto priemonė toliau slystu šonu, taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei asmenims ir jų turtui.

Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK vyresnysis specialistas 2016-01-21 nutarimu G. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., padarymą paskyrė 440 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010). Taip pat teigiama, kad jeigu pareigūnų pastebėti ir užfiksuoti pažeidimai visada bus vertinami kaip nepagrįsti ir niekiniai, tai policijos pareigūnų darbas bus bereikšmis, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, bei visuomenėje toliau formuosis nebaudžiamumo atmosfera ir visuotinai priimtų bendro gyvenimo taisyklių niekinimas.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK viršininko Mariaus Jakšto apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teigiama, kad byla yra išnagrinėta neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl prašoma panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK vyresniojo specialisto 2016-01-21 nutarimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinio skundo motyvai, jog pavojingai ir chuliganiškai buvo vairuojama važiuojant pro automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusius kitus automobilius su žmonėmis, taip sukeliant pavojų, ne tik sau ir automobilio keleivei M. V., bet ir kitiems aikštelėje buvusiems žmonėms ir jų turtui, atmetami. Tokia versija grindžiama vien tik policijos pareigūnų M. G. ir I. P. parodymais, tačiau nėra pagrįsta jokiais kitais bylos duomenimis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. R. parodė, kad sugalvojo patikrinti stabdžių sistemą ABS ir antipraslydimo sistemą, nes prieš tai posūkyje sumėtė automobilį. Nuo jo automobilio 30-40 m. atstumu aikštelėje stovėjo du automobiliai, pėsčiųjų nebuvo. Taigi iš G. R. parodymų matyti, jog jis chuliganiškų paskatų neturėjo, o kitos transporto priemonės buvo nutolusios saugiu atstumu. Be to, G. R. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2016-02-08 automobilio defekcijos aktą, kuriame nustatyti automobilio „BMW 523“ defektai, susiję su ABS sistema. Vertinant liudytojų M. G. ir I. P. parodymus atkreipiamas dėmesys, kad jų parodymuose yra prieštaravimų. Liudytojas M. G. parodė, kad aikštelėje stovėjo 4-5 transporto priemonės, aikštelėje buvo ir žmonių. Tuo tarpu liudytoja I. P. parodė, kad pėsčiųjų nematė, asmenys sėdėjo mašinose. Taigi esant prieštaravimams tarp G. R. ir liudytojų parodymų bei byloje nesant kitų duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog G. R. elgesys buvo chuliganiškas.

Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad jeigu pareigūnų pastebėti ir užfiksuoti pažeidimai visada bus vertinami kaip nepagrįsti ir niekiniai, tai policijos pareigūnų darbas bus bereikšmis, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, bei visuomenėje toliau formuosis nebaudžiamumo atmosfera ir visuotinai priimtų bendro gyvenimo taisyklių niekinimas. Tačiau Kauno apygardos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Užfiksavus galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, Institucija privalo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo duomenys, o ne apsiriboti vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir policijos pareigūno tarnybiniu paaiškinimu. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nėra užfiksuoti slydimo pėdsakai, nenustatyta, kiek automobilių buvo aikštelėje ir kaip jie buvo išsidėstę, nėra objektyvių duomenų apie aikštelės ilgį ir plotį, neapklausti įvykį matę asmenys. Taigi nėra pakankamai duomenų, kurie leistų G. R. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. R. kaltę ir chuliganiškas paskatas bei nepašalinus visų abejonių dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto pažeidimo padarymo buvo pagrįstai nutraukta.

Nors aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad automobilio techninį stovį privaloma tikrinti autoservise specialiai tam pritaikyta įranga, o ne automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nenustačius chuliganiškų paskatų G. R. veiksmuose, negalima jo traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK viršininko Mariaus Jakšto apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.