Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-318-278/2014

Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00436-2014-3

2014 m. gegužės 13 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 ir 2014 m. vasario 18 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-1181-956/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Panevėžio butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimis atsisakė priimti atsakovo V. J. papildomus paaiškinimus ir atskirąjį skundą dėl 2014-01-31 nutarties, kuria atsisakyta priimti jo priešieškinį (b. l. 43, 46).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo V. J. skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti atsakovą, kuris nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimis yra išdėstęs keliuose procesiniuose dokumentuose, nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto V. J. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-02-05 nutartimis teismas atsisakė priimti V. J. teiktus papildomus paaiškinimus, kuriais jis prašė priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės 1 000 000 Lt žalą bei bylą išskirti į atskiras bylas, kuriose reiškiami jo reikalavimai AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“, vėliau jas sujungti į vieną bylą. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti V. J. 2014-02-04 papildomus paaiškinimu, nes šiais paaiškinimais atsakovas, save nurodydamas ieškovu, faktiškai reiškė piniginius reikalavimus juridiniams asmenims, kurie nėra byloje dalyvaujančiais asmenimis ir nėra susiję su ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ pareikštu konkrečiu reikalavimu priteisti įsiskolinimą iš atsakovo V. J.. CPK 143 straipsnis numato galimybę atsakovui pateikti priešieškinį ir suteikia teisę teismui jį priimti tik esant minėto straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas 2014-01-31 nutartimi yra atsisakęs priimti atsakovo V. J. priešieškinį AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“, konstatavęs, jog dalis priešieškinyje nurodytų reikalavimų yra susiję su išnagrinėta civiline byla L2-5613-837/2013 ir nėra būtinų įstatymu numatytų sąlygų priešieškiniui priimti (b. l. 35). Kadangi CPK 143 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, todėl 2014-02-05 nutartimis teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo reikalavimus (2014-02-04 įvardintus papildomais paaiškinimais) bei atskirąjį skundą ir jį grąžino V. J. (b. l. 40-46). V. J. teiginiai, kad neskundžiama 2014-02-05 nutartimi (procesinio dokumento kategorija 103.4; 117.1; b. l. 43) yra pažeidžiamos jo teisės, atmestini. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik tada, kai tai numatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Kadangi atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes atsakovas gali reikšti savarankišką ieškinį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2014-02-04 gautą priešieškinį, teismas pripažino atsakovo atsiliepimu į ieškinį, nustatė terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir konstatavus, jog trūkumai pašalinti, 2014-02-18 atsiliepimą į ieškinį priėmė (b. l. 47-79).

2014-02-14 paduotu atskiruoju skundu V. J. konkrečiai nenurodė konkrečių bylos aplinkybių, ginčijant 2014-02-05 nutarčių teisėtumą, nesutikimo motyvų bei konkretaus reikalavimo, todėl teismas pagrįstai V. J. nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (b. l. 83-84). Iš priimto patikslinto atskirojo skundo matyti, kad apeliantas V. J. skundžia ne tik aukščiau minėtas 2014-02-05 nutartis bet ir 2014-02-18 nutartį, kuria teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso 441 straipsnis reglamentuoja ginčų dėl nedidelių sumų (iki 5 000 Lt) priteisimo nagrinėjimo ypatumus. Minėto straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui pačiam nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nustatyta, kad ieškovei AB „Panevėžio butų ūkis“ pareiškus ieškinį V. J. dėl 1 442,56 Lt skolos priteisimo, 2014-02-14 pateikdamas atsiliepimą į pareikštą ieškinį, atsakovas neprašė teismo ginčą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014-02-18 nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 185 str., 441 str. 2 d.). CPK 233 straipsnis nustato, kad teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal šio Kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles. Kadangi įstatymas nenustato, jog nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra skundžiama ir ši nutartis neužkerta kelio bylos nagrinėjimui, konstatuotina, jog 2014-02-18 nutartis yra neskundžiama. Manydamas, jog bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, V. J. tokį prašymą gali pateikti teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad, atsižvelgęs į atsakovo V. J. atskirojo skundo motyvus, 2014-02-21 nutartimi pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą skyrė teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (b. l. 88, CPK 441 str. 2 d.). Minėta aplinkybė leidžia konstatuoti, jog atsakovo teisės šioje byloje nėra pažeidžiamos.

Iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014-02-17 gauti V. J. ieškiniai atsakovėms AB „Panevėžio energija“, Panevėžio miesto savivaldybei, AB „Panevėžio butų ūkis“, 2014-02-18 priimant nutartis nebuvo priimti, todėl spręsti teismui klausimą dėl bylų sujungimo nebuvo pagrindo.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 str.). Kadangi 2014-02-05 nutartis (procesinis dokumento kategorija 103.4; 117.1) bei 2014-02-18 nutartis (procesinio dokumento kategorija 112; 117.1) yra neskundžiamos ir negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas dėl šių nutarčių nutrauktinas, o 2014-02-05 nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2014-01-31 nutarties bei 2014-02-18 nutartis, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 334 - 339 straipsniais

nutaria:

apeliacinį procesą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties (procesinis dokumento kategorija 103.4; 117.1) ir 2014 m. vasario 18 d. nutarties (procesinio dokumento kategorija 112; 117.1) nutraukti, o 2014 m. vasario 5 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2014-01-31 nutarties bei 2014 m. vasario 18 d. nutartį, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, palikti nepakeistas.