- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-516-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00436-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- AB „Panevėžio butų ūkis“
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-516-544/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1181-956-2014 pagal ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, institucija teikianti išvada byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Panevėžio butų ūkis“ prašė priteisti iš atsakovo V. J. 1384,08 Lt skolą už nesumokėtus komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31, 58,48 Lt delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku S. J. 1992-02-12 buvo sudarę pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį. Ieškovas prižiūri minėtą pastatą. Buto savininkas S. J. kas mėnesį mokėdavo priežiūros, komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius. Po jo mirties bute gyvena atsakovas, kuris iki šiol paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, tačiau bute gyvena, naudojasi visomis paslaugomis, teikiamomis daugiabučio namo gyventojams, bet už jas mokesčių nemoka nuo 2012-08-01, todėl iki 2013-12-31 susidarė skola 1384,08 Lt. Atsakovas savo prievolės nevykdo laiku, todėl jam paskaičiuoti 58,48 Lt delspinigiai (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-04-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1384,08 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 69,12 Lt dalį žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo 22,08 Lt dalį išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. J., kuriam nuosavybės teise priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini) ir su kuriuo ieškovas 1992-02-12 buvo sudaręs pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį. S. J. palikimą priėmė sūnus V. J., kuris 2010-10-14 bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Atsakovas nėra sudaręs su ieškovu sutarties dėl atsiskaitymo už tiekiamas paslaugas. Ieškovas ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2006-03-01 sudarė pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-693, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 16-694. Teismas pabrėžė, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešame registre, bet palikimo priėmimas. Atsakovo, kaip buto savininko teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Įstatymas), kituose teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Teismas, įvertinęs bylos duomenis dėl kiekvienos rūšies išlaidų, konstatavo, kad 1384,08 Lt nesumokėtų mokesčių išlaidos pagrįstos, todėl tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 1384,08 Lt už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31. Teismas, įvertinęs atsakovo teiginius dėl netinkamo šilumos energijos tiekimo, nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentą 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ šildymo sezonu minimali leistina oro temperatūra kambariuose turi būti 20 laipsnių šilumos. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, sutarties Nr. 16-694 priedo Nr. 1 „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atliekamų darbų minimalių apimčių sąrašas“ 1 p. teismas nustatė, kad kartą per savaitę ieškovas atlieka pastato šildymo ir karšto vandens sistemų ir šilumos punkto įrenginių apžiūrą, kasmet pateikia bendrijai statinio kasmetinės apžiūros protokolą, nurodydamas defektus, įrangos gedimus bei rekomenduojamus darbus defektams pašalinti. Įstatymas nenustato ieškovui pareigos atlikti bendrojo naudojimo pastato kapitalinio remonto darbus be specialaus užsakymo ir lėšų skyrimo ir pagal sudarytas sutartis privalo vykdyti tik namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą. Ieškovo atstovė paaiškino, kad iš kitų butų savininkų skundų dėl žemos kambarių temperatūros nėra gavę. Nėra duomenų, kad aukščiau gyvenantiems namo gyventojams teikiama kokybiškesnė paslauga. Teismas konstatavo, kad tik esant priimtam bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimui ir skyrus tam lėšų, ieškovas galėtų atlikti, atsakovo manymu, reikalingus darbus. Atsakovo argumentą, kad namo eksploatavimo taisyklių pažeidimas yra tai, kad laiptinėje atjungti radiatoriai, atmetė, nes ieškovas įvykdė bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimtą sprendimą. Atsakovas nepateikė teismui visuotinio susirinkimo sprendimo dėl radiatorių pajungimo. Atsakovas paaiškino, kad kas 2-3 metus namui reikia valyti šiluminio mazgo šilumokaičius, kas kainuoja 10 000-12000 Lt, o to priežastis – nepastatyti arba pastatyti nekokybiški vandens nukalkinimo filtrai, tačiau teismas sprendė, jog atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Ieškovo atstovė paaiškino, kad šilumokaičiai valomi kas du metai, išlaidos jų valymui padengiamos ne iš kaupimo lėšų, bet iš šildymo sistemos priežiūros lėšų. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais bei atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 58,48 Lt delspinigius. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti atsakovas nurodo, kad bylos esmė yra ne prievolių įvykdymo ar neįvykdymo klausimas, o jo sutartinių santykių su ieškovu ir su (duomenys neskelbtini) namo bendrija nebuvimas bei ieškovo reikalavimas sumokėti už nekokybiškai teikiamas paslaugas. Teismas priteisė skolą dėl sutartinių įpareigojimų nevykdymo, nors pripažino, kad jų tarp ieškovo ir atsakovo nėra. Teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kadangi S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o jis dokumentus palikimui priimti padavė 2010-06 mėn., nuo 2010-03-15 iki 2010-06 butas neturėjo savininko, nebuvo sutartinio pagrindo mokėti už paslaugas. Kadangi jo pajamos sudaro tik 350 Lt, neturi finansinės galimybės atlikti kadastrinių matavimų. Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius iki šiol nėra informavęs nei vienos savo valdomos įmonės apie S. J. mirtį, jis nėra gavęs jokio pasiūlymo pasirašyti sutartis. Jam padaryta žala. Pagal CK 4.83 str. nuostatas jis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. 1992 m. S. J. su ieškovu pasirašyta sutartis yra niekinė, šališka, neatitinka LR CK 6.188 str. sutarčių sudarymo instituto doktrinos, prieštarauja LR CK 1.80 str. 1 d., jis taip pat nėra pasirašęs stojimo į bendriją sutarčių. Nesant sutartinių santykių, negalimi ir finansiniai įsipareigojimai bei prievolės. Nuo 2010-03-15 iki 2012-08-01 sumokėjo už komunalines paslaugas, bet ne kartą apeliavo į sutartinių santykių nebuvimą, į nekokybiškai teikiamas šildymo ir šildymo sistemų priežiūros paslaugas. Todėl LR CK 1.80 str. 2 d. pagrindu jam įmokos grąžintinos, o už nekokybiškai teikiamas paslaugas LR CK 6.386 str. 3 d. pagrindu turi teisę prašyti žalos atlyginimo. Ieškovas nereagavo į jo bute užfiksuotus 11 laipsnių kambario temperatūros rodmenis. Gyvenimas penkis mėnesius žemoje temperatūroje atsiliepė sveikatai, ką patvirtina reutomatologo išvada, taip yra padaryta 100 000 Lt žala. Teisėja, priimdama skundžiamą sprendimą, patvirtino, kad galima žmogų laikyti šaldytuve. Jam padaryta žala dėl valdiškos įstaigos veiksmų (LR CK 6.271 str.). Teisėjos kvalifikacija svarstytina teisėjų kolegijoje. Šilumos rodmenys kambaryje patvirtina, kad ieškovas ir šilumos tiekėjas naudojo tik 52 % savo resursų kokybiškai paslaugai teikti, o užmokesčio prašo už 100 % resursų ir nepagrįstai lobsta (LR CK 6.237-6.242 str.) Teisėja nekreipė dėmesio, kad šilumos tiekėjo ir šilumos ūkio prižiūrėtojo atsakomybė yra solidari ir šio fakto nenagrinėjo. Vadovaujantis LR CPK 7 str. bei 43 str. 2 d., prie šios bylos tikslinga prijungti civilinę bylą Nr.2-1893-956/2014, nes joje dalyvauja tos pačios šalys, V. J. kelia ieškinį šios bylos ieškovui. Teisėja nepakvietė į posėdį jo nurodytų liudytojų, kurie būtų padėję įrodyti žalos dydį ir pažeidė procesines teises (CPK 42 str.). Naikintinas vokavimo ir antenos mokestis. LR CK 1.81 str. 1 d. ieškinys yra niekinis, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tipinės sutarties 2.10 p. „Nereikšti pretenzijų dėl sąskaitų už paslaugas įteikimo būdo, buto pašto dėžutę laikyti tvarkingą ir rakinamą" yra LR CK 1.81 str. 1 d pagrindas. Ieškovo ir namo bendrijos sudarytos sutartys neatitinka LR CK 6.188 str. reikalavimų, nes nenumatytas teikiamų paslaugų kokybės ir kokybės kontrolės mechanizmas; nenurodyti darbų įkainiai; nėra sutarties dėl atliktų darbų priėmimo eksploatacijai, nenumatyti jų principai, kokybės įvertinimas, nėra nuorodų į šilumos ūkio modernizaciją ir pan. Mokėjimo prievolę atliktų tik atlikus darbus, įvertinus atliktų darbų kokybę. Yra nusikalstama veika, nes 14 televizijos kanalų (lietuviškų) Lietuvoje neapmokestinami. Bendrija negali turėti kompetentingos nuomonės apie šiluminio ūkio modernizaciją, nes nėra šilumos ūkio specialistai. Bendrija gali kreiptis pas kitą paslaugų tiekėją, jei esamu pasiūlymu abejoja. Jis neturi sutartinių įsipareigojimų su bendrija, todėl nėra teisinio pagrindo apskųsti jos susirinkimo nutarimus ar veiksmus. Pažeistos LR CPK 329 str. 1 d. normos, nes teismas neišreikalavo sąskaitų iš ieškovo dėl laiptinės remonto darbų apimties, sąskaitų už šilumokaičių remontą, neįvertino svarbių aplinkybių dėl radiatorių atjungimo laiptinėje. Jei nėra sutartinių įsipareigojimų, tai negalima reikalauti palūkanų už nesamos prievolės neįvykdymą. Atmetus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, CPK 93 str. 1d. 2 p. netaikymas prasilenkia su protingumo ir sąžiningumo principais. Gauna tik 350 Lt pajamų, dėl ko buvo atleistas nuo palūkanų mokėjimo, tačiau turi mokėti žyminį mokestį. Mano, kad CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad mirus buto (duomenys neskelbtini) savininkui S. J. bute gyvena atsakovas, kuriam paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlyga (CK 5.50 str. 1 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, laikytina, kad jis priėmė palikimą. Atsakovui yra perėjusi taip pat ir buto nuosavybės teisė, todėl jis privalo atlyginti jo išlaikymo išlaidas ( LR CK 4.86 str.) bei apmokėti už suteiktas paslaugas (LR CK 5.52 str., 6.38 str.). Atsakovas naudojosi teikiamomis paslaugomis, bet už jas neatsiskaitė. Atsakovo motyvai, kad nekokybiškai teikiamos šildymo sistemų priežiūros paslaugos, nemodernizuotas šilumos ūkis, atjungti radiatoriai, yra nepagrįsti, kadangi CK 4.85 str. nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Susirinkime nebuvo svarstytas klausimas dėl šilumos ūkio modernizavimo, radiatorių pajungimo ir lėšų skyrimo. Todėl šių papildomų darbų ieškovas neatliko. Atsakovas tvirtiną kad nepagrįstos yra vokavimo išlaidos, tačiau sąskaitų už paslaugas teikimą vokuose reguliuoja LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Vokavimo išlaidos neskaičiuojamos tiems asmenims, kurie pasirinko sąskaitas gauti elektroniniu paštu, rinkliavų mokėjimo kasose, gali atsiimti patys, o atsakovas tokio būdo nėra pasirinkęs.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo CK 4.82 str. 3 d. pagrindu pareikštą ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31 1384,08 Lt skolą, kurią sudaro: 346,29 Lt nuolatinės techninės priežiūros išlaidos, 167,96 Lt šildymo sistemos priežiūros išlaidos, 106,72 Lt elektros energijos bendroms reikmėms išlaidos, 103,19 Lt atliekų išvežimo išlaidos, 61,88 Lt antenos mokestis, 3,06 Lt vokavimo išlaidos, 594,98 Lt kaupimo lėšos; 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 69,12 Lt dalį žyminio mokesčio. Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, išsprendė ne visus reikalavimus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, yra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada ieškinį tenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kuri, pasak apelianto, yra tame, kad tarp šalių ir namo bendrijos nėra sutartinių teisinių santykių, ieškovas reikalauja sumokėti už nekokybiškai teikiamas paslaugas. Byloje nustatyta, kad S. J. nuosavybės teise priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 8-9). 1992-02-12 ieškovas su S. J. sudarė pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ekslploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo vietas ir parengti namą žiemos sezonui, o buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas įsipareigojo apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus (b. l. 4, 69). Atsakovas V. J. nėra sudaręs su ieškovu sutarties, tačiau 2010-03-14 mirus tėvui S. J. priėmė palikimą paduodamas pareiškimą notarui (b. l. 45, 46). 2010-10-14 atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 66). Ieškovas ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija dar 2006-03-01 yra sudariusi pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-693 (su vėlesniu 2007-10-08 pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius administruojant gyvenamąjį namą, atliekant nuolatinę priežiūrą bei kitas paslaugas ir santykius, susijusius su šiomis paslaugomis (b. l. 120, 121), taip pat pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 16-694 (su vėlesniu 2011-02-28 pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius vykdant gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų, priskirtų šilumos vartotojui pagal nuosavybės ir eksploatavimo atsakomybės ribų nustatymo aktą tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, priežiūrą (b. l. 122-123, 124, 125).
CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, kurią detalizuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punktas, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis pripažįstama pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, gilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziškai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie šių objektų išlaikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui (CK 4.76 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 d., taip pat LR Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3, 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas; kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariais, atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Nr. XI-1967, 2012 m. balandžio 12 d. redakcija, įsigaliojo nuo 2012-07-01) 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne. Taigi, atsakovo pareiga atlyginti dalį bendro turto priežiūros privalomųjų išlaidų kildinama iš įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas kaip daugiabučio namo bendraturtis, nors ir nėra bendrijos narys bei sudaręs sutarčių su ieškovu, nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas išlaikant bendrą turtą nemokėjo dalies pastato nuolatinės techninės priežiūros išlaidų, šildymo sistemos priežiūros išlaidų, elektros energijos bendroms reikmėms išlaidų, atliekų išvežimo išlaidų, antenos mokestis, vokavimo, kaupimo išlaidų (b. l. 128), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas jas priteisti. Dėl išdėstyto, apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje vertinami nepagrįstais ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, iš kurių vienas – paveldėjimas. Byloje nustatyta, kad mirus S. J. palikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarui mirusiojo sūnus atsakovas V. J., tačiau iki šiol jis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs savo daiktinių teisių į paveldėtą butą viešame registre (1 t., b. l. 46). Kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo yra laikomas pakankamu nuosavybės teisės išviešinimu. Be to, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusius palikimą ir tada, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Įpėdinio tolesnis gyvenimas bute, buto priežiūra, mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad palikimas buvo priimtas. Pažymėtina, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar su išlygomis (CK 5.50 str. 2 d.). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str. 1 d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, kaip priėmęs palikimą asmuo (buto savininkas), turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius ir jam galioja S. J. su ieškovu sudaryta bei namo bendrijos sudarytos namo priežiūros sutartys. Be to, CK 4.83 straipsnio nuostatos duoda pagrindą spręsti, jog įstatymų leidėjas butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, sieja ne tik su jų nuosavybės teise, bet ir su naudojimusi jomis. Atsakovas, kaip namo bendraturtis, paslaugomis, teikiamomis pagal minėtas sutartis, naudojasi ir dėl to ginčo nėra.
Atsakovo argumentai, kad ieškovas teikia nekokybiškas paslaugas ir dėl to neatsiranda pareigas už jas apmokėti, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas tvirtina ir 2012-02-23 aktu įrodinėja, kad jo buto kambariuose yra per maža oro temperatūra, o ieškovas šilumos energijai teikti naudoja tik dalį pajėgumų. Ieškovas kartą per savaitę atlieka pastato šildymo ir karšto vandens sistemų ir šilumos punkto įrengimų apžiūrą (1 t., b. l. 124). Įstatymas nenustato ieškovui pareigos atlikti bendrojo naudojimo pastato kapitalinio remonto darbus be specialaus užsakymo ir lėšų skyrimo. Ieškovas atlieka pastato administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą, taip pat šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Ieškovo ir bendrijos sudarytoje sutartyje, apibrėžiant ieškovo teikiamas pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros pasaugas, nustatyta, kad jis užtikrina namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką derinimą, prisiimdamas atsakomybę už pastato atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai ir normalias gyvenimo sąlygas butuose 3.1.1-3.1.3.4 nurodytuose bendrojo naudojimo objektuose (b. l. 120). Ieškovo ir bendrijos sudarytoje sutartyje, apibrėžiant ieškovo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, 3.1 p. nurodyta, kad prižiūrėtojas įsipareigoja vykdyti gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (aptarnavimą) vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr. 1-39-1 patvirtintais aptarnavimo tarifais ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atliekamų darbų tipinių minimalių apimčių sąrašu, patvirtintu LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-259; (darbų sąrašas priede prie sutarties (b. l. 122-125). Pagal sudarytas sutartis ieškovas privalo vykdyti tik namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas gali atlikti papildomus darbus (suteikti paslaugas), kuriuos nurodė atsakovas, bet tik esant bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimui, priimtam laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Už kiekvieną papildomą paslaugą, kurios nepriklauso atlikti pagal sudarytas sutartis, ieškovui turi būti atlyginta iš bendrijos kaupiamųjų lėšų, o dėl šių kaupiamųjų lėšų tinkamo panaudojimo sprendimus priima bendrijos narių visuotinis susirinkimas. LR CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija visuotiniame susirinkime yra priėmusi sprendimą dėl šilumos ūkio modernizavimo, radiatorių prijungimo ir lėšų skyrimo. Atsakovas su savo pasiūlymais turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri pateiktus siūlymus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo turi apsvarstyti visuotiniame susirinkime, ir tik bendrijai nusprendus, būtų atlikti atsakovo nurodyti darbai. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija mokesčių už pastato administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą mokesčio dydį (b. l. 121), už šildymo ir vandens sistemų priežiūrą dydį (b. l. 125), jų panaudojimą nustatė patalpų savininkai bendrijos narių susirinkimuose priimtais sprendimais, kurie nebuvo apskųsti ir nuginčyti įstatyme numatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir privalomi bendrijos nariui ir/ar namo bendraturčiui. Nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31 atsakovas savo pareigos atsiskaityti už pastato nuolatinės techninės priežiūros paslaugų mokesčius, tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas liko skolingas, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl nepagrįsto vokavimo išlaidų ir antenos mokesčio rinkimo. Sąskaitų ir paslaugų teikimą vokuose reguliuoja LR Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Atsakovas nepateikė duomenų ir neginčija teiginių, kad nepasirinko kito sąskaitos gavimo būdo, kad dėl antenos atjungimo pas ieškovą nesikreipė, todėl ieškovas sąskaitas vokuose pateikia ir antenos mokestį, tokio dydžio, kokį nustato paslaugos tiekėjas, o ne ieškovas, priskaito ir surenka teisėtai ir pagrįstai. Ieškovo teisę į procesines palūkanas nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis. CPK 83 str. nėra numatytas pagrindas, kurį pritaikius apeliantą būtų galima atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo priešingai šaliai ar valstybei. Todėl atsakovo skundo argumentai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų nepagrįsto priteisimo atmestini kaip prieštaraujantys įstatymo reikalavimams.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Šioje byloje yra ieškovo pareikštas ir priimtas ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo už suteiktas paslaugas priteisimo (1 t., b. l. 2). Todėl teismas bylą išnagrinėjo šio ieškinio reikalavimo ribose. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nutartimi atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį ieškovui ir jis grąžintas atsakovui (2 t., b. l. 35). 2014-02-05 nutartimi atsisakyta priimti atsakovo papildomus paaiškinimus ir jie grąžinti atsakovui (2 t., b. l. 43). Panevėžio apygardos teismas 2014-05-13 nutartimi dėl minėtų teismo nutarčių nutraukė apeliacinį procesą (2 t., b. l. 95-97). Atsakovo reikalavimai dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ar karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių nesąžiningų sąlygų bei negaliojimo, priteisimo iš ieškovo permokos ir neturtinės žalos atlyginimo buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį. Šioje byloje toks ieškinys nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, priimtas ir nagrinėtas. Todėl šių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė ir procesinio sprendimo dėl jų nepriėmė. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo taip pat nepasisako.
Šalies argumentai
Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo neargumentuotas, apeliantas nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aukščiau aptartas aplinkybes, nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų. Vadovaudamasi išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.