- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-1254-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00557-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- D. V., J. M., E. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. K. ieškinį atsakovėms D. V., J. M. ir E. M. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms D. V., J. M. ir E. M. prašydamas teismo pripažinti ieškovo A. K. nuosavybės teisę į 4,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovo atsakovėms 13 000 Eur. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms D. V., J. M. ir E. M. perleisti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti 4,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas A. K. ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovės D. V., J. M. ir E. M. 2021 m. gruodžio 21 d. pasirašė preliminarią nurodyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau dėl atsakovių kaltės taip ir nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, nors tokia sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. vasario 15 d., ieškovas atsakovėms buvo sumokėjęs avansą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį ieškovas A. K. turėjo pirmumo teisę įsigyti šį žemės sklypą, tačiau atsakovė D. V. 2022 m. birželio 4 d. informavo jį, kad atsisako parduoti nurodytą žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, egzistuoja reali grėsmė, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, t. y. nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškovo A. K. ieškininio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – įrašyti viešame registre draudimą atsakovei D. V. perleisti nuosavybės teises į 4,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), – ir uždrausti D. V. įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai šį žemės sklypą ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas A. K. aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus. Teismas, įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir motyvus, kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra prima facie pagrįstas.
5. Teismas atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, ginčo pobūdį ir ieškovo A. K. reikalavimus, esamą padėtį, įvertinęs galimą grėsmę dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims, pripažino, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą iš dalies, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. į atsakovei D. V. nuosavybės teise priklausantį 4,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir draudimą atsakovei D. V. įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai šį žemės sklypą ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai).
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Nekilnojamo turto registro išrašą ginčo žemės sklypo savininke yra tik atsakovė D. V., su kuria ir buvo sudaryta ieškovo A. K. nurodyta preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad atsakovė D. V. šio žemės sklypo savininkė yra pagal 2007 m. dovanojimo sutartį, 2015 m. teismo sprendimą ir pagal 2022 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė D. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra prima facie pagrįstas. Ieškinyje ieškovas visiškai be jokio pagrindo cituoja įvairias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (CK 1.136 str. 1 d., 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 1.138 str., 6.162 str. 1 d. ir 2 d., 6.167 str. 1 d. ir 2 d., 6.173 str. 1 d. ir 2 d., 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 3 d. ir kt.)., ignoruodamas faktą, jog tarp ieškovo ir atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai.
7.2. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teismas su ieškiniu pateikto rašytinio įrodymo – preliminariosios sutarties – visiškai nevertino, neatsižvelgė į CK 6.165 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bei išplėtotą ilgametę kasacinio teismo praktiką, kurioje yra akcentuota, jog vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra – CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Tai patvirtina, jog ieškovo reikalavimas pripažinti jo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą yra akivaizdžiai nepagrįstas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nesant CPK 144 straipsnyje nustatytos pirmosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (ieškovui tikėtinai nepagrindus pareikšto ieškinio reikalavimo).
7.3. Atsakovė, tapusi vienintele ginčo žemės sklypo savininke ir gaudama iš žemės sklypo nuomos nuompinigius, neketina parduoti ginčo žemės sklypo. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu ateityje ji nuspręstų parduoti ginčo žemės sklypą, atsakovė to net negalėtų padaryti be ieškovo žinios, kadangi apie atsakovės ketinimą parduoti ginčo žemės sklypą ieškovas, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkas, būtų informuotas Nacionalinės žemės tarnybos pranešimu. Būtent toks pranešimas apie atsakovės ketinimą parduoti žemės sklypą galėtų būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau tokio pranešimo nesant, akivaizdu, jog teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti žemės sklypą – yra ne tik nepagrįsta, bet ir akivaizdžiai perteklinė.
7.4. Skundžiama nutartimi atsakovei visiškai nepagrįstai nustatyti ir žemės sklypo valdymo ribojimai (išnuomoti, subnuomoti, kitaip suvaržyti ir kt.). Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog teismui, priimant skundžiamą nutartį, buvo žinoma apie 2022 m. gegužės 12 d. sudarytą ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Kaip patvirtina byloje esantis paties teismo iniciatyva gautas VĮ Registrų centro 2022 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, ginčo žemės sklypo nuomos terminas – iki 2072 m. birželio 1 d. Nuomos sutartis buvo sudaryta ir ginčo žemės sklypas nuomininkui buvo perduotas 2022 m. gegužės 12 d., t. y. iki ieškinio pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi atsakovė žemės sklypo valdymo teisę dar iki skundžiamos nutarties priėmimo jau buvo perdavusi ginčo žemės sklypo nuomininkui, skundžiama nutartimi atsakovei nustatyti žemės sklypo valdymo ribojimai yra pertekliniai ir realiai neįgyvendinami, todėl privalo būti panaikinti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas A. K. prašo atmesti atsakovės D. V. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Priešingai nei atskirajame skunde teigia atsakovė, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra prima facie pagrįstas. Atsakovė nepagrįstai interpretuoja CK normas ir teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, dėl ko, atsakovės manymu, šalis nepagrįstai vengusi ar atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai tik padarytus nuostolius, o preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra.
8.2. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, o teismas šioje pradinėje proceso stadijoje negali daryti išvados, ar ieškinys (jo reikalavimai) yra pagrįstas ar, priešingai, nepagrįstas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, teisiškai neaktualūs.
8.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Taip pat, kad pats ieškovas tariamai vengė sudaryti ir pratęsti preliminariąją sutartį, ignoravo atsakovės jam siųstus paklausimus ir neatsiliepė į skambučius. Šie apeliantės atskirojo skundo teiginiai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nėra ir negali būti nagrinėjami, nes jie sudaro šio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
11. Atsakovė D. V. prie atskirojo skundo teikia naujus įrodymus – susirašinėjimo su ieškovu el. paštu 2022 m. kovo 2 d. – 2022 m. kovo 7 d. kopiją, atsakovės ieškovui siųstos SMS žinutės 2022 m. kovą – 2022 m. birželį, kopiją, 2022 m. birželio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopiją bei 2021 m. gruodžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos pažymos kopiją. Atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs prie atskirojo skundo pridedamų įrodymų turinį taip pat nenustatė, jog jie gali turėti reikšmingą įtaiką sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 8 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo abiejų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, t. y. tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek ir egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Apeliantė nesutinka su abejomis teismo nustatytomis būtinosiomis sąlygomis laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, akcentuodama, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, ir teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ieškovas neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).
15. Pažymėtina, kad šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, o teismas šioje pradinėje proceso stadijoje negali daryti išvados, ar ieškinys (jo reikalavimai) yra pagrįstas ar, priešingai, nepagrįstas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, o preliminariosios sutarties turinys aiškiai parodo, jog reikalaudamas pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, teisiškai neaktualūs.
16. Pasisakant dėl šių atskirojo skundo argumentų svarbu pažymėti, kad pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas tik preliminarus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas, kuris reiškia patikrinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Akivaizdu, kad apeliantės teiginiai, susiję su ikisutartiniais šalių santykiais ir / ar derybomis dėl ginčo objekto, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nėra ir negali būti nagrinėjami, nes jie sudaro šio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio argumentų nagrinėjimas jau pradinėje bylos proceso stadijoje prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).
17. Ne kartą teismų praktikoje pasisakyta ir tuo aspektu, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609- 407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
18. Šiuo konkrečiu atveju nėra abejonių, kad toks ieškovo reikalavimas dėl daiktinių teisių jam pripažinimo materialiniu teisiniu aspektu yra galimas (teisiškai įmanomas). Ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad ieškovas suformulavo ir ieškinio faktinį pagrindą, susijusį su daiktinių teisių į žemės ūkio paskirties žemės sklypą pripažinimu, t. y. nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia tokius savo reikalavimus. Prie ieškinio pridedami ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku. Taigi, ieškinio preliminariam pagrįstumui pripažinti tokių duomenų visiškai pakako, o ar šie reikalavimai bus patenkinti, teismas pasisakys tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą ir priėmęs dėl ginčo sprendimą. Todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, ieškinys yra preliminariai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-708-464/2021).
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus žemės sklypo nuosavybės teisių ir jo perleidimo sandorio, o būtent 4,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis yra atsakovės D. V. nuosavybė, kuri turi teisę nevaržomai disponuoti šiuo ginčo objektu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės buvimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014); tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys – akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo nekilnojamajam turtui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimų įvykdymui ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju užtikrinti pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Kartu pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamoje nutartyje nurodė, jog 2022 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis t. y. ginčo žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta dar iki ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuosavybės teisės pripažinimo. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2022 m. birželio 7 d. Byloje esantis VĮ Registrų centro 2022 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės D. V. bei A. B., ginčo žemės sklypas išnuomotas nuomininkui iki 2072 m. birželio 1 d. bei perduotas nuomininkui 2022 m. gegužės 12 d.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei D. V. įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ginčo žemės sklypą ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį – šiuo atveju nėra tikslinga, neatitinka įstatyme įtvirtintų tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslų, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, pažeidžia atsakovės teises daugiau, negu reikia norimam tikslui pasiekti. Be to, iš ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio matyti, kad nors ieškovas ir prašė uždrausti atsakovėms perleisti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti ginčo žemės sklypą, tačiau jo tikslas yra ginčo turto išsaugojimas atsakovės nuosavybėje, uždraudžiant perleisti nuosavybes teises tretiesiems asmenims. Juo labiau, kad ginčo turtas atsakovei priklauso pagal 2007 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį, 2015 m. spalio 5 d. teismo sprendimą ir pagal 2022 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) teismų praktikoje pripažįstama kaip nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma, ji nevaržo teisės turimą turtą valdyti ir juo naudotis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Tuo tarpu draudimas atsakovei įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ginčo žemės sklypą ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį yra labiau atsakovės teises varžanti laikinoji apsaugos priemonė.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – pritaikymas šiuo atveju labiau atitiks proporcingumo principą ir nevaržys atsakovės teisių daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tokios laikinosios apsaugos priemonės ginčo nagrinėjimo laikotarpiu pritaikymas užtikrins padėties tarp šalių iki bus išnagrinėta byla stabilumą (status quo). Kaip jau buvo minėta, byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus turto, kuris ieškinio tenkinimo atveju būtų priteistas ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Manytina, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovei naudojantis ginčo žemės sklypu, o tiksliau jį nuomojat, turto vertė nesumažės.
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei atsižvelgė į teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Tačiau parinkdamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį neatsižvelgė į proporcingumo principą, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ginčo žemės sklypui, paliktina galioti. Kita skundžiama nutarties dalis, kuria pritaikytos perteklinės ir neproporcingai varžančios atsakovės nuosavybės teises laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei ginčo žemės sklypą įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės D. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei D. V. įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, panaikinti.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – įrašyti viešame registre draudimą atsakovei D. V. perleisti nuosavybės teises į 4,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.