Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I2-9010-983/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-13
Bylos Nr.: I2-9010-983/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04889-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: V. S.
Atsakovas: Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

8.1.3Kiti su užsieniečių atvykimu į Lietuvos Respubliką susiję klausimai
55.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I2-9010-983/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04889-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 55.1

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. patikslintą skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir VSAT) 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 22S128062 (toliau – ir Sprendimas), dėl atsisakymo leisti įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtu pagal esmę ir įpareigoti VSAT iš naujo svarstyti sprendimą, leidžiantį pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., 14:30 val. atvyko į praleidimo punktą Medininkuose. Tą pačią dieną VSAT priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S128062 atsisakyti leisti pareiškėjai kirsti sieną dėl to, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybiniam saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai, tačiau kokią konkrečią grėsmę pareiškėja kelia, jai nebuvo nei pasakyta, nei nurodyta minėtame Sprendime.

Nurodo, kad turi galiojančią C kategorijos Šengeno vizą. Pareiškėjos kelionės tikslas yra į Vilnių lydėti uošvienę S. V. G., kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, bėganti nuo karo į Lietuvą, ir kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikoje priimtas sprendimas dėl leidimo gyventi suteikimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, jos uošvienei yra reikalinga pastovi priežiūra, nes ji kenčia nuo sunkios diabeto formos, kurią lydi dažnos glikeminės ir hipertenzinės krizės, pasunkintos atminties ir kognityvinių funkcijų sutrikimais, atsiradusiais dėl senyvo amžiaus ir stipraus streso dėl karo, buvimo bombarduojamame Charkovo mieste ir tolimesnio bėgimo nuo karo. Muitinėje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšius su S. V. G., jos statusą ir sveikatos būklę.

Skunde pažymima, kad pareiškėja 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai nekelia ir negali kelti. Pareiškėjos manymu, 2022 m. rugsėjo 19 d. įvestas draudimas (duomenys neskelbtini) piliečiams įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, negali būti taikomas jos nurodytai situacijai, nes toks draudimo taikymas neatsižvelgia į humanitarinį aspektą, sukelia žalą šeimyniniams santykiams ir pažeidžia (duomenys neskelbtini) pilietės S. V. G. interesus, kuri yra pabėgėlė ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjos manymu, Sprendimas atsisakyti leisti pareiškėjai įvažiuoti yra priimtas nepagrįstai, neteisėtai, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatas, garantuojančias teisę gerbti asmenį ir šeimyninį gyvenimą, ir Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), todėl turi būti atšauktas.

Atsiliepimas

Atsakovas VSAT teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškėja reisiniu autobusu atvyko į Medininkų pasienio kontrolės punktą (toliau – PKP) iš Baltarusijos Respublikos, nurodydama, jog atvyko kartu su uošve, (duomenys neskelbtini) piliete V. S.. Pareiškėja teigė, kad lydėjo savo uošvę į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiimti uošvei išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nuodugnaus pasienio tikrinimo metu tarnybos pareigūnai nustatė, kad pareiškėja laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams bei neatitinka atvykimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarime Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys (duomenys neskelbtini) piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas), todėl priėmė sprendimą pareiškėjos neįleisti į Lietuvos Respubliką ir surašė atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S128062.

Atkreipia dėmesį, kad UTPĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Pagal 2016 m. kovo 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatas, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra turėti galiojantį kelionės ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Reglamentas Nr. 539/2001).

Pažymi, kad Reglamentas Nr. 539/2001 nustato, jog (duomenys neskelbtini) piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

Nurodo, kad 2009 m. liepos 13 d. E. P. ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ akcentuota, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse, tarp kurių, be kita ko, per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstančiam asmeniui būtina pagrįsti - numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (6 straipsnio 1 dalies c) punktas), bei - jie neturi būti laikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia - dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (6 straipsnio 1 dalies e) punktas).

Teigia, kad VSAT pareigūnai, pasienio tikrinimo metu, taip pat vadovaujasi 2019 m. spalio 11 d. Europos B. K. rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2006) 5186 (toliau – Šengeno vadovas). Šis dokumentas yra skiriamas visų Šengeno valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti, vykdant asmenų kontrolę prie sienų. Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis.

Pabrėžia, kad Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 1.1 papunktyje numatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas - patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Šengeno vadovo 3 dalies „Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimai“ 3.6 papunktyje nustatyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti (duomenys neskelbtini) piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o VSAT užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys (duomenys neskelbtini) piliečiai. Be to, buvo sugriežtintas užsieniečių vizų režimas, sustabdomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teigia, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Vykstantys per valstybės sieną asmenys turi pareigą pateikti tarnybos pareigūnams informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslus ir aplinkybes. Tokia pati pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio („Valstybės sienos kirtimo tvarka“) 3 dalyje, kad asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimų įstaigų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų daiktų, krovinių dokumentus.

Atkreipė dėmesį, jog neįleisdami užsieniečių į Lietuvos Respubliką pareigūnai tokį sprendimą turi vykdyti nedelsiant, t. y. jie palydi užsieniečius iki valstybės, iš kurios šie atvyko, pasienio kontrolės punkto. Šiuo atveju užsienietės tarnybos pareigūnų geranoriškumo dėka buvo įlaipintos į reisinį autobusą, kuris vyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kad užsienietėms nereikėtų pačioms spręsti grįžimo klausimo. Tarnybiniuose pranešimuose VSAT pareigūnai pabrėžė, kad užsienietės jokių giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nepateikė (žodžiu deklaravo mamos ir dukros ryšį), nepateikė ir jokių (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų. Pokalbio metu pareigūnei (duomenys neskelbtini) pilietė vizualiai atrodė sveika, bendraujanti, vaikštanti savarankiškai bei adekvačiai mąstanti ir suprantanti, kur randasi ir kodėl su ja kartu vykstanti pareiškėja negali būti įleista į Lietuvos Respubliką.

Pažymi, kad VSAT prieinamomis priemonėmis nepavyko nustatyti tikrojo šių užsieniečių giminystės ryšio, tačiau tai neturi lemiamos įtakos Sprendimo teisėtumui, bet leidžia abejoti, ar pareiškėja buvo pakankamai sąžininga ir pasienio tikrinimo metu pareigūnams deklaravo tikrąjį atvykimo tikslą.

Nurodo, kad Nutarimo (įsigaliojusio 2022 m. rugsėjo 19 d.) 1 punkte nustatyta, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti (duomenys neskelbtini) piliečiams netaikomas šio nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų.

Sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju iš pareiškėjos skundo galima daryti prielaidą, jog pastarosios vertinimu, ji atitinka Nutarimo 1.1.4.4 papunkčio nuostatą „Nustatyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti (duomenys neskelbtini) piliečiams netaikomas šio nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie: tenkina 2016 m. kovo 9 d. E. P. ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau - Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: turi pagal 2009 m. liepos 13 d. E. P. ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. E. P. ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB) (toliau - Direktyva))“.

Nurodo, kad Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta „šeimos nario“ sąvoka, o būtent: a) sutuoktinis; b) partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją.

Teigia, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi 1971 m., t. y. būdama daugiau kaip 21 m. amžiaus ir gyvendama atskirai nuo (duomenys neskelbtini) pilietės, ji neatitinka Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „šeimos nario“ sąvokos. Kitų minėtų Nutarimo kriterijų pareiškėja taip pat neatitinka. Vadovaujantis Nutarimo 2 punktu, (duomenys neskelbtini) piliečiams, nenurodytiems šio Nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėto individualus papildomo išsamaus patikrinimo metu pareigūnai, priėmė Sprendimą, nurodydami, jog pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Susiklosčiusioje situacijoje pareigūnams kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo tikslo ir deklaruojamo tokio atvykimo būtinumo.

Atsakovo nuomone, sistemiškai įvertinus teisės aktų nuostatas dėl VSAT priimto Sprendimo konstatuotina, kad pareiškėjos skunde pateiktas reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VSAT iš naujo įvertinti minėtą sprendimą, leidžiant jai atvykti, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjos teiginiai bei argumentai neatitinka faktinių duomenų bei prieštarauja imperatyvioms paminėtųjų teisės aktų nuostatoms.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2023 m. sausio 6 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, palaikydama savo poziciją ir nurodydama, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. atvykstant į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis turėjo ir Medininkų pasienio kontrolės punkte pateikė galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnio 1 dalies a) punktas) bei galiojančią ilgalaikę Šengeno vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas). Jokios kitos informacijos ar dokumentų pasienio kontrolės pareigūnai neprašė.

Teigia, kad Pasienio kontrolės pareigūnams pareiškėja pasakė, jog kelionės tikslas yra uošvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, bėganti nuo karo i Lietuvą, ir kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikoje priimtas sprendimas dėl Leidimo gyventi suteikimo, lydėjimas. Su savimi pareiškėja turėjo santuokos liudijimą su (duomenys neskelbtini) pilietės sūnumi ir jo gimimo liudijimą. Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius su uošve, jos statusą ir Migracijos departamento kvietimą. Pasieniečiai atsisakė žiūrėti i šiuos dokumentus, teigdami, kad įvažiuoti draudžiama visiems rusams.

Pareiškėja paaiškina, kad uošvę vadino „mama“, nes taip įprasta jų šeimoje, o ne su tikslu suklaidinti pasieniečius. Tą dieną pareiškėja nuramino anytą, pavadindama ją „mama“. Tokio elgesio pareiškėja nelaiko nesąžiningu.

Taip pat pareiškėja informuoja, kad turėjo 5 000 Eur grynųjų pinigų, o uošvė S. V. G. - atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose - SEB ir Swedbank. Pareiškėjos vyras užsakė ir sumokėjo už pareiškėjos ir uošvės viešbutį Vilniuje.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad nėra duomenų, jog jos buvimas Lietuvoje keltų grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ar, kad ji neatitiktų nustatytų atvykimo sąlygų. Be to, ginčijamame sprendime nėra jokių nurodymų, kaip konkrečiai pareiškėja gali kelti tokią grėsmę. Pareiškėja ne kartą lankėsi ir E. B., ir (duomenys neskelbtini), tačiau tokių faktų pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta, pareiškėja visada laikėsi priimančiosios šalies įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje keliamas dėl VSAT 2022 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Nr. 22S128062, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjai atvykti kertant sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, teisėtumo ir pagrįstumo.

VSAT 2022 m. rugsėjo 19 d. Sprendimu Nr. 22S128062 pareiškėjai atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, kadangi ji laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, be to, užsienietė neatitinka atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys (duomenys neskelbtini) piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., 14:30 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių priemonių plano „Filtras C“ metu, Sprendimu dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S128062 į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleista (duomenys neskelbtini)pilietė V. S., gim. 1971 m. birželio 6 d., paso Nr. 725127385 (RUS), Šengeno valstybių C tipo viza Nr. 000849077 (SVK). Minėta pilietė į Lietuvos Respubliką neįleista, nes neatitinka atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 937 ir yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. VSAT pareigūnų teigimu, užsienietė nurodė, kad vyksta kartu su mama, (duomenys neskelbtini) piliete V. S., gim. 1949 m. balandžio 6 d., paso Nr. FH57530 (UKR). Užsienietė deklaravo, kad mamą lydi į Migracijos skyrių, kur mamai pagamintas leidimas gyventi Lietuvoje. Kadangi (duomenys neskelbtini) pilietei surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną (duomenys neskelbtini) pilietė atsisakė be dukros vykti į Lietuvos Respubliką. 15:00 val. abi užsienietės grąžintos į Baltarusijos Respubliką.

Pareiškėja nesutikdama su tokiu VSAT 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 22S128062 kreipėsi į teismą.

Pagal UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalį, įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

UTPĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalį, numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

Pagal Reglamento Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalį ir I priedą Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

Be vizos turėjimo reikalavimo, į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas numatytas Šengeno sienų kodekse. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėta atvira Rusijos Federacijos karinė agresija prieš (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 10 d. Nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ visoje Lietuvos Respublikoje įvedė nepaprastąją padėtį (Nutarimo 1 straipsnio 1 dalis) bei sugriežtino vizų išdavimo užsieniečiams režimą, t. y. sustabdė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (Nutarimo 3 straipsnio 5 punktas). 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 nepaprastoji padėtis nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. įvesta visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje (Nutarimo 1 straipsnis). Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“, kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet Rusijos Federacijos piliečiams kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėtas Nutarimas įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 19 d.

Pagal Nutarimo Nr. 937 1 punkte įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, jei jie: 1.1. tenkina 2016 m. kovo 9 d. E. P. ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d. E. P. ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. E. P. ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5. papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8. vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

Rusijos Federacijos piliečiai, neatitinkantys Nutarimo Nr. 937 1 punkto kriterijų įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu taikant individualią papildomą išsamią patikrą dėl atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023 pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui VSAT dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, panaikinimo ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokios informacijos, objektyviai patvirtinančios pareiškėjos keliamą grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, t. y. įrodymų, kuriais remdamasi VSAT priėmė skundžiamą Sprendimą, todėl nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi išsireikalauti medžiagą, kuri buvo pagrindas spręsti dėl pareiškėjos keliamos grėsmės.

Teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. sausio 19 d. nutartį, įpareigojo VSAT pateikti teismui visą medžiagą, kuri buvo pagrindas spręsti dėl pareiškėjos V. S. keliamos grėsmės, priimant VSAT 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 22S128062.

VSAT 2023 m. gegužės 8 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad LVAT argumentai, susiję su užsieniečių keliamos grėsmės įvertinimu ir nustatymu leidžia daryti prielaidą, jog Rusijos Federacijos piliečių, kurių standartiniame atsisakymo leisti atvykti blanke pažymėta priežastis ,,I“, atžvilgiu kiekvieną kartą turi būti įvertinama ir objektyviais įrodymais (duomenimis) pagrindžiama keliama grėsmė, nepaisant Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, Nutarimo 1 punkto kriterijų bei Vidaus reikalų ministerijos oficialios pozicijos, išdėstytos 2022 m. rugsėjo 14 d. teikime Nr. 1D-4776. VSAT vadovaujantis tokiu išaiškinimu, tektų leisti į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šimtams tūkstančių Rusijos Federacijos piliečių, atitinkančių Sąjungos kodekso atvykimo sąlygas, o ne Sąjungos kodekso ir papildomai objektyvius Nutarimo 1 punkto kriterijus. Taip pat tokiu atveju VSAT neįvykdytų prievolės, nustatytos jai Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 2 dalyje: užtikrinti, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami išimtinai tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. VSAT vertinimu, būtent neatitikimas Nutarimo 1 punkte nustatytiems objektyviems kriterijams yra laikomas teisėtu pagrindu neleisti atvykti į šalies teritoriją tokių kriterijų neatitinkantiems asmenims. VSAT vertinimu, pareiškėjai pagrįstai nebuvo leista atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, vadovaujantis anksčiau pateiktų teisės aktų nuostatomis. Remiantis Sąjungos kodekso ir Šengeno praktinio vadovo nuostatomis, pareigūnai pareiškėjos atžvilgiu atliko išsamų antros linijos patikrinimą. Sąjungos kodeksas ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys atvykstančių asmenų patikrinimo procedūrą, dar individualesnio papildomo išsamesnio patikrinimo nenumato. Visa medžiaga, kuria remdamiesi VSAT pareigūnai priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 22S128062 buvo pateikta administracinės bylos Nr. I2-1651-1161/2023 nagrinėjimo metu kartu su procesiniais dokumentais. Jokiais papildomais, anksčiau nepateiktais įrodymais VSAT nedisponuoja.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors iš pateikto teismui VSAT paaiškinimo matyti, jog institucija nesutinka su LVAT pateiktu įstatyminio reglamentavimo aiškinimu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas priskirtas teismų kompetencijai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus ir sprendimus). O vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir remdamasi analogiško pobūdžio bylose suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant teisės normas, pažymi, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo, t. y. UTPĮ 9 straipsnio 2 dalies, Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalies nuostatų akivaizdu, kad trečiosios šalies piliečiui atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys.

Nagrinėjamu atveju, ką konstatavo ir LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023, iš skundžiamo VSAT Sprendimo visiškai neaišku, kuo remdamasi VSAT priėjo prie išvados, kad pareiškėja laikoma kelianti grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Byloje be VSAT pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose išdėstytos pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, jokių kitų įrodymų, kuriais remdamasi VSAT sprendė, kad pareiškėja kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, byloje nėra pateikta. Tokių įrodymų VSAT nepateikė ir po to, kai teismo rezoliucija buvo įpareigotas pateikti visą medžiagą, kuri buvo pagrindas spręsti dėl pareiškėjos V. S. keliamos grėsmės, priimant VSAT 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 22S128062.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).

Be to, Sprendimas Nr. 22S128062, kuriuo atsisakyta leisti vykti kertant sieną, yra viešo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam keliami tiek bendrieji Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, būtent, administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, apskundimo tvarka ir kt., tiek specialieji Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1, 2 dalyje bei V priedo B dalyje nustatyti „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ formos reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui (šiuo metu galiojančio VAĮ 10 straipsnis), kadangi jais (individualiais administraciniais aktais) yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-856/2014, 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2440-822/2017).

Kaip jau minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo VSAT Sprendimo turinio iš esmės nėra neaišku, kuo remdamasi VSAT padarė išvadą, kad pareiškėja laikoma kelianti grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Nors VSAT pareigūnai laikėsi Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, atitinkantį Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis atitinkamai nukreipiant papildomai į nacionalinės teisės normas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, bei konstatuoti, kad pareiškėja neatitiko ir/ar patvirtinti, kad atitiko atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas. Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausias administracinis teismas aiškindamas klausimą dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo į Lietuvos Respubliką kertant sieną aktualaus Nutarimo Nr. 937 taikymo aspektu akcentuoja, kad išvados dėl asmens keliamos grėsmės vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams negali būti pagrįstos prielaidomis (spėjimais ir/ar įtarimais), turi būti paremtos objektyviai nustatytais faktais (žr. LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023), kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi VSAT tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė kokiais įrodymais remiantis pareiškėja kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Esamojoje situacijoje pripažintina, kad VSAT neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu būdu, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Spendimo panaikinimo tenkinamas ( ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad Sprendimas yra vienkartinio pobūdžio aktas, skirtas konkrečių teisinių padarinių atsiradimui aiškiai išreikštu metu – kertant Lietuvos Respublikos sieną, skundo reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo VSAT iš naujo svarstyti sprendimą, leidžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kiekvieną kartą užsieniečiui kertant Lietuvos Respublikos sieną, turi individualiai iš naujo nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S128062.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė