Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde pareiškėja paaiškina, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., 14:30 val. atvyko į praleidimo punktą Medininkuose. Tą pačią dieną VSAT priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S128062 atsisakyti leisti pareiškėjai kirsti sieną dėl to, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybiniam saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai, tačiau kokią konkrečią grėsmę pareiškėja kelia, jai nebuvo nei pasakyta, nei nurodyta minėtame Sprendime.

Nurodo, kad turi galiojančią C kategorijos Šengeno vizą. Pareiškėjos kelionės tikslas yra į Vilnių lydėti uošvienę S. V. G., kuri yra Ukrainos pilietė, bėganti nuo karo į Lietuvą, ir kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikoje priimtas sprendimas dėl leidimo gyventi suteikimo.

Skunde pažymima, kad pareiškėja 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai nekelia ir negali kelti. Pareiškėjos manymu, 2022 m. rugsėjo 19 d. įvestas draudimas Rusijos piliečiams įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, negali būti taikomas jos nurodytai situacijai, nes toks draudimo taikymas neatsižvelgia į humanitarinį aspektą, sukelia žalą šeimyniniams santykiams ir pažeidžia Ukrainos pilietės S. V. G. interesus, kuri yra pabėgėlė ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjos manymu, Sprendimas atsisakyti leisti pareiškėjai įvažiuoti yra priimtas nepagrįstai, neteisėtai, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatas, garantuojančias teisę gerbti asmenį ir šeimyninį gyvenimą, ir Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), todėl turi būti atšauktas.

Atkreipia dėmesį, kad UTPĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatas, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra turėti galiojantį kelionės ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Reglamentas Nr. 539/2001).

Pažymi, kad Reglamentas Nr. 539/2001 nustato, jog Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

Nurodo, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ akcentuota, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse, tarp kurių, be kita ko, per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstančiam asmeniui būtina pagrįsti - numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (6 straipsnio 1 dalies c) punktas), bei - jie neturi būti laikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia - dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (6 straipsnio 1 dalies e) punktas).

Teigia, kad VSAT pareigūnai, pasienio tikrinimo metu, taip pat vadovaujasi 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2006) 5186 (toliau – Šengeno vadovas). Šis dokumentas yra skiriamas visų Šengeno valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti, vykdant asmenų kontrolę prie sienų. Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis.

Pabrėžia, kad Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 1.1 papunktyje numatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas - patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Šengeno vadovo 3 dalies „Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimai“ 3.6 papunktyje nustatyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o VSAT užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Be to, buvo sugriežtintas užsieniečių vizų režimas, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teigia, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Vykstantys per valstybės sieną asmenys turi pareigą pateikti tarnybos pareigūnams informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslus ir aplinkybes. Tokia pati pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio („Valstybės sienos kirtimo tvarka“) 3 dalyje, kad asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimų įstaigų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų daiktų, krovinių dokumentus.

Atkreipė dėmesį, jog neįleisdami užsieniečių į Lietuvos Respubliką pareigūnai tokį sprendimą turi vykdyti nedelsiant, t. y. jie palydi užsieniečius iki valstybės, iš kurios šie atvyko, pasienio kontrolės punkto. Šiuo atveju užsienietės tarnybos pareigūnų geranoriškumo dėka buvo įlaipintos į reisinį autobusą, kuris vyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kad užsienietėms nereikėtų pačioms spręsti grįžimo klausimo. Tarnybiniuose pranešimuose VSAT pareigūnai pabrėžė, kad užsienietės jokių giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nepateikė (žodžiu deklaravo mamos ir dukros ryšį), nepateikė ir jokių ukrainietės sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų. Pokalbio metu pareigūnei Ukrainos pilietė vizualiai atrodė sveika, bendraujanti, vaikštanti savarankiškai bei adekvačiai mąstanti ir suprantanti, kur randasi ir kodėl su ja kartu vykstanti pareiškėja negali būti įleista į Lietuvos Respubliką.

Pažymi, kad VSAT prieinamomis priemonėmis nepavyko nustatyti tikrojo šių užsieniečių giminystės ryšio, tačiau tai neturi lemiamos įtakos Sprendimo teisėtumui, bet leidžia abejoti, ar pareiškėja buvo pakankamai sąžininga ir pasienio tikrinimo metu pareigūnams deklaravo tikrąjį atvykimo tikslą.

Nurodo, kad Nutarimo (įsigaliojusio 2022 m. rugsėjo 19 d.) 1 punkte nustatyta, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas šio nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų.

Sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju iš pareiškėjos skundo galima daryti prielaidą, jog pastarosios vertinimu, ji atitinka Nutarimo 1.1.4.4 papunkčio nuostatą „Nustatyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas šio nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie: tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau - Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB) (toliau - Direktyva))“.

Nurodo, kad Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta „šeimos nario“ sąvoka, o būtent: a) sutuoktinis; b) partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją.

Teigia, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. būdama daugiau kaip (duomenys neskelbtini) amžiaus ir gyvendama atskirai nuo Ukrainos pilietės, ji neatitinka Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „šeimos nario“ sąvokos. Kitų minėtų Nutarimo kriterijų pareiškėja taip pat neatitinka. Vadovaujantis Nutarimo 2 punktu, Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio Nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėto individualus papildomo išsamaus patikrinimo metu pareigūnai, priėmė Sprendimą, nurodydami, jog pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Susiklosčiusioje situacijoje pareigūnams kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo tikslo ir deklaruojamo tokio atvykimo būtinumo.

Atsakovo nuomone, sistemiškai įvertinus teisės aktų nuostatas dėl VSAT priimto Sprendimo konstatuotina, kad pareiškėjos skunde pateiktas reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VSAT iš naujo įvertinti minėtą sprendimą, leidžiant jai atvykti, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjos teiginiai bei argumentai neatitinka faktinių duomenų bei prieštarauja imperatyvioms paminėtųjų teisės aktų nuostatoms.

Taip pat pareiškėja informuoja, kad turėjo 5 000 Eur grynųjų pinigų, o uošvė S. V. G. - atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose - SEB ir Swedbank. Pareiškėjos vyras užsakė ir sumokėjo už pareiškėjos ir uošvės viešbutį Vilniuje.

Pareiškėja nesutikdama su tokiu VSAT 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 22S128062 kreipėsi į teismą.

Pagal UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 1 straipsnio 1 dalį, įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

UTPĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalį, numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

Pagal Reglamento Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalį ir I priedą Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

Be vizos turėjimo reikalavimo, į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas numatytas Šengeno sienų kodekse.

Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėta atvira Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, 2022 m. rugsėjo 13 d. priimtu nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ įvedė nepaprastąją padėtį visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, taip pat visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“, kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet Rusijos Federacijos piliečiams kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėtas Nutarimas įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 19 d., todėl taikytinas nagrinėjamu atveju.

Vadovaujantis Kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, patvirtintų Nutarimo 1 punktu, į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas Nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų: 1.1. tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5. papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8. vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

Kaip teigia pareiškėja, draudimas jai įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, negali būti taikomas, kadangi tai pažeidžia humanitarinį aspektą, sukelia žalą šeimyniniams santykiams ir yra nukreiptas prieš Ukrainos pilietės interesus. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad pareiškėja laiko, jog ji atitinka Nutarimo 1.1.4. ir 1.1.4.4. papunkčių nuostatas, kurios nustato, kad Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją kai turi pagal Vizų kodeksą išduotą vizą ir atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB).

Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 dalies prasme, šeimos narys tai: a) sutuoktinis; b) partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją.

VSAT nenustatė, o pareiškėja ir nenurodė (nepagrindė atitikties jiems) kitų Nutarime išvardytų kriterijų, kuriuos pareiškėja atitiktų ir todėl galėtų būti įleista į Lietuvos Respublikos teritoriją. Todėl pagrįstai VSAT pareigūnai atliko Nutarimo 2 punkte nurodytą individualų papildomą išsamų patikrinimą dėl pareiškėjos atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Atsižvelgiant į tai, kad net ir teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys būtinybę pareiškėjai vykti kartu su uošve į Lietuvos Respubliką, konstatuotina, kad pareigūnams pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjos deklaruojamo kelionės tikslo ir atvykimo į Lietuvos Respubliką būtinumo. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja teismui nurodė kelionės metu turėjusi pakankamai grynųjų pinigų (5000 eurų), o pareiškėjos uošvė – atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose, byloje nėra apie tai jokių įrodymų, taip pat ir įrodymų, kad apie tai pareiškėja informavo VSAT pareigūnus. Pareiškėjos pateiktuose paaiškinimuose taip pat pateikiama prieštaringa informacija: viena vertus, nurodoma, kad pareigūnams pareiškėja pateikė kelionės dokumentus ir vizą, o kitos informacijos ir dokumentų pareigūnai neprašė, tačiau kartu (kitoje paaiškinimų vietoje) teigiama, kad pasieniečiams buvo pateikti dokumentai apie giminystės ryšį su uošve, pastarosios statusą, tačiau pareigūnai atsisakė į juos žiūrėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas negali objektyviai konstatuoti pareiškėjos atitikties Šengeno sienų kodekse nustatytoms atvykimo sąlygoms.