Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-150-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
T-150-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-02048-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
S. P.
Kategorijos
Byla Nr. T-150-297/2020
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02048-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 22 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 6 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. kovo 22 d. Nuteistasis 2020 m. kovo 12 d. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 144).

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2020 m. balandžio 8 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį S. P. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau teistas du kartus, vienas teistumas išnykęs. Paskutinis jo nusikaltimas nėra jam būdingo nusikaltimų modelio ir yra lengvesnis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose. Jis vykdo individualią veiklą, be to, siekdamas gauti papildomų lėšų, ieškojo papildomų darbų. Laisvėje ketina atidaryti nuosavas automobilių remonto dirbtuves, tai rodo teigiamą jo darbinę motyvaciją. Už nepriekaištingą elgesį yra skatintas 8 kartus, drausminių nuobaudų neturi. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose bei visuomeninėse veiklose, yra tvarkingas, mandagus, paslaugus, stengiasi padėti kitiems, išsako norą būti visuomenės dalimi ir laikytis įstatymų. Turi pastovią gyvenamąją vietą, santuokoje gyvena jau daug metų, socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, tikėtina, kad tai padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su vaikais ir sutuoktine. Perkeltas į Pusiaukelės namus, jis gerai adaptavosi, susirado bendraminčių, linkęs padėti sunkiau pritampantiems nuteistiesiems. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 38 balų iki 35 balų (rizika žema), iš jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai, kurių pokytis neįmanomas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o būtent formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: 1) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei 2) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; materialieji pagrindai yra: 1) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir 2) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, todėl net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtiniam paleidimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-318-238/2017).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis S. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą, taigi, jis atitinka įstatyme numatytus formalius pagrindus lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvavo privalomose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino. Taip pat dalyvavo programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“, sėkmingai baigė programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“. Šiuo metu atlieka bausmę Pusiaukelės namuose ir kiekvieną savaitę dalyvauja bendruose susirinkimuose, dalyvavo pozityvaus užimtumo ir visuomeninėse veiklose (informaciniuose, mokomuosiuose, meniniuose ir dvasiniuose renginiuose) Pusiaukelės namuose ir už jų ribų. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo apdailininko bei krautuvų vairuotojo kvalifikacijas, vykdo individualią veiklą, taip pat atlieka gerovės darbus. Turi aštuonis paskatinimus. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 35 balai pagal OASys. Turi konkrečius ateities planus, socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formaliųjų bei materialiųjų pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą lemia jokių abejonių nekelianti ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, šiuo metu S. P. tokia pažanga nenustatyta. Pažymima, kad iš 35 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų dinaminiai yra 15 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Nuteistasis 2017 m. lapkričio 6 d. buvo baustas drausmine nuobauda už šiurkštų režimo pažeidimą – alkoholio vartojimą, ir nors nuobauda negaliojanti, tačiau ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai ir mąstymas bei elgesys. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo S. P. elgesio, mąstymo bei nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, turimų problemų sprendimą, tai, kad jo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nėra visiškai atviras, jis linkęs nutylėti su nusikaltimu susijusius aspektus, jis žino ryšį tarp savo vykdomos veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina, nors suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes ir sau daromą žalą, tačiau nesupranta daromo neigiamo poveikio visuomenei. Nepakankamą nuteistojo elgesio, mąstymo korekciją patvirtina ir tai, jog nuteistasis iki šiol nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų ir jas iš dalies palaiko. Jis savo elgesį analizuoja paviršutiniškai, nevertindamas svarbiausią ir didžiausią įtaką jo nusikalstamam elgesiui turėjusių veiksnių, analizuojant nusikalstamą praeitį, išryškėja impulsyvumo veiksnys, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui, nuteistajam iki šiol būdingas rizikingo elgesio modelis. Jo gebėjimas atpažinti problemas ir problemų sprendimo įgūdžiai šiuo metu vertinami kaip nepakankami, nuteistajam trūksta gebėjimo kritiškai save įvertinti ir įvardyti pozityvius bei neigiamus (keistinus) savo asmenybės bruožus.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis S. P. atlieka bausmę už apysunkį nusikaltimą, kurį padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, anksčiau jis teistas du kartus ir ankstesni teisės pažeidimai yra jo kriminogeninis veiksnys, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir duomenų, jog jis bausmės atlikimo metu iš esmės pakeitė savo poziciją, nėra. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinančios nuteistojo padėtį pritaikytos priemonės – perkėlimas bausmę atlikti į lengvąją grupę ir į Pusiaukelės namus. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, juolab kad nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis S. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus S. P. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė