Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams M. M., R. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sujungus civilines bylas Nr. e2YT-685-374/2018 ir e2-1894-985/2018, civilinėje byloje Nr. e2YT-685-374/2018 pareiškėja D. R. teismo prašo tikslu įforminti paveldėjimą nustatyti, kad E. M., a/k (duomenys neskelbtini) , faktiškai pradėdama valdyti, priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. M., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2001-09-28, mirties.

Ieškovė įsitikinusi, kad šis nekilnojamais turtas - gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo ne tėvų bendroji jungtinė nuosavybė, o asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė jos motinai E. M., kuri juos paveldėjo. 1979-02-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 328 pagrindu E. M. įgijo gyvenamąjį namą unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). 1997-09-07 dovanojimo sutartimi Nr. 2452, E. M. padovanojo ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo, jos vardu taip pat liko ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. buvo įgytas 1996-01-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/96-0245. Leidimas įsigyti šį žemės sklypą buvo duotas Marijampolės rajono valdybos 1993-12-08 potvarkiu Nr. 14-33. Pagal šio potvarkį E. M. leista įsigyti 0,30 ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, esantį Kalvarijoje, Birutės g. 9, už 272,1 VVI (valstybinių vienkartinių išmokų). 1993-12-08 potvarkio priėmimo metu galiojo 1993-07-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 550 „ Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka Pagal šios tvarkos 6.1.1. punktą valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami piliečiams - privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai – 1996-01-25 galiojo LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1995 m. liepos 17 d. Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" patvirtinta tvarka, pagal kurios 7.1.1.1. p. taip pat numatyta, kad žemės sklypai parduodami privačių namų valdų savininkams.

Gyvenamojo namo savininkė, turėjusi teisę įsigyti prie namų valdos žemės sklypą, ieškovės teigimu, buvo tik E. M.. bet ne jos sutuoktinis.

Tokiu būdu, ieškovės nuomone, nors valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta E. M. ir J. M. santuokos metu, tačiau tik už E. M. asmenines lėšas ir tik E. M. turint teisę įsigyti šią žemės valdą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Pareiškimas ir suinteresuotų asmenų pareiškimas su savarankišklu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestini.

Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai: tėvas J. M., a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2001-09-28, o motina E. M., a/k (duomenys neskelbtini), mirė 2015-02-11. Po J. M. mirties niekas į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po E. M. mirties palikimą priėmė ieškovė D. R., 2015-03-03 paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarei L. V., Kalvarijos savivaldybės notarų biure, notarinio registro Nr. 542.

Po ieškovės motinos mirties liko nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuos statinius ieškovės motina E. M. paveldėjo iš V. Č.. 1979-02-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 328 pagrindu E. M. įgijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). 1997-09-07 dovanojimo sutartimi Nr. 2452, E. M. padovanojo ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo, jos vardu taip pat liko ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.

Nustatyta, kad iki E. M. 1979-02-03 gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, ankstesnio savininko V. Č. buvo pradėta rekonstrukcija. Ieškovė neneigia aplinkybės, jog paveldėjo nebaigtos statybos pastatus, kažkiek lėšų buvo panaudota ir bendrų su sutuoktiniu, kuris niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl turto priklausomybės sutuoktinės asmeninei nuosavybei. Nors, ieškovės teigimu, rekonstrukcija buvo seniai baigta, bet liko nesutvarkyti dokumentai, juos sutvarkė tik 1990 m., tada ir buvo išduota 1990-02-06 vyr. architekto pažyma Nr. 14, kuri NTR įregistruota 1990-02-13.

Teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad nuosavybės teisė atsirado ne architekto pažymos pagrindu, bet paveldėjimo pagrindu (LR CK 4.47 str.2 p.) ir nekilnojamasis turtas yra E. M. asmeninė nuosavybė.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai, apie tai, kad nekilnojamais turtas - gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (gyv. namas unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti ieškovės motinos E. M. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įrašas nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles ir šiuo atveju jau atsakovai turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Taigi, šiuo atveju santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) negalėjo būti taikoma, nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1311-553/2016). Atsakovai, nors ir nesutikdami su ieškiniu, jokių reikalavimų nereiškė, rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybės nepateikė. Aplinkybė, kad remiantis 1990-02-06 vyr. architekto pažyma Nr. 14, kuri NTR įregistruota 1990-02-13, buvo atlikti įrašai Nekilnojamojo turto registre, liudija tik statinių rekonstrukcijos ar statybos užbaigimą ir tinkamumą naudotis, bet ne nuosavybės formos pasikeitimą.

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK 3.89 str.).

Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad žemės sklypas, esantis po ginčijamais pastatais, taip pat priklauso ieškovės motinai E. M. asmeninės nuosavybės teise. Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. buvo įgytas 1996-01-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/96-0245. Leidimas įsigyti šį žemės sklypą buvo duotas Marijampolės rajono valdybos 1993-12-08 potvarkiu Nr. 14-33. Pagal šio potvarkį E. M. leista įsigyti 0,30 ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, esantį Kalvarijoje, Birutės g. 9, už 272,1 VVI (valstybinių vienkartinių išmokų). 1993-12-08 potvarkio priėmimo metu galiojo 1993-07-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 550 „ Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Pagal šios tvarkos 6.1.1. punktą valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami piliečiams - privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai – 1996-01-25 galiojo LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1995 m. liepos 17 d. Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" patvirtinta tvarka, pagal kurios 7.1.1.1. p. taip pat numatyta, kad žemės sklypai parduodami privačių namų valdų savininkams.

Teismas sutinka su ieškovės nuomone, jog gyvenamojo namo savininkė, turėjusi teisę įsigyti prie namų valdos žemės sklypą, buvo tik E. M., bet ne jos sutuoktinis. E. M. sutuoktinis, kaip buvo minėta anksčiau, žinojo apie gyvenamojo namo įsigijimo pagrindą ir niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl šio fakto. Atitinkamai, E. M. įsigyjant žemės sklypą, kuriame stovėjo jos asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, sutuoktinis neprieštaravo ir net nesidomėjo žemės sklypo įsigijimo aplinkybėmis ir tvarka.

Kaip minėta aukščiau, atsakovai, nors ir nesutiko su ieškinyje nurodytais teiginiais, tačiau jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškinio nepagrįstumą, nepateikė. Tokiu būdu, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje įrodytas, todėl tenkintas (CK 3.89 str.).

Ieškinį patenkinus, pareiškimas ir pareiškimas su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmestini (CK 3.89 str.).

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos: 400 eurų už advokato paslaugas bei 100 eurų žyminio mokesčio (CPK 93, 96, 98 str.). Iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis po 9,97 eur teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti E. M., a/k (duomenys neskelbtini), mirusios 2015-02-11, asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 6850 eur vertės, ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 218 eur vertės, garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 235 eur vertės, ūkinį pastatą unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 57 eur vertės, kiemo statinius, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, 10400 eur vertės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš viso 17760 eur vertės.

Priteisti iš atsakovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), ieškovės D. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 400 eurų (keturis šimtus eurų) už advokato pagalbą bei 100 eurų (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 9,97 eur ( devynis eurus 97 ct) teismo pašyto išlaidų valstybei.

Pareiškėjos D. R. pareiškimą ir suinteresuotų asmenų R. L. ir M. M. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.