Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. ir trečiojo asmens A. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-895-372/2013 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui individualiai įmonei „A. Š. stomatologinė klinika“, trečiasis asmuo A. M., dėl neturtinės žalos, suteikiant nekokybiškas medicinines paslaugas, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

3. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina skundžiamu sprendimu priteistos turtinės žalos pagrįstumo, neįrodo juose nurodytų išlaidų priežastinio ryšio su ieškovei padaryta žala.

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime į ieškovės A. D. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 107) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės A. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Trečiojo asmens A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą dėl jų apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose nurodytus argumentus (CPK 320 str.). Apeliacijos dalyką sudaro kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius (ne)tinkamą medicininių paslaugų suteikimą ieškovei, ar tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp gydytojos veiksmų ir kilusių pasekmių bei ar teisingai taikė turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatydamas konkrečias žalą kompensuojančias sumas. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.264 str., 6.283 str., 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės A. D. pretenzijoms dėl jai IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ suteiktų paslaugų ištirti Odontologų rūmų pirmininko 2012-08-30 įsakymu Nr. 22 buvo sudarytos komisija, kuri nustatė, kad: 1) pacientei A. D. taikyta gydymo ir dantų protezavimo taktika medicininiu požiūriu buvo netinkama, suprotezuoti dantys buvo neišgydyti; 2) įmonėje paslaugos teiktos netinkamai ir nekokybiškai; 3) teikiant odontologijos paslaugas, dantų protezai nekokybiškai pritaikyti ir atiduoti naudojimui, dėl to 26 ir 27 dantų neišgydytų lėtinių infekcijos židinių uždegiminis procesas progresuoja, nekokybiški protezai kenkia periodontui, sukeldami lėtinius uždegiminius procesus, neatstato pilnavertės kramtymo funkcijos, iškreipia sąkandį, sukeldami patologinę okliuziją (t. 1., b. l. 20-21). Aplinkybė, jog IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ A. D. buvo teikiamas netinkamas gydymas, dėl kurio susidarė sąlygos progresuoti lėtiniams uždegiminiams procesams ir pilnavertė kramtymo funkcija nebuvo atstatyta, konstatuota ir 2013-03-05 deontologinės ekspertizės akto Nr. DG 449/13(03) (t. 2, b. l. 6-17) išvadose. Odontologų rūmų įgalioti asmenys bei minėtą ekspertizės aktą parengę specialistai taip pat nustatė, jog IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“, kaip ir pati joje dirbusi gydytoja A. M., apskritai negalėjo teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugų, kadangi neturėjo tokią teisę suteikiančios licencijos (t. 1, b. l. 12-13, t. 2, b. l. 6-17). Šie rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, gavus atitinkamos srities specialistų paaiškinimus, įvertinus juos ieškovės argumentų dėl odontologijos paslaugas jai teikusios gydytojos A. M. elgesio, pastarajai sužinojus apie pacientei kilusius nepatogumus, komplikacijas, kontekste neginčytinai patvirtina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nesielgė taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas, ir dėl to pablogėjo ieškovės sveikata. Todėl ieškovė neabejotinai turi teisę reikalauti atlyginti jai dėl tokio medicinos įstaigos CK 6.246 straipsnio prasme neteisėto veikimo atsiradusią žalą (išlaidas, reikalingas netinkamo gydymo padariniams pašalinti, bei kompensaciją už patirtą skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus), o trečiojo asmens argumentai, kad teikiant gydymo paslaugas ieškovei žalos nepadaryta, atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.

Trečiojo asmens A. M. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jos atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 35 300 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant juridinio asmens IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ deliktinės atsakomybės klausimą šioje byloje. Kelmės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-446/2014 (teisminio proceso Nr. 1-82-2-00014-2012-3) nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys pareikštas kaltinamajai A. M., kaip fiziniam asmeniui (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), be to, ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme dar neišnagrinėta (nepaskelbtas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis). Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia asmeniui reikšti reikalavimus skirtingiems subjektams atskirose bylose, juolab, jei jų atsakomybė yra dalinė, kaip kad nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog darbdavio civilinė atsakomybė nepriklauso nuo jo darbuotojui inicijuotos baudžiamosios bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-426/2013).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą nuostatą, kad darbdaviui yra taikoma žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog kaltės prezumpcija byloje nepaneigta. Nors apeliantė A. M. nesutinka su teismo argumentu, jog ji bylos proceso metu neneigė žalos padarymo fakto ir neginčijo savo kaltės, nurodydama, kad ji su ieškiniu nesutiko, nes nepadarė žalos ieškovei, savo paslaugas atliko tinkamai, o pretenzijas dėl protezuotojų darbo kokybės turi būti reiškiami ne jai, teisėjų kolegija atmeta ir tokius šios apeliantės skundo argumentus. Vien atsakovo nesutikimas su ieškiniu ir/ar jame išdėstytais argumentais, paremtas abstrakčiais, objektyviais faktiniais duomenimis nepagrįstais teiginiais, nelaikytinas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu (CPK 12 str., 178 str.), todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos atsakovo IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, tame tarpe kaltė (CK 6.248 str.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Todėl nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Bendroji žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai reglamentuoti CK 6.283 straipsnyje. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).

Ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas netiksliai ir neteisingai įvertino jai atlygintinos turtinės žalos mastą, nepagrįstai protezavimui nuolatiniais cirkonio keramikos vainikėliais būtinų būsimų išlaidų nepripažino atsakovo padarytos žalos dalimi. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų, 2010 m. suskaudus dančiui ieškovė kreipėsi į odontologą R. V., kuris nustatė, jog jai reikalingas kompleksinis dantų gydymas ir protezavimas. Vadinasi, poreikis protezuoti dantis ieškovei buvo kilęs dar iki kreipiantis dėl tokių gydymo į atsakovą, o ne dėl atsakovo netinkamai suteiktų paslaugų, nes būtent remdamasi šia gydytojo rekomendacija ji pradėjo gydyti ir tvarkyti dantis. Iki pradėjo bendradarbiauti su IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ dirbusia gydytoja A. M., jai buvo atlikti tik paruošiamieji darbai protezavimui (t. 2, b. l. 10, 64, 92). Nuolatiniai protezai ieškovei buvo uždėti IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei įvertinusi kompensacinį žalos atlyginimo instituto pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė tik tas išlaidas, kurios yra susijusios su sveikatos grąžinimu į tą padėtį, kurioje ieškovė buvo prieš jai kreipiantis į atsakovą. Ieškovės apsisprendimas dėl tolesnių jai teiktinų medicinos paslaugų pobūdžio ir kiekio negali būti įgyvendinamas atsakovo sąskaita, kadangi atsakovas, kaip minėta, atsako tik už tas ieškovės patirtas išlaidas, kurios buvo būtinos grąžinti ieškovę į padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Dėl išlikusio ieškovei protezavimo poreikio ir atliktų atsakovo darbuotojos veiksmų nėra priežastinio ryšio, kaip vienos iš privalomų sąlygų civilinei atsakomybei ir šia apimtimi taikyti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus trečiojo asmens A. M. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 2012-03-16 susitarimo (t. 1, b. l. 9), pasirašyto tarp A. D. ir A. M., dėl 12 000 Lt grąžinimo A. D. netinkamo vertinimo, apeliuojant į tai, kad šis susitarimas liudija prievolinių teisinių santykių egzistavimą tarp ieškovės ir trečiojo asmens, o ne atsakovo. Byloje nustatyta, kad žala ieškovei kilo dėl netinkamų paslaugų teikimo IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“, o minėtas dokumentas, įvertinus jį bylos duomenų visumoje, yra rašytinis rodymas, kiek šios paslaugos kainavo ieškovei. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia įrodinėjimo priemone (CPK 177 str.), pagrįstai ieškovės A. D. reikalavimu iš atsakovo priteisė negrąžintą dalį (10 000 Lt) turėtų išlaidų, gydantis dantis IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“, būtent kaip atsiradusią jai žalą (t.y. nuostolius, negavus už šias lėšas to, ko ji pagrįstai tikėjosi gauti - tinkamų gydymo paslaugų).

Trečiojo asmens A. M. teiginiai, kad ieškovės reikalavimas atlyginti turtinę žalą už jai suteiktas paslaugas, taisant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusius padarinius, nėra pagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad po gydymo ir protezavimo IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ atsiradusio dantų būklės pablogėjimo padarinius, konstatuotus aukščiau teisėjų kolegijos nurodytais rašytiniais įrodymais, ieškovė šalino, nuo 2012-05-03 naudodamasi odontologo Z. R. paslaugomis (t. 1, b. l. 30-31, t. 2, b. l. 10-12, 35-42), kurių apmokėjimą patvirtina į bylą pateiktų pavedimų, čekių kopijos (t. 1, b. l. 26-29, t. 2, b. l. 3-5). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti tinkamais reikalavimui dėl 16 450 Lt (1 770 Lt + 14 680 Lt) turtinės žalos atlyginimo pagrįsti (CPK 177 str. 1 d. ir 2 d., 185 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis c. b. Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.

Išdėstytos nuostatos teisėjų kolegijai leidžia sutikti su ieškovės A. D. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai parinko kriterijus, nulėmusius jai atlygintinos žalos dydžio nustatymą, priteisęs 5 000 Lt sumą. Tokios kompensacijos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra adekvatus nagrinėjamoje byloje ginamos vertybės (sveikatos) aspektu, priimant domėn ir aplinkybes, kuriomis padarytas sveikatos sužalojimas (teikiant licencijuojamas paslaugas, kurioms teikti teisė nebuvo suteikta nei gydymo įstaigai, nei gydytojai).

Iš medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuotas A. D. dantų gydymo ir jų paruošimo protezavimui paslaugų teikimas prieš jai kreipiantis į IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ ir po to, kai ieškovė buvo priversta šalinti dėl atsakovo neteisėto veikimo atsiradusias pasekmes, matyti, kad jau gydymo pradžioje, esant sudėtingai pacientės situacijai, pastarajai teko patirti daugybę nemalonių, neretai skausmingų procedūrų, kurias A. D. buvo priversta iš naujo iškęsti, atitaisant dėl netinkamai atsakovo suteiktų odontologijos paslaugų padarytas klaidas ir kilusias komplikacijas (uždegiminius procesus) (t. 2, b. l. 9-12, 35-42). Pailgėjusi gydymo trukmė ne tik padidino ieškovės patirto fizinio skausmo, nepatogumų apimtį, bet ir įtakojo didesnius jos dvasinius išgyvenimus dėl įprasto gyvenimo apribojimo (sumažėjo galimybės normaliomis sąlygomis bendrauti su aplinkiniais, dalyvauti profesinėje veikloje) (t. 2, b. l. 65). Nepateisinamai neapdairus atsakovo darbuotojos neveikimas, ieškovei reikalaujant pašalinti netinkamo gydymo pasekmes, sukėlė dar daugiau neigiamų išgyvenimų, susijusių su netikrumu dėl savo padėties. Žinia, jog medicinos paslaugos jai buvo teikiamos netgi neturint teisės tai daryti, taip pat neabejotinai sukėlė ieškovei emocinį stresą ir tikėtina sąlygojo papildomą nerimą, kylantį dėl nepasitikėjimo kitomis sveikatos priežiūromis.

Vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus šiam konkrečiam atvejui aktualius kriterijus bei įvertinusi A. D. apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas jos patirtos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga kompensacija A. D. būtų 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad kiekvienos instancijos teismas turi diskrecijos teisę įvertinti faktines aplinkybes, lemiančias teismo vidinio įsitikinimo dėl tokio specifinio ginčo dalyko, kaip neturtinės žalos dydis, susiformavimą (CPK 185 str.), todėl kitoks pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos dydžio nustatymas nepatvirtina nei teismo padarytų esminių klaidų, taikant įrodinėjimo institutą, nei, juo labiau, teismo suinteresuotumo ar palankumo kuriai nors ginčo šaliai, kaip nepagrįstai teigiama trečiojo asmens A. M. apeliaciniame skunde.

Taigi ši sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo pakeistina, atitinkamai iki 10 000 Lt padidinant priteistiną neturtinės žalos sumą (CK 6.250 str.). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į kitose bylose suformuotus precedentinius žalos atlyginimo dydžius, kuriose priteistos sumos ženkliai viršija pirmosios instancijos teismo nurodytus priteistinos neturtinės žalos dydžius. Svarbu pabrėžti tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą negalima tapatinti materialiosios teisės ir proceso teisės. Teismo precedentas reglamentuojamas proceso teisės normų (CPK 4 str.), o neturtinės žalos institutas, neturtinės žalos samprata, bruožai, atsiradimo pagrindai, jos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Todėl būtent neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, o ne konkretus žalos dydis yra precedentinė aplinkybė. Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2010). Pažymėtina, kad tokia išvada padaryta byloje, kurioje nagrinėjamo ginčo esmė buvo ta, ar kasacinio teismo praktikoje nustatomas neturtinės žalos dydis gali būti laikomas savarankišku kriterijumi kitoje byloje neturtinės žalos dydžiui nustatyti, todėl joje pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir vertinant ieškovų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą.

Dėl bylos proceso eigos

Teisėjų kolegija ieškovės skundo argumentus, kad teismas turėjo priimti atsakovui sprendimą už akių ir visiškai patenkinti ieškinį pripažįsta nepagrįstais. Nors šie argumentai ir neturi teisinės reikšmės, pasakytina, kad sprendimo priėmimas atsakovui už akių yra teismo teisė, o ne pareiga, net ir susiklosčius tam CPK nurodytoms aplinkybėms, t.y. atsakovo procesiniam pasyvumui. Kita vertus, sprendimas už akių negali būti tapatinamas su visišku ieškinio reikalavimų patenkinimu, tokiu sprendimu galima ginčą išspręsti ir nepalankia aktyviajai ginčo šaliai linkme (ieškinį atmesti, jį patenkinti tik iš dalies). Bylos išnagrinėjimo rezultatą lemia ne sprendimo priėmimo procesinė tvarka, o reikalavimų pagrįstumas ar nepagrįstumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų ieškovui kompensavimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tokia pati taisyklė galioja ir atstovimo išlaidoms kompensuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, ieškinį tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dalyse patenkinęs iš dalies, iš esmės pagrįstai ieškovei priteisė dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą (padidinus priteistiną sumą), atitinkamai peržiūrimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis padidintas iki 10 000 Lt, sprendžia, jog iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 37 proc. pirmosios instancijos jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Rengiant apeliacinį skundą, ieškovė A. D. turėjo 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 84-85). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo ginčo suma yra 67 970 Lt (45 000 Lt neturtinės žalos + 22 970 Lt turtinės žalos), o skundas tenkintas iš dalies, neturtinės žalos dydį padidinus 5 000 Lt suma, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė apeliacinės instancijos teisme jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė šios išlaidos, bei nesant duomenų ieškovės elgesio, teikiant apeliacinį skundą, vertinti kaip netinkamo, t. y. 200 Lt (CPK 93 str. 2 d. ir 4 d., 98 str., 302 str.).

Dėl žyminio mokesčio priteisimo

CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies pagrindu ieškovė, pareiškusi reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo, nuo žyminio mokesčio atleidžiama. Tačiau ši teisės norma nepanaikina atsakovo prievolės atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, jeigu apeliacinis skundas visiškai ar iš dalies tenkinamas (CPK 96 str. 1 d.- 3 d.).

Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, iš atsakovo IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ priteistina 150 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieškovės A. D. apeliacinį skundą, jį skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo ieškovei papildomai priteistos 5 000 Lt sumos (CPK 80 str. 4 d., 96 str. 1 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Padidinti priteistą iš individualios įmonės „A. Š. stomatologinė klinika“ A. D. naudai neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 10 000 (dešimt tūkstančių) litų.

Padidinti priteistą iš individualios įmonės „A. Š. stomatologinė klinika“ A. D. naudai bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1000 (vieno tūkstančio) litų.

Kitą šio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš individualios įmonės „A. Š. stomatologinė klinika“ 200 (du šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų A. D. naudai.

Priteisti iš individualios įmonės „A. Š. stomatologinė klinika“ 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismuose valstybės naudai.