Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. L. ir V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje, atnaujintoje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - BUAB) „Ž.“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4864-632/2018, suinteresuoti asmenys S. L., V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. 2022-02-25 apeliantai S. L. ir V. L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teikiami atsikirtimai į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės kartojami apeliacinio skundo motyvai, todėl nutartyje jie plačiau neišdėstomi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka su 2021 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisti 2018 m. kovo 29 d. sprendimu patvirtintą apeliantų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4864-632/2018 nutraukė pareiškėjų S. L. ir V. L. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje S. L. ir V. L. susitarė, kad S. L. atitenka: 2.1.9. punktu 1 000 000 vnt. UAB „R.“, paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 0,29 Eur, o V. L. atitenka: 2.2.10. punktu 377 877 vnt. UAB „R.“, paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 0,29 Eur. Prašyme dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai nurodė, kad AB „R.“ 1 277 877 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė – 0,29 Eur, priklauso UAB „Ž.“; V. L. priklauso 100 procentų UAB „Ž.“ paprastųjų vardinių akcijų. Civilinėje byloje Nr. 2YT-4864-632/2018 esančiame 2018 m. kovo 8 d. Juridinių asmenų registro išraše nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu V. L. buvo UAB „Ž.“ direktorius, kuris yra vienintelis akcininkas, vienasmenis atstovas, veikiantis juridinio asmens vardu. 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Ž.“ vienintelis akcininkas V. L. priėmė sprendimą Nr. 2018/04, kuriuo patvirtino, kad UAB „Ž.“ yra įsteigta V. L. esant santuokoje su S. L., todėl visas bendrovės turtas yra bendras santuokinis turtas ir pagal priimtą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-4864-632/2018, perdavė S. L. AB „R.“ 1 000 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. 2018 m. kovo 29 d. išraše iš vertybinių popierių sąskaitos nurodyta, kad UAB „Ž.“ priklauso 1 277 877 vnt. AB „R.“ akcijų. Civilinėje byloje Nr. 2YT-4864-632/2018 duomenų, kad AB „R.“ akcijos priklauso V. L., nėra. UAB „Ž.“ tapus nemokiam, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-533-372/2019 iškėlė bankroto bylą, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Ž.“ įgijo bankrutavusio juridinio asmens teisinį statusą.

Dėl ieškinio senaties taikymo

13. Pareiškėjai V. L. ir S. L. prašo taikyti ieškinio senatį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, kurioje numatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra 2018 m. balandžio 30 d. vienintelio akcininko (kaip juridinio asmens organo) sprendimo Nr. 2018/04 (1 t., 25 b.l.) teisėtumas, o byloje sprendžiama pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.9 ir 2.2.10 punktų atitiktis įstatymo reikalavimams. Tai reiškia, kad BUAB „Ž.“ neginčija V. L., kaip vienintelio akcininko, sprendimo, todėl CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas. Dėl to paties nenagrinėti ir apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Ž.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2018/04 yra teisėtas ir teisingas.

15. Sutiktina ir su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais, kad pareiškėjai reikalavimo dėl senaties taikymo neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar jų grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyto naujo reikalavimo dėl ieškinio senaties instituto taikymo.

Dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo

16. Apeliantai teigia, kad procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas nepagrįstai. 2021 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės Radviliškio rūmų nutartimi procesas atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė aktualią teismų praktiką šiai normai, todėl apeliacinės instancijos teismas, su ja sutikdamas, jos pakartotinai nebenurodo.

17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

18. Apeliantai argumentuoja, kad 2018 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo metu BUAB „Ž.“ neegzistavo, todėl įtraukimas į procesą nebuvo įmanomas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi procesas atnaujintas ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų), o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t y. dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad juridinis asmuo UAB „Ž.“ santuokos nutraukimo metu buvo veikianti įmonė ir suinteresuoti asmenys neturėjo teisės pasidalinti šiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto ir taip buvo pažeistos jos, kaip AB „R.“ akcininkės teisės, taip padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl vertintina, kad procesas atnaujintas pagrįstai ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl AB „R.“ akcijų įtraukimo į sutuoktinių dalintiną turtą

19. Apeliantų teigimu, santuokos nutraukimo metu V. L. buvo vienintelis UAB „Ž.“ akcininkas, todėl jam nuosavybės teise priklausė visas UAB „Ž.“ turtas ir ginčo akcijos, tad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai pagrįstai pasidalino ir AB „R.“ akcijas.

20. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

21. Iš bylos duomenų matyti, kad santuokos nutraukimo metu AB „R.“ vienintelė akcininkė buvo UAB „Ž.“. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

22. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bendrovė, tarp jų ir uždaroji akcinė, yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. CK 2.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Iš CK 2.50 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, išplaukia, kad uždaroji akcinė bendrovė, kaip privatus juridinis asmuo, gali turėti turtą nuosavybės teise, t. y. gali turėti savo turtą. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė, tarp jų ir uždaroji akcinė, yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis, o 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnį akcininkai turi šias turtines teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 3) neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, ir 471 straipsnyje nustatytu atveju; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio; 6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) kitas Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį akcininkai turi teisę: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; 6) gauti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 89 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises. Iš šių teisės normų matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kaip juridinio asmens dalyvis, neturi teisės į bendrovės turtą, išskyrus atvejus, kai mokami dividendai ar bendrovė likviduojama, tačiau turi teisę spręsti dėl bendrovės veiklos ir disponavimo bendrovės turtu. Dėl to uždaroji akcinė bendrovė yra savarankiškas, atskiras nuo juridinio asmens dalyvio civilinių teisinių santykių subjektas, kurio turtas kitiems civilinių teisinių santykių subjektams nepriklauso.

23. V. L. santuokos nutraukimo metu priklausė UAB „Ž.“ akcijos ir nėra ginčo, kad tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių V. L. ir S. L. nuosavybė. Santuokos metu sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių teise priklausantis juridinis asmuo dalijamas per turimas akcijas (dalis, pajus). Nei vienas iš pareiškėjų neturėjo nuosavybės teise AB „R.“ akcijų, o tai reiškia, kad santuokos nutraukimo metu AB „R.“ nuosavybės teise realiai nepriklausė nei vienam iš sutuoktinių, todėl šis turtas negalėjo būti įtrauktas į sutuoktinių dalintiną turtą. Tai kad UAB „Ž.“ buvo įsteigtas už abiejų sutuoktinių lėšas savaime nereiškia, kad ir AB „R.“ akcijos buvo įgytos už asmenines V. L. ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad V. L. AB „R.“ steigė savo asmeninėmis lėšomis, tad darytina išvada, kad AB „R.“ buvo steigta UAB „Ž.“ lėšomis ir nėra pagrindo konstatuoti, kad AB „R.“ akcijos santuokos nutraukimo metu priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

24. Pareiškėjai pagrįstai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasidalino UAB „Ž.“ akcijas, tačiau neturėjo teisės pasidalinti ir UAB „Ž.“ nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. AB „R.“ akcijų. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2018 m. kovo 29 d. sprendimo 2.1.9. ir 2.2.10 punktais padalinus UAB „Ž.“ priklausančias AB „R.“ akcijas, buvo pažeisti UAB „Ž.“ interesai, o iškėlus bankroto bylą ir BUAB „Ž.“ kreditorių interesai.

25. Teismas atmeta apeliantų argumentus, kad UAB „Ž.“ ir BUAB „Ž.“ vertintini kaip skirtingi juridiniai asmenys. Pritartina atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems motyvams, kad eigoje juridinis asmuo įgijo bankrutavusios įmonės statusą, nereiškia, kad įmonė tapo kitu juridiniu asmeniu. Bankrutavusi UAB „Ž.“ išsaugo tą patį juridinio asmens kodą, visas teises ir pareigas, pakinta tik įmonės teisinis statusas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliantai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes, jų teigimu, jie neteikė prašymo tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.9 ir 2.2.10 punktų, todėl toks prašymas negalėjo būti atmestas.

27. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

28. Konstatuotina, kad atnaujinus procesą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.9 ir 2.2.10 punktų patvirtinimo, BUAB „Ž.“ bei apeliantai V. L. su S. L. siekė iš esmės visiškai priešingo procesinio rezultato: BUAB „Ž.“ siekė aptariamų santuokos nutraukimo pasekmių punktų panaikinimo, o apeliantai siekė, kad sutartis liktų nepakeista, t.y. šalių interesai procese buvo priešingi. Pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinus BUAB „Ž.“ prašymą, laikytina, kad apeliantų prašymas (t.y. procesiniuose dokumentuose išreikštas interesas palikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nepakeistą) atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Ž.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turėjusių apeliantų.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

31. Apeliantai S. L. ir V. L. pateikė rašytinius duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. BUAB „Ž.“ atstovė pateikė duomenis apie patirtas 700,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto parengimą. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų S. L. ir V. L. lygiomis dalimis priteisti BUAB „Ž.“ apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 700,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) BUAB „Ž.“, (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš apelianto V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) BUAB „Ž.“, (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.