Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), G. A. k., 6, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pensininkė, našlė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2016-10-03 apie 16.00 val., A. P. vairuojant automobilį C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ketinant išvažiuoti iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), metė į automobilį C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), du maždaug kumščio dydžio akmenis, vienas jų pataikė į automobilio priekines dešinės pusės dureles ir jas apgadino, kitu akmeniu išdaužė galinį dešinės pusės lango stiklą.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

A. P. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-10-03 apie 16.00 val., prie (duomenys neskelbtini), nesuvaldęs savo pykčio ir įsiplieskusių emocijų rankomis griebė M. V. už kaklo, naudodamas jėgą stūmė ją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat kelis kartus kumščiais sudavė M. V. per šonus.

Šiais savo veiksmais A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir nusikalstama veika kaltinamas A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-10-03 atvažiavo pas V. P.. Ruošėsi praeiti iki (duomenys neskelbtini). Atvažiavo sunkvežimiukas, išbėrė skaldą. Jam besiruošiant eiti atgal, atlėkė M. V. su keiksmais rusų kalba. Pasakė, kad nueitų prasiblaivyti ir ji kažkur dingo. Jis nuėjo į kiemą ir ruošėsi apsisukti ir išvažiuoti. M. V. atsistojo prieš automobilį. Jis ją paėmė už atlapų ir pastatė į šoną. Nuo M. V. dvokė alkoholiu. Vida priėjusi sakė, kad ją prilaikys, jog jis sėstų ir važiuotų. Išgirdo du smūgius, dužo jo automobilio stiklas. Sustojęs iškvietė policiją. M. V. atsisakė pūsti į alkotesterį. Iki 2016-10-03 iš matymo žinojo M. V., ji labai konfliktiška. Mano, kad M. V. nori jį nepagrįsti apkalbėti, nes nenori atlyginti žalos ir nori išsisukti. Jis atvažiavo vienas savo automobiliu, kitas automobilis V. P. atvežė skaldą. Niekaip kieme augusio krūmo kabinti negalėjo. Nežino, ar tas krovininis automobilis nekliudė krūmo. Šią situaciją matė V. P. ir A. K.. Automobiliui padaryta žala metant du akmenis. Vienas pataikė į keleivio priekines dureles, o kitas akmuo į galinį stiklą iš dešinės. Jam žala neatlyginta. Be suėmimo už atlapų, jokių veiksmų daugiau neatliko, už kaklo neėmė, nestūmė M. V.. Kai M. V. bėgiojo visa įsiaudrinusi, pati buvo nukritusi į krūmus, tikrai ne dėl jo veiksmų. K. M. tikrai nesudavė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir nusikalstama veika kaltinama M. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad A. P. važiavo pas (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro eglutę. A. P. išlipo iš automobilio ir padarė jai nubrozdinimus, (duomenys neskelbtini) tovėjo ir žiūrėjo. Ji akmenį metė ne į automobilį, o į A. P.. Vienas akmuo pataikė į automobilį. Ji metė vieną akmenį, sudužo automobilio stiklas. A. P. pirmas ją užpuolė. Nebuvo išdaužto automobilio (duomenys neskelbtini) stiklų prieš tai. Per įvykį buvo truputį išgėrusi brendžio, kurį vartojo su kava. Žalos, padarytos A. P., nepripažįsta. Taip pat parodė, kad A. P. ją erzina pora metų.

Taip pat M. V. palaikė savo paduotą privataus kaltinimo skundą ir parodė, kad A. P. pažįsta, nes jis atvažiuoja pas V. P.. 2016-10-03 A. P. atvažiavo pas (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas nulaužė medį ir jai grasino. Ji pradėjo gintis, o A. P. pradėjo ją mušti. Nepamena, ar A. P. atvažiavo vienas. Matė tik jį, išvažiavo vienas. Sustojo pas (duomenys neskelbtini) kieme jis. Ten negalima statyti, ten žolė, eglės, ten nėra vietos, kad pravažiuotų automobiliai. Pravažiavime nebuvo augalo. Ėjo link jo automobilio, nes jis nuolat važiuoja ten, kur negalima. Norėjo išsiaiškinti, kodėl nulaužta eglė. A. P. ją visokiais žodžiais žemino. Po stūmimo, smūgio į šoną nukrito ant žemės. Pati nukritusi nebuvo. Buvo išgėrusi konflikto metu. Buvo lauke, kai pamatė automobilius. Iš namų skambino į policiją. Neleido jai su policija kalbėti, sakė, kad ji sena ir į ją nekreiptų dėmesio.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Č. parodė, kad jai paskambino labai susijaudinusi motina. Atvykusi pamatė sulaužytą tują ir pamatė sumuštą motiną. Po to atvažiavo policija. V. P. ir motina gyvena skirtinguose namuose. P. P. iš kitos pusės yra kelias. Kai atvyko, policijos dar nebuvo. Trukdymas pasireiškė tuo, kad V. P. ir Aleksandras pertraukinėjo M. V.. Policininkai užfiksavo, ką jie pasakė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. M. P. parodė, kad 2016-10-03 pas ją užvažiavo A. P. į svečius, aptarė reikalus, apie 17 val. jis išeidinėjo. Pusę šešių jau policiją kvietė. Pas juos būna taip, kad (duomenys neskelbtini) palydi svečius, pakeikia. Matė, kai (duomenys neskelbtini) priėjo prie A. P. ir kažką kalbėdama trukdė jam išvažiuoti. A. P. ranka numojo ir ėjo toliau. A. P. ją už skvernų paėmęs patempė ją į šoną. Ji sakė, jog A. P. eitų ir važiuotų, ji palaikys M. V.. Matė, kad M. V. turi akmenį. Ją laikė už riešo. Jos veidas buvo švarus, be jokių apdraskymų. Ji vieną ranką išlaisvino. Girdėjo, kad bumbtelėjo kažkas už nugaros. Atsisukus pamatė, kad išdužo automobilio stiklai. M. V. verkė, tupėjo, lakstė, namo buvo nuėjusi du kartus. Kieme nestovėjo krovininis automobilis. Su M. V. nesutarimų ji neturėjo. Tas konfliktas, jos manymu, kilo lygioje vietoje. Matė du akmenis M. V. rankose. Vieno nematė, kaip metė, kitą prasisukdama matė, kaip pataikė į automobilio stiklą. Prieš tai automobilio langas buvo nesužalotas. Matė apgadinimus ant automobilio pirmų durelių ir buvo langas išbyrėjęs į vidų šoninis. M. V. buvo nukritusi, po to dar kelis kartus buvo suklupusi. M. V. akmenis metė, kai A. P. jau buvo mašinoj. Mano, kad A. P. neturėjo galimybės smūgiuoti. Neturi priežasčių nepagrįstai apkalbėti M. V..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad atvažiavo A. P., pasistatė automobilį jos vyro vietoje. Matė, kai A. P. išvažiavo iš vietos, M. V. stovėjo pasilenkusi ant automobilio kapoto. Priėjusi prie lango pažiūrėti dėl garso, matė išdužusius automobilio langus. Su A. P. jie yra draugai, su M. V. nekonfliktuoja. Nematė, ar buvo nulaužtas tas medelis, t. y. dekoratyvinė eglutė. Neturi priežasčių nepagrįstai apkalbėti M. V.. Nematė muštynių ir negirdėjo šauksmų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-10-05 specialisto išvadoje Nr. G 3051/2016(01) nurodyta, kad M. V. padarytos poodinės kraujosruvos smakre, kakle, krūtinėje, abejuose žastuose, nubrozdinimai abejose plaštakose, paveikus kietais bukais daiktais, prieš 2-5 paras iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2016-10-03. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6-7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2016-10-06 nutarimais atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad galima įžvelgti nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau šių kategorijų bylas nagrinėja teismas privataus kaltinimo tvarka (b. l. 4-5, 18-19).

Iš medžiagų, kuriomis atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, nustatyta:

Iš policijos registro išrašo matyti, jog neblaivi moteris į pranešėjo automobilį C. B., valst. Nr. EEF 437, metė akmenį ir išdaužė langą. Pranešėjas ir jam pažįstama moteris laukia vietoje.

2016-10-03 A. P. pranešime (pareiškime) nurodyta, kad 2016-10-03 apie 17.00 val., išvažiuojant iš kiemo adresu (duomenys neskelbtini) ant pravažiavimo iš kiemo iššoko moteriškė ir pareiškė, kad neduos išvažiuoti. Jis pareikalavo, jog ji pasitrauktų, pasiėmė akmenį į rankas ir pasakė, kad nepraleis. Jis rankomis paėmęs per pečius mėgino ją patraukti ir atsisėsti į automobilį, jog išvažiuotų. Minėta moteriškė vėl užstatė savimi pravažiavimą, todėl jis vėl išlipo iš automobilio ir mėgino ją patraukti. Pribėgusi moters kaimynė V. P. pamėgino ją palaikyti. Jis pradėjo važiuoti, kai moteris metė du akmenis, vieną į priekines keleivio dureles, kitą – į galines šonines dureles, dėl ko buvo apgadintos dvejos šoninės durys ir išdaužtas langas. Jo įtarimu, šita moteris stipriai išgėrusi, nes nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Apie žalos dydį praneš vėliau.

2016-10-04 M. V. pareiškime nurodyta, kad 2016-10-03 maždaug 16.00 val., prie jos namų iš matymo pažįstamas A. P., kuris dažnai užvažiuoja pas kaimynę V. P., atvežė kaimynei krovininiu automobiliu kažkokius daiktus ir veždamas per jos kiemą užvažiavo ant dekoratyvinės eglutės. Kai ji padarė jam pastabą, jis puolė ją kumščiais, stumdė, griebė ir smaugė už kaklo. Dėl to ji griebė akmenį, norėdama nuo jo apsiginti ir metė į jį, bet pataikė į automobilį bei išdaužė automobilio langą. Po to A. P. šaukė ir dar kelis kartus sudavė jai. Kai atvyko policija, patruliai su ja nebendravo, jai pasidarė labai bloga, ji gėrė vaistus, jai skaudėjo visą kūną.

2016-10-03 vyresniosios tyrėjos A. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-03 apie 17.17 val., patruliuojant kartu su Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 4 PK vyresniuoju tyrėju A. S., iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjai A. P. ir M. V.. A. P. paaiškino, kad jam išvažiuojant iš kiemo į kelią išbėgo M. V., kuri pareiškė, kad neduos jam išvažiuoti, kad kiemas jos ir jis be jos leidimo čia važinėja. Pareikalavus pasitraukti M. V. pasiėmė akmenį ir pareiškė nepasitraukianti, tada pranešėjas išlipęs iš automobilio mėgino ją patraukti rankomis apėmęs per pečius. Kai atsisėdo į automobilį, pamatė, kad M. V. vėl išėjo į kelią ir neleidžia jam išvažiuoti. Išbėgusi kaimynė V. P. bandė patraukti M. V., kad pranešėjas galėtų išvažiuoti, tada M. V. metė du akmenis į automobilį C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vienas akmuo pataikė į priekines keleivio pusės dureles, kitas – į galines šonines dureles ir buvo išdaužtas lango stiklas. M. V. paaiškino, kad pamatė, kaip A. P. apsisukinėja jos kieme, todėl išbėgo į kelią ir pradėjo jam priekaištauti, kad važinėja per jos žemę, niokoja jos augalus. Tada A. P. išlipo iš automobilio, pradėjo ją stumdyti, kelis kartus sudavė per šonus, todėl ji pasiėmė akmenis ir metė juos į A. P. automobilį. Konflikto dalyviai buvo patikrinti alkotesteriu, M. V. nustatytas 1,05 prom. girtumas.

Iš alkotesterio pažymos kvitų matyti, kad tikrinimo metu M. V. nustatytas 1,05 prom. girtumo laipsnis, V. M. P. ir A. P. tikrinimo rezultatas – 0,00 prom.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Tą aplinkybę, kad M. V. padaryti sužalojimai, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kad M. V. padarytos poodinės kraujosruvos smakre, kakle, krūtinėje, abejuose žastuose, nubrozdinimai abejose plaštakose, paveikus kietais bukais daiktais, prieš 2-5 paras iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2016-10-03. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6-7). Teismas atkreipia dėmesį, jog ši išvada iš esmės patvirtino nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą M. V. atžvilgiu, tačiau jokiu aspektu nepagrindžia, jog nežymų sveikatos sutrikdymą M. V. padarė būtent kaltinamasis A. P..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta, todėl vertinant nukentėjusiosios M. V. parodymus dėl kaltinamojo A. P. veiksmų ir pripažįstant juos patikimu įrodymu šioje dalyje, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Nukentėjusiosios M. V. parodymai apie tai, kad kaltinamasis A. P. naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės. Nors nukentėjusioji M. V. teigia, kad kaltinamasis A. P. sudavė jai smūgius į šoną, tačiau teismo medicinos ekspertas jokių sužalojimų nukentėjusiosios šonuose nenustatė. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, iš pradžių M. V. policijos pareigūnams nurodė, kad A. P. pradėjo ją stumdyti, kelis kartus sudavė į šonus, o po to pareiškime jau papildomai nurodė, kad A. P. puolė ją kumščiais, stumdė, griebė ir smaugė už kaklo. Be to, M. V. nurodė, kad atvykę policijos pareigūnai su ja nebendravo, priėmė pareiškimą iš A. P., nors minėtame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, ką įvykio vietoje paaiškino M. V.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad M. V. vienintelei iš konflikte dalyvavusių asmenų buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, t. y. 1,05 prom. girtumas.

Tai, kad A. P. jokių fizinio smurto veiksmų M. V. atžvilgiu neatliko, iš esmės patvirtino liudytoja apklausta V. M. P., kuri taip pat parodė, kad M. V. buvo nukritusi pati, dar kelis kartus buvo suklupusi, tačiau tai atsitiko ne dėl A. P. veiksmų. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. V. ir A. P. turėjo konfliktų ir anksčiau. Teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadas, atsižvelgia, kad ankstesni konfliktai galėjo lemti pačių privataus kaltinimo skundų atsiradimą. Kita vertus, teismas neturi jokių duomenų, kad kuris nors iš nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų iš anksto ruoštųsi neteisingai apkaltinti kitą nukentėjusįjį ir kaltinamąjį, rinktų įrodymus ar paveiktų liudytojus taip, kad jie duotų pačių nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų įtakotus parodymus.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad M. V.buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tai yra objektyvūs įrodymai, tačiau patys savaime jie nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje turi būti pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių, kad sužalojimai buvo padaryti būtent tomis aplinkybėmis, kurias nurodė privatus kaltintojas, o ne atsitiktinai buityje ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su kaltinamuoju. Vertindamas įrodymus teismas atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjami įvykiai įvyko 2016-10-03, o privataus kaltinimo skundas paduotas praėjus 2016-11-03. Nei vienas liudytojas nepatvirtino matęs, jog A. P.sudavė smūgius M. V., kaip skunde nurodo pastaroji. Be kita ko, šiuo metu nustatyti ar M. V.nugriuvo dėl smurtinių A. P.veiksmų, ar pati, nesant objektyvių įrodymų, galimybės nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-111/2014), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principus bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. P. mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ar nežymiai ją sužalojo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamasis A. P. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

Teisiamajame posėdyje M. V. nepripažino sugadinusi A. P. priklausančio turto, teigė, jog akmenį metė ne į automobilį, o į A. P.. Vienas akmuo pataikė į automobilį. Ji metė vieną akmenį, sudužo automobilio stiklas.

Apklaustas teisme A. P. parodė, kad jo automobiliui padaryta žala M. V. metant du akmenis. Vienas pataikė į keleivio priekines dureles, o kitas akmuo į galinį stiklą iš dešinės. Jam žala neatlyginta.

Apklausta teisme liudytoja V. P. parodė, kad matė du akmenis M. V. rankose. Vieno akmens ji nematė, kaip M. V. metė, kitą akmens metimą matė, akmuo pataikė į automobilio stiklą. Prieš tai automobilio langas buvo nesužalotas. Matė apgadinimus ant automobilio pirmų durelių ir šoninis langas buvo išbyrėjęs į vidų.

Apklausta teisme liudytoja A. K. parodė, kad priėjusi prie lango pažiūrėti dėl garso, matė išdužusius automobilio C. B. langus.

A. P. automobilio apgadinimo faktą be A. P. ir V. P. ir A. K. parodymų ir paaiškinimų patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog apgadintos automobilio C. B. priekinės keleivio pusės durelės, išdaužtas galinis keleivio pusės durelių stiklas.

Iš UAB K. A. dalių pasiūlymo ir UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remonto kalkuliacijos matyti, kad automobilio C. B. patirti apgadinimai įvertinti 412,49 Eur sumai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats A. P. iškarto po įvykio, 2016-10-03 17.20 val. pranešė policijai, kad neblaivi moteris į pranešėjo automobilį C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metė akmenį ir išdaužė langą. Dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, jog A. P. galėtų išsigalvoti, kad jo automobilį sugadino būtent M. V..

Be to, pažymėtina, jog pati M. V. tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino metusi akmenį į A. P., tačiau teigė taikiusi į A. P., o pataikiusi į automobilį. Be to, kaip matyti iš M. V. duotų paaiškinimų analizės, ji keitė savo poziciją dėl mestų akmenų skaičiaus ir teisme nepripažino, jog metė du akmenis, nors tyrimo metu buvo pripažinusi, kad metė du akmenis. Atsižvelgiant į tai, teismas M. V. parodymus dalyje, kurioje ji keitė savo paaiškinimus, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Taigi, remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog byloje esamų įrodymų visuma sujungus juos į vientisą grandinę patvirtina, kad M. V. apgadino A. P. automobilį. M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi ji sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršijo 5 MGL, tačiau neviršijo 250 G. V. padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios M. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamosios M. V. asmenybę, kuris anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensininkė, našlė, ir daro išvadą, kad kaltinamajai M. V. skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti jam iš kaltinamosios M. V. 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos jis patyrė 400 Eur dydžio turtinę žalą, t. y. tokio dydžio sumos prireiks transporto priemonės remontui.

Turtinė žala yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina visiškai.

Byloje taip pat buvo pareikštas M. V. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš A. P. 500 Eur neturtinės žalos ir 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat prašoma priteisti 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, M. V. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, įstatymo leidėjas numatė, kad iš kaltinamojo galima išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti tik tuo atveju, jeigu teismas, priima apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi kaltinamasis A. P. turi būti išteisintas, išieškoti iš jo nukentėjusiosios M. V. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nėra pagrindo.

Baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka buvo nagrinėjama dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjat šią baudžiamąją bylą, A. P. atstovavo bei jį, kaip kaltinamąjį pagal pareikštą priešpriešinį skundą, gynė advokatas A. K., už kurio paslaugas A. P. sumokėjo 300 Eur. Ši suma yra pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamosios M. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti jam iš kaltinamosios M. V. 400 Eur turtinei žalai atlyginti.

M. V. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

M. V. prašymą išieškoti iš A. P. 150 Eur dydžio išlaidas, nukentėjusiosios turėtas advokato paslaugoms apmokėti, atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš kaltinamosios M. V. nukentėjusiajam A. P. 300 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.