- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-178-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Kristina Domarkienė, Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- E. K., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Citadele“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erika Misiūnienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir A. K. pareiškimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti santuokos apskaitos įrašą, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių.
2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, o santuoka faktiškai iširo dėl charakterių nesuderinamumo, skirtingų pažiūrų į šeimą ir sutuoktinių pareigų vykdymą. Pareiškėjai bendro ūkio nebetvarko, santuokinio gyvenimo nebegyvena, mano, jog santuokos išsaugoti neįmanoma. Nurodo, kad vaiko gyvenamosios vietos, auklėjimo, tarpusavio išlaikymo, turto padalijimo ir kiti klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Pareiškėjai pateikė duomenis, kad apie santuokos nutraukimo bylą kreditoriai tinkamai informuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu prašymą tenkino, panaikino E. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytos, (duomenys neskelbtini) į apskaitą (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjui A. K. palikta jo pavardė K., pareiškėjai E. K. palikta iki santuokos sudarymo turėta pavardė A., patvirtinta pareiškėjų E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, kuria pareiškėjai susitarė ir pareiškia, kad nutraukus santuoką:
1. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.
2. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo E. K. pasilieka savo pavardę A., A. K. pasilieka savo pavardę K..
3. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.
4. Sūnaus H. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu A. K., (a. k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).
5. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus H. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį moka po 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalis.
6. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) susitaria, kad abu rūpinasi vaiko auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vaiką auklės pagal abipusį susitarimą, laikydamiesi bendrųjų moralės nuostatų.
7. Pareiškėjai susitaria, jog E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi H. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) matosi pareiškėjams ir vaikui priimtinu laiku ir sąlygomis.
8. Pareiškėjai patvirtina, jog santuokos metu jokio dalytino nekilnojamojo turto neįgijo.
9. Santuokos metu A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įgyta transporto priemonė F. F. (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
9.1. Pareiškėja E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) už santuokos metu įgytą transporto priemonę F. F. (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri atitenka A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kompensacijos nereikalauja.
10. Visi sutartiniai įsipareigojimai (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) su AB „Citadele“ banku (įm. k. 112021619, adresas (duomenys neskelbtini)) sudarytą 2015-12-22 vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2015-1236 po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasilieka A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai.
11. Visi sutartiniai įsipareigojimai (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku (įm. k. 112021238, adresas (duomenys neskelbtini)) sudarytą 2014-01-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 04L1418050091-28 po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasilieka A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
12. Visi sutartiniai įsipareigojimai (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ (įm. k. 234995490, adresas Laisvės al. 80, Kaunas LT-44249) sudarytą 2017-03-07 vartojimo kredito sutartį Nr. C703881348 po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasilieka A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
13. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu kaip sutuoktiniai jokių kreditinių įsipareigojimų, neaptartų šioje sutartyje, neturi.
14. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys ir visas kitas kilnojamasis turtas pasidalijamas iki santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.
15. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinė buvusio sutuoktinio padėtis, nedarbingumas ir kt.), ši sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų numatyta tvarka.
16. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną sutarties egzempliorių tenka A. K. ir E. K. ir vienas pateikiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini), ši santuoka įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, susitaikyti nesutinka, savo valia bendrai sutarė santuoką nutraukti ir sudarė sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių. Pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir kartu negyvena jau kurį laiką, tai rodo, jog nėra tikimybės, kad sutuoktiniai susitaikys ir atnaujins santuokinį gyvenimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybės jiems susitaikyti. Šiuo atveju termino susitaikyti skyrimas netikslingas, pareiškėjai pareiškime nurodo, kad yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, taikytis nenori ir termino susitaikyti prašo neskirti. Kadangi yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka ir CK 3.304 straipsnyje nustatyta tvarka įtraukta į oficialią apskaitą, santuokos apskaitos įrašas naikintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 178, 185 straipsnių reikalavimus, nes netyrė ir nevertino, kokia buvo tikroji šalių valia sudarant sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant ir taikant CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintas normas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įgyvendinti CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus – ginti visų proceso dalyvių pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.2. Į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu kreipėsi pareiškėjai, kurių santuoka sudaryta tik prieš ketverius metus, sutuoktiniai turi sūnų, kuriam tik netrukus bus treji metai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, nenustatant konkrečios vaiko bendravimo su motina tvarkos. Visos šios aplinkybės turėjo būti pagrindu šią santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimo metu visa apimtimi patikrinti, ar teismui pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių atitinka tikrąją pareiškėjų valią, ar nepažeidžia pareiškėjų nepilnamečio sūnaus ar vieno pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai.
5.3. Pareiškėjų santykiai pašlijo tik nuo 2018 metų sausio mėn., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo preziumuoti santuokos iširimo fakto ir tik formaliai patikrinęs pateiktos sutarties sąlygas panaikinti santuokos įrašo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos neįvykdė.
5.4. Pareiškėjos bendravimo su sūnumi tvarkos pirmosios instancijos teismas nenustatė ir patvirtino visiškai formalią, nieko nereiškiančią ir neapibrėžiančią formuluotę, pagal kurią pareiškėja su sūnumi matosi pareiškėjams ir vaikui priimtinu laiku ir sąlygomis. Visiškai akivaizdu, kad šios sąlygos negalima laikyti atitinkančia imperatyvų įstatyme įtvirtintą reikalavimą santuokos nutraukimo byloje nustatyti atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką.
5.5. Byloje nedalyvavo ir savo išvados nepateikė Vaiko teisių apsaugos skyrius, tad pirmosios instancijos teismas ir vėl neturėjo galimybės išsiaiškinti, ar dvejų metų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš tikrųjų atitinka tokio amžiaus vaiko interesus, ar tėvas turi galimybes ir įgūdžius auginti tokio amžiaus vaiką, kai teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga būtent mamos globa ir priežiūra.
5.6. Pirmosios instancijos teismui pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių neatitinka tikrosios pareiškėjos valios. Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo procesą, procesinių dokumentų parengimą inicijavo pareiškėjas. Pareiškėjai buvo atnešti jau parengti dokumentai ir tik parodyta, kur reikia pasirašyti. Pareiškėja dėl labai nepalankiai susidėjusių aplinkybių (sveikatos, teisinio neišprusimo, advokato neturėjimo) pasirašė parengtus procesinius dokumentus, nesuvokdama, kad po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo bus patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, ji faktiškai praras galimybę auginti savo vaiką ir su juo bendrauti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį parengė profesionalus teisininkas, kuris privalėjo išaiškinti ir išaiškino visas pasekmes, todėl suklydimo dėl vieno iš sutuoktinių valios galimybė yra atmestina.
6.2. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su pareiškėju yra logiškas ir atitinkantis vaiko interesus, kadangi nepilnamečiu vaiku visada rūpinasi pareiškėjas.
6.3. Pareiškėja turi sveikatos sutrikimų, kurie trunka ilgą laiką ir kartais paūmėja, todėl nepilnamečiam vaikui gyventi su pareiškėja nesaugu.
6.4. Pareiškėja šiuo metu gyvena savo naujo gyvenimo draugo tėvo bute, tai reiškia, jog jos gyvenime nėra stabilumo, bet kuriuo metu pareiškėja gali likti be gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nuomojasi butą, kuriame vaikas gyvena nuo gimimo, turi pastovų darbą.
Šalies argumentai
6.5. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog santuoka pradėjo irti tik 2018 m. sausį, neteisingos, kadangi prieš dvejus metus pareiškėja jau buvo apsigyvenusi su kitu vyru.
7. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame nurodė aplinkybes, jog nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nepilnametis vaikas nuolat gyvena su pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos bei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota minėtu adresu. Pareiškėjas nepilnamečio vaiko aplankyti nebuvo atvykęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. Pareiškėjas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – buto nuomos sutarties ir darbo sutarties kopijas. Pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – darbo sutarties, patvirtinimo, jog pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kopijas. Pareiškėja papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie savo bei nepilnamečio vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, prideda prie bylos abiejų pareiškėjų pateiktus naujus įrodymus, kurie gali turėti įrodomąją vertę sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Šios kategorijos bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, byla perduotina nagrinėti iš naujo, todėl šių naujų įrodymo pridėjimas nepažeis šalių teisių, nes dėl jų šalys turės galimybę pasisakyti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu.
12. Byloje nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo sutartyje šalys buvo sutarusios, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu A. K., ir šią sutartį pirmosios instancijos teismas patvirtino. Tačiau pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame nurodė aplinkybes, jog nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nepilnametis vaikas nuolat gyvena su pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, jog šalys pačios po teismo sprendimo pakeitė teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą.
13. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant CK 3.51 str. 1d. nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. CK 3.53 str. 3d. nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį, nes sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą. Pagal CPK 307 str. 1 d. nuostatas tokia sutartis įgyja įstatymo galią tik įsiteisėjusi. Šiuo atveju iš apeliacinio skundo nustatyta, kad teismo sprendimo, į kurį įtrauktas šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys, įsiteisėjimo laikotarpiu pasikeitė vieno sutuoktinio pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Išaiškinus CK 3.53 str. nuostatas lingvistiškai ir sistemiškai darytina išvada, kad šalys turi teisę pakeisti sutarties turinį dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, vėliau turi būti prašoma keisti ir teismo sprendimą, ir tai galima padaryti nesant ginčo tarp šalių. Šioje byloje nustatyta, jog iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šalys galbūt pakeitė teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, todėl darytina išvada, kad sudaryta, tačiau neįsiteisėjusi sutartis pažeidė sutuoktinių bei jų nepilnamečio vaiko interesus ir ši aplinkybė dėl faktinės pareiškėjų vaiko gyvenamosios vietos turi būti papildomai ištirta.
14. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, nurodytus CK 3.53 str. 3 d., tačiau privalo įsitinkinti, kad sutartyje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus, t. y. šiuo atveju iš esmės nepažeidžia vieno sutuoktinio ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Byloje nustačius, kad šalių nustatytos sąlygos dėl vaiko gyvenamosios vietos yra pasikeitusios, o bendravimo tvarka su kitu tėvu nenustatyta, darytina išvada, kad šia sutartimi iš esmės pažeisti sutuoktinių bei jų nepilnamečio vaiko interesai, paminėtais motyvais yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., CPK 329 str. 1 d.).
15. Bylą nagrinėjant iš naujo šalys turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą: ar spręsti santuokos nutraukimo klausimą ginčo teisena, ar abiejų susitarimu, ir šiuo atveju teismas turi pareikalauti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nes apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai ir apeliacinio skundo motyvai leidžia padaryti išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra kita, nei sutuoktinių buvo numatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, todėl ši esminė aplinkybė, liečianti nepilnamečio vaiko interesus, pakartotinai turi būti ištirta pareikalaujant iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta išsprendus ginčą iš esmės pateikus Vaiko teisių apsaugos skyriui išvadas dėl abiejų tėvų gyvenimo sąlygų, jų šeimos narių, sugyventinių požiūrio į vaiką pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2018-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018 ir kt.) ar šalims susitarus dėl kitos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant bendravimo tvarką su tėvu, su kuriuo vaikas nuolat negyvena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra išaiškinęs ir suformulavęs taisyklę, jog teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi. Teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas pakartotinai išaiškina CPK 376 str., nustatantį aktyvų teismo vaidmenį bylose, susijusiose su vaikų interesais.
17. Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.