- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2-24036-910/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieškovo atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2006-06-15 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 287, iškeldinti atsakovą A. S. iš ieškovo valdomo patikėjimo teise buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, taip pat priteisti iš atsakovo 991,01 Lt (968,59 Lt skolos ir 22,42 Lt delspinigių) už buto nuomą, 768,06 Lt už šilumos energiją, karštą vandenį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 Lt išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų peržiūrėjimą.
Ieškinyje nurodyta, kad su atsakovu 2006-06-15 sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 287 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu jam išnuomotas butas (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte atsakovas įsipareigojo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Atsakovas nevykdo šio įsipareigojimo, t. y. nemoka nei nuomos mokesčio, nei komunalinių mokesčių. Ieškinyje pažymėta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ne kartą kreipėsi į teismą dėl skolų už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovo (civilinės bylos Nr. 2-17662-728/2012, Nr. 2-2614-592/2014), tačiau atsakovas geranoriškai nevykdo teismo sprendimų ir toliau nemoka mokesčių. Pagal pridėtas pažymas atsakovo skola už buto nuomą – 6554,82 Lt, šilumos energiją – 4252,17 Lt. Laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 atsakovo nesumokėjo 968,59 Lt už buto nuomą, 22,42 Lt delspinigių, taip pat 768 Lt už šilumos energiją ir karštą vandenį. Atsakovui ilgą laiką nemokant mokesčių, ieškovas, remdamasis CK 6.611 straipsnio nuostatomis, prašo nutraukti su juo sudarytą nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš buto, taip pat priteisti nuomos ir komunalinių mokesčių skolą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovas neatvyko į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 59).
Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė ieškinį patenkinti, nes atsakovas ilgą laiką nemoka mokesčių už butą, neatvyksta pas ieškovą spręsti skolos klausimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; jį patikėjimo teise valdo ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (b. l. 6, 32).
2006-06-15 sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 287 (toliau – Sutartis), atsakovui A. S. išnuomotas socialinio būsto statusą turintis butas (duomenys neskelbtini). Sutarties 3, 4, 7.3 punktuose atsakovas įsipareigojo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokestį, taip pat mokėti visus kitus mokesčius, tarp jų – už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Sutarties 12.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis pasibaigia, jeigu nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas (b. l. 8-10, 11).
Iš 2014-05-09 pažymos apie skolą už buto nuomą matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 atsakovas nesumokėjo 968,59 Lt nuomos mokesčio, už vėlavimą atsiskaityti jam apskaičiuota 22,42 Lt delspinigių (b. l. 13, 14-15, 16). Ieškovo pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 atsakovas nemokėjo už šildymą ir karštą vandenį, šio laikotarpio skola – 768,06 Lt (b. l. 17, 18-19).
2014-04-07 raštu ieškovas pranešė atsakovui apie besikaupiančias skolas, nurodė jų dydį, be to, pasiūlė atvykti į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ susitarti dėl kito skolos apmokėjimo būdo (b. l. 20).
Dėl skolos už buto nuomą
Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas Sutarties 3 punkte įsipareigojo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, sumokėti nuomos mokestį. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 atsakovo nemokėjo nuomos mokesčio ir dėl to susikaupė 968,59 Lt skola (b. l. 13, 14-15).
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 968,59 Lt skolos už buto nuomą yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22,42 Lt delspinigių už prievolės mokėti nuomos mokestį Sutartyje nustatytais terminais pažeidimą.
Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 ,,Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punkte nustatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami <...> po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Atsakovas Sutarties 10 punkte įsipareigojo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti nuomos mokestį dieną.
Dėl išdėstytų motyvų ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 22,42 Lt delspinigių (b. l. 16) yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, Sutarties 10 punktas).
Dėl skolos už šilumos energiją
UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010-10-08 sudarytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas mokėjo UAB „Vilniaus energija“ mokesčius už butui, kuris išnuomotas atsakovui, pateiktą šilumos energiją. Atsakovas pagal Sutarties 4, 7.3 punktus, be nuompinigių, įsipareigojo mokėti ir kitus mokesčius, tarp jų – už šildymą, karštą vandenį (b. l. 8-9).
Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais.
Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 atsakovas nemokėjo už šildymą ir karštą vandenį, dėl to susikaupė 768,06 Lt skola (b. l. 17, 18-19). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nurodytą skolą yra padengęs. Dėl to ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 768,06 Lt skolos už šildymą ir karštą vandenį tenkintinas (CK 6.38 straipsnis; Sutarties 4, 7.3 punktai).
Apibendrinat išdėstytus argumentus, už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31 ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 1759,07 Lt už buto (duomenys neskelbtini), nuomą ir šiam butui tiektą šilumos energiją.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1759,07 Lt (509,46 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo 2014-05-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovų iškeldinimo iš socialinio būsto, pasibaigus terminuotai jo nuomos sutarčiai
Pagal CK 6.611 straipsnio nuostatas, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta su atsakovu sudarytos Sutarties 12.1 punkte (b. l. 9).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl socialinio būsto statusą turinčių patalpų nuomos, yra nurodyta, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims forma. Teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti konstitucinį socialinio solidarumo principą, pagal kurį, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime, Lietuvos valstybė, būdama socialiai orientuota, turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997-03-12, 2002-11-25, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13, 2007-06-07 nutarimai), o socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004-03-05, 2009-09-02 nutarimai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).
Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai); taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos konkrečios faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2012; kt.).
Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad atsakovui, atvykusiam į 2014-09-11 parengiamąjį posėdį, buvo paaiškinta, jog jis turi teisę kreiptis į ieškovą ir tartis dėl skolų grąžinimo būdo, termino, taip pat pasiūlyta kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir, pasitelkus advokatą, pateikti teismui įrodymų dėl byloje pareikšto ieškinio. Po parengiamojo posėdžio nepradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, suteikiant galimybę atsakovui iki teismo posėdžio tartis su ieškovu dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, taip pat pateikti teismui įrodymų apie bent dalies skolos sumokėjimą, dedamas pastangas įsidarbinti ir gauti pajamų skoloms sumokėti (b. l. 55).
Atsakovas po parengiamojo posėdžio nesusisiekė su ieškovo atstovais, iki teismo posėdžio nepateikė teismui duomenų, kad sumokėjo dalį skolos ar ieško kitų konkrečių skolos padengimo būdų.
Į 2014-10-14 teismo posėdį atsakovas neatvyko, nepranešė teismui neatvykimo priežasčių. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas nesikreipė dėl taikaus susitarimo, nepateikė jokių įrodymų apie dalies skolos sumokėjimą. Išklausęs atvykusios ieškovo atstovės, teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikšto reikalavimo iškeldinti atsakovą iš socialinio būsto pobūdį, galimas neigiamas pasekmes atsakovui, nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą, sudarant atsakovui dar vieną galimybę atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, taip pat pateikti įrodymų savo pozicijai pagrįsti (b. l. 56-57).
Į 2014-11-20 teismo posėdį atsakovas neatvyko, nors teismo šaukimas įteiktas jam asmeniškai (b. l. 59), neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokių įrodymų.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad teismo proceso metu atsakovui buvo sudarytos visos įmanomos protingos galimybės išsakyti savo poziciją dėl byloje pareikšto ieškinio, pateikti įrodymų jai pagrįsti, tačiau atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Dėl to teismas ieškovo pareikštą reikalavimą nutraukti su atsakovu sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti jį iš buto, išnagrinėja pagal byloje esančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas socialiniame būste gyvena nuo 2006 m., t. y. daugiau kaip aštuonerius metus. Bylos duomenimis, jau nuo 2008 m. atsakovas netinkamai vykdo prievolę mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už šilumos energiją (b. l. 60-65). Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEK‘o duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dėl skolų iš atsakovo ankstesniais laikotarpiais priteisimo yra priimti teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-3374-728/2011, Nr. 2-8863-781/2011, Nr. 2-6978-430/2011, Nr. 2-17662-728/2012, Nr. 2-2614-592/2014 (b. l. 21-22).
Prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas 2014-04-07 raštu pranešė atsakovui apie skolas, nurodė jų dydį, be to, pasiūlė atvykti į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ susitarti dėl kito skolos apmokėjimo būdo (b. l. 20). Atsakovas į šį pranešimą neatsiliepė.
Ieškovo pateiktais duomenimis, 2014-05-12 atsakovas iš viso už buto nuomą buvo skolingas 6554,82 Lt, už šilumos energiją – 4252,17 Lt (b. l. 21-22). Pagal 2014-11-30 turimus duomenis, atsakovo skola už buto nuomą – 7404,34 Lt, už šilumos energiją – 4390,68 Lt (b. l. 60-65). Nuo šios civilinės bylos iškėlimo 2014-05-19 atsakovas nesumokėjo nė dalies skolos, taip pat nemoka einamųjų mokėjimų.
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovas labai ilgą laiką nevykdo sutartinių įsipareigojimų mokėti mokesčius už buto nuomą ir butui patiektą šilumos energiją, nesiima aktyvių veiksmų skolai grąžinti, nebendradarbiauja su ieškovu dėl skolos grąžinimo, skolos suma nuolat auga. Atsakovas neatvyko į teismą, nepateikė įrodymų, kokių veiksmų imasi skolai padengti ir einamosioms įmokoms mokėti. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomą griežčiausią pažeistų teisių gynimo priemonę – nutraukti su atsakovu sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Teismas pažymi, kad, pagal byloje esančius duomenis, atsakovo iškeldinimas pateisinamas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į būsto neliečiamybės gerbimą) reikalavimus, išaiškintus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Atsakovo teisės į būstą apribojamas atliktas pagal įstatymą, turi teisėtą tikslą ir yra būtinas demokratinėje visuomenėje. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, atsakovui taikomas apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui – socialiniame būste gyvenantis asmuo turi pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius; tokių mokesčių nemokėjimas itin ilgą laiką, nepateikiant konkrečių įrodymų, dėl kokių priežasčių nemokama nė dalis mokesčių, ir įrodymų, kokios pastangos dedamos pajamoms gauti ir skoloms sumokėti, negali būti pateisinamas ir toleruojamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3 Lt už duomenų peržiūrėjimą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, – 40 Lt (1759,07 Lt x 3 proc.) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso metu valstybė patyrė 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina iš viso 55 Lt (15,93 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nutarė:
patenkinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį.
Iškeldinti atsakovą A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) naudai 968,59 Lt skolos ir 22,42 Lt delspinigių už buto nuomą, 768,06 Lt skolos už šilumos energiją, iš viso – 1759,07 Lt (509,46 EUR), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1759,07 Lt (509,46 EUR) (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt devynių litų 07 ct arba penkių šimtų devynių eurų 46 euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo 2014-05-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 Lt (0,87 EUR) (tris litus arba 87 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 55 Lt (15,93 EUR) (penkiasdešimt penkis litus arba penkiolika eurų 93 euro centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.