Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2016-04-12 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atnaujinti senaties terminą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2004-03-31 yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Teigė, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas yra nuo 5,49 iki 7,94 m², kamerose laikoma po 3-4 asmenis. Nurodė, kad kameroje yra tik 2 kėdės, kameroje kali 4 nuteistieji. Pažymėjo, kad sanitariniai mazgai yra atitverti ne aukštesne nei 1,35 m sienele, tualetas nuo stalo nutolęs vos 1,5 m, iš sanitarinio mazgo sklinda nemalonūs kvapai. Pabrėžė, kad kamerose yra tarakonų, langai nevalomi, dėl esamų grotų pats išvalyti langų negali. Teigė, kad turi teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimą kiemelyje. Nurodė, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teigė, kad ventiliacija neveikia, kameroje yra drėgna ir tamsu, čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija. Pažymėjo, kad kamerose, kurios yra pusrusyje, vidutinis drėgnumas viršija 70%. Teigė, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas apšvietimas, natūrali šviesa blogai patenka į patalpas. Nurodė, kad kamerose yra elektrinis apšvietimas, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą, pats išjungti šviesos negali. Atkreipė dėmesį, kad temperatūra kamerose yra nuo 10?C iki 14?C, o vasarą temperatūra siekia 35?C. Nurodė, kad ne kartą prašė administracijos išmatuoti tempratūrą, tačiau administracija atsisako. Teigė, kad maistas neskanus, maisto energetinė vertė yra nuo 1300 kcal iki 1500 kcal. Nurodė, kad nuo 2008-01-31 yra laikomas kalėjimo rūsyje, jame yra drėgna, šalta, nėra šildymo įrangos. Nurodė, kad po apsilankymo sporto salėje neleidžiama nusiprausti duše, todėl nuo 2015-08-20 atsisakė eiti į sporto salę, nuo 2015-09-01 iki 2015-09-11 paskelbė bado akciją. Teigė, kad daug kartų prašė suteikti jam teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjo prašymai nebuvo tenkinami. Teigė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Nurodė, kad sutriko miegas, tarp suimtųjų kyla fiziniai konfliktai (b. l. 1–7).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas jau kreipėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto tenkančio vienam asmeniui laikotarpiu nuo 2003-06-07 iki 2014-08-26 (administracinė byla Nr. I-4451-968/2015), 2015-03-31 sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjas apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-03-17 nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Pabrėžė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos suagos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Nurodė, kad 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam, kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atkreipė dėmesį, kad visą laikotarpį asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis (b. l. 17–24).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 d. 2 p., teismas nutraukia bylą, jeigu nustato, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-03-31 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4451-968/2015, kuriuo pareiškėjo A. T. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Minėtoje administracinėje byloje, kaip ir šioje, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2003-06-07 iki 2014-08-26. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas mažoje kameroje, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimus. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-03-17 nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareikštas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2003-06-07 iki 2014-08-26 yra išnagrinėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms administracinė bylos dalis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2003-06-07 iki 2014-08-26 nutrauktina (Administracinių bylų teisėnos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 d. 2 p.). Esant šioms aplinkybėms, nagrinėtina pareiškėjo skundo dalis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-08-27 iki 2016-04-08.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-08-27 iki 2016-04-08. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-08-27 iki 2016-04-08 jis buvo vienas laikomas kameroje Nr. 240, kurios plotas yra 6,90 m² (b. l. 17). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Pareiškėjas žalą kildiną iš to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 16.5 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Higienos normos 76:2010 21 p. nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.5 p. nustatyta, kad sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LVAT praktikoje yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-06-13 nutartis administracinė byloje Nr. A-1018-624/2016). Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, todėl jo privatumas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose veisėsi tarakonai ir žiurkės. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis, kurios atliko Lukiškių TI-K kenkėjų kontrolės darbus. Iš bylos duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti (b. l. 35–45).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo skirtas pakankamas maitinimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems vyrams– 3301 kcal. Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose taisykles. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl maitinimo kiekio ir kokybės kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo argumentai dėl maitinimo kiekio ir kokybės atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 p. nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo atžvilgiu nenustatyti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti Lukiškių TI-K kieme. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo išleidžiamas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 valandą per parą. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore 1 valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgmė, kameros neventiliuojamos, temperatūra jose neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-08-27 iki 2016-04-08, todėl nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2014-08-27 iki 2015-10-31 taikoma Higienos norma 76:2010, laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-04-12 taikoma Higienos norma 134:2015. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Higienos normoje 76:2010 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimai nustatyti Higienos normos 76:2010 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 240 Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė, temperatūra ir apšvietimas Lukiškių TI-K kamerose Higienos normos 76:2010 26 p. ir Higienos normos 134:2015 16 p. reikalavimus (b. l. 32–34). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų netinkamas kalinimo sąlygas šiuo aspektu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K kamerose santykinė oro drėgmė ir temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad prie langų buvo įrengtos grotos, todėl pareiškėjas jų išvalyti negalėjo. Pažymėtina, kad Įrengimo taisyklių 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus. Todėl šiuo atžvilgių Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl kėdžių trūkumo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra po vieną stalą ir lentyną maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Pareiškėjas nenurodė, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakiusi tai padaryti. Teismas pažymi, kad šis pareiškėjui kilęs nepatogumas taip pat susijęs su kameros ploto trūkumu. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad, pasinaudojus sporto sale, nėra užtikrinama galimybė nusiprausti po dušu. Higienos normos 76:2010 30.6 p. nustatyta, kad prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Centro patikrinimo akte nustatyta, kad prie sportui skirtų patalpų nėra persirengimo kambario ir dušo (b. l. 32–34). Pažymėtina, kad Higienos normos 76:2010 30.6 p. reikalavimai nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomi Lukiškių TI-K, kadangi Higienos normos 76:2010 2 p. pagrindu ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. LVAT praktikoje konstatuota, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (LVAT 2017-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K dušais galėjo naudotis tik kartą per savaitę 15 minučių. Higienos normos 76:2010 68 p. ir Higienos normoje 134:2015 44 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal EŽTT praktiką kai kuriais atvejais pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogina ir ta aplinkybė, kad jis negali naudotis dušu pakankamai dažnai (pareiškėjas dušu galėjo naudotis kartą per savaitę) (EŽTT 2012-07-10 sprendimas byloje Vartic prieš Rumuniją, 2012-03-13 sprendimas byloje Onaca prieš Rumuniją). LVAT 2016-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016 konstatavo, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų sudarančių Konvencijos 3 str., pažeidimą (LVAT 2016-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos pasportavus ir kitu metu pasinaudoti dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę. Teismo vertinimu, pasinaudojimas dušu pasportavus šiuolaikiniame pasaulyje vertintinas kaip įprastas elgesys, užtikrinantis elementarią žmogaus higieną, kuri yra neatsiejama nuo teisės į žmogaus orumą. Teismas daro išvadą, kad susidariusi situacija sukėlė pareiškėjui tam tikras neigiamas pasekmes, kurias galima laikyti Konvencijos 3 str. pažeidimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus ir pripažįsta, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 100 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Lukiškių TI-K atsiliepime prašė priteisti 1,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 27 A4 formato lapai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 p. ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“ vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos kaina yra 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 27 x 0,06, t. y. 1,62 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 str. nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė, vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Šiuo aspektu LVAT yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos.

Netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.